Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas pokyčių ir naujų pojūčių. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius ir dažniausius nėštumo požymius, kada verta atlikti nėštumo testą, o kada - kreiptis į gydytoją.
Pagrindiniai nėštumo simptomai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
1. Vėluojančios mėnesinės
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau svarbu atsiminti, kad mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
2. Kraujavimas ar tepimas
Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t. y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Svarbu atskirti implantacinį kraujavimą nuo mėnesinių - pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių, bet tai nėra mėnesinių kraujavimas.
3. Pabrinkusios ir skausmingos krūtys
Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti jautresnės, skausmingos ar pastebimai didesnės. Jautrūs speneliai - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs, kartais patamsėja.
4. Rytinis pykinimas ar vėmimas
Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams.
5. Dažnas šlapinimasis
Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Tai vyksta, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių.
6. Nuovargis, silpnumas
Staigus nuovargis - organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Šis simptomas gali pasireikšti nuo pirmųjų nėštumo savaičių.
7. Irzlumas ir nuotaikų kaita
Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
8. Paaštrėjusi uoslė ir skonio pasikeitimas
Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais.
9. Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas
Hormonų poveikis gali sulėtinti virškinimo procesus, todėl gali atsirasti pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas.
10. Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta
Jei moteris matuoja bazinę kūno temperatūrą, ji gali pastebėti, kad ji išlieka aukštesnė nei įprastai, net ir po ovuliacijos.
11. Patamsėję išoriniai lytiniai organai
Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
12. Gausios makšties išskyros
Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
Tačiau svarbu atsiminti, kad šie simptomai ne visada reiškia nėštumą. Panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taip pat dalis moterų nėštumo metu nepatiria visiškai jokių simptomų.
Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios. Tačiau geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių.
Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc.
Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t. y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t. y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Apie tikrąjį nėštumo nutraukimo veidą
Nėštumo patvirtinimas medicininiais tyrimais
Nors nėštumo testai yra patogus ir greitas būdas sužinoti apie nėštumą, tiksliausiai jį galima nustatyti atlikus medicininius tyrimus.
1. Kraujo tyrimai
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Šiuo metodu, moters organizme galima aptikti ypatingą hormoną - chorioninį gonadotropiną (HCG). Būtent jo ieškoma, kai atliekamas kraujo tyrimas nėštumui nustatyti. Šis tyrimas atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Praėjus kiek daugiau negu savaitei nuo apvaisinimo, moters organizme galima aptikti šį hormoną. Kraujo testas nėštumui nustatyti (HCG tyrimas) atliekamas imant kraują iš venos, specialiai tam ruoštis nereikia.
2. Ankstyvoji echoskopija (ultragarsinis tyrimas)
Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t. y. ultragarsinį tyrimą. Nėštumo ultragarsinis tyrimas yra vienas esminių tyrimų prižiūrint vaisiaus vystymąsi, sekant, ar nėra nukrypimų nuo normalios nėštumo raidos. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą, dažniau ji skiriama įvertinti bendrą vaisiaus ir motinos būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Reguliarūs nėštumo priežiūros vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Papildai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Tačiau tam tikri papildai yra itin svarbūs.
- Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
- Geležis: Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
- Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
- Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR): Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
- Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
- Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
- Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
- Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
tags: #kaip #patikrinamas #nestumas
