Menu Close

Naujienos

Kaip paruošti daržo žemę pavasariui

Pavasaris - tai metas, kai sodo darbai įgauna pagreitį ir pradeda lemti ateinančio sezono sėkmę. Po žiemos miego sodas reikalauja mūsų dėmesio ir paruošimo, kad galėtume mėgautis gausiu derliumi ir gražiu aplinkos vaizdu. Pavasarį būtina pradėti nuo svarbiausių darbų, kurie užtikrins sodo sveikatą ir derlingumą.

Vienas iš pirmųjų darbų sode pavasarį - tai sodo tvarkymo darbai. Tai apima senų lapų, negyvų augalų ir kitų nepageidaujamų atliekų surinkimą. Svarbu pašalinti visus ligų ir kenkėjų šaltinius, kad išvengtume jų plitimo.

Artėjant pavasariui, ateina metas nusivalyti dulkes nuo sodo įrankių, pagaląsti sekatorių ir pasiruošti naujam sezonui, kad jūsų kiemas atrodytų nepriekaištingai, vešėtų ir džiugintų akis visą ateinantį sezoną. Pasiruoškite pavasario pradžiai su mūsų patarimais ir vasarą sutikite su nuostabaus grožio lauko erdvėmis, ypatingu kvapų aromatu bei estetiškai sutvarkytu kiemu.

Nutirpus sniegui pirmiausia į akis krenta dar nuo rudens užsilikę, nukritę lapai. Per visą žiemą gulėdami po sniegu, pradėję pūti jie praturtino dirvožemį įvairiais mikroelementais, todėl su dėkingumu juos surenkame ir išvalome kiemą, kad atrodytų estetiškai. Jei naudojatės kompostu, galite mesti tiesiai į jį.

Pradžioje visų darbų, nepamirškite patikrinti ar visi reikalingi įrankiai yra tinkami naudojimui, jei nesate jų išvalę po praeito sezono, kruopščiai išvalykite su muilu ir vandeniu, gerai nusausinkite, kad nesurūdytų.

Šiltnamio paruošimas

Šiltnamio paruošimas pavasario darbams nesudėtingas, bet būtinas darbas, norint sulaukti kuo didesnio, bei kokybiškesnio derliaus. Šiltnamyje auginame ne tik lepesnius augalus, bet ir ankstyvesniam derliui sėjame salotas, ridikėlius, krapus bei kitus daržo augalus, bet čia nuo pat ankstyvo pavasario jų jau tyko įvairūs kenkėjai, augalus gali apnikti ligos.

Pavasaris daugeliui sodininkų prasideda ne kalendorinėje, o šiltnamio erdvėje. Vos tik dienos pradeda ilgėti, o saulė šilčiau pašildo žemę, metas sugrįžti prie vienos svarbiausių daržo vietų - šiltnamio. Po žiemos šiltnamis paprastai būna sukaupęs ne tik dulkes ar augalų likučius, bet ir įvairių ligų sukėlėjų, kenkėjų bei išsekusį dirvožemį.

Pavasariniai darbai prasideda nuo paprasto, bet labai svarbaus veiksmo - šiltnamio išvalymo. Per žiemą jame gali likti senų augalų stiebų, virvių, lapų ar kitų organinių likučių. Visų pirma verta pašalinti visus praėjusio sezono likučius.

Kitas svarbus etapas - šiltnamio konstrukcijų ir dangos nuvalymas. Kadangi augalams šiltnamyje labai svarbi šviesa, verta nuplauti tiek vidinę, tiek išorinę dangos pusę.

Net ir kruopščiai išvalius šiltnamį, jame gali likti įvairių ligų sukėlėjų. Tam dažnai naudojami specialūs sodo dezinfekantai, vario preparatai arba paprastesni sprendimai - pavyzdžiui, sodos ar acto tirpalai. Kai kurie sodininkai taip pat naudoja sieros dūmines šaškes, kurios padeda sunaikinti dalį grybelinių ligų sporų ir kenkėjų.

Dezinfekcija šiltnamyje

Geriausia dezinfekuojant šiltnamį parinkti tokias „kovos priemones", kurios veiktų kompleksiškai (tiktų ir šiltnamio konstrukcijoms, ir gruntui, apimtų kiek įmanoma daugiau žaladarių grupių), būtų efektyvios ir turėtų pakankamai ilgą ekspoziciją (t.y. Kompleksiniam visaapimančiam veikimui (dezinfekcija ir dezinsekcija) labiausiai tinka insekticido Mavrik ir fungicido Previkur Energy mišinys. Jeigu yra samanų ir kerpių - atskirai naudotinas geležies sulfatas. Jeigu norima šiltnamio gruntą ir jo konstrukcijas apsaugoti nuo patogenų, tuomet naudotinas Previkur Energy ir Glorija mišinys, vario sulfatas arba fungicidas Čempionas, siera. Jeigu norima išnaikinti kenkėjus, tuomet šiltnamio grunte naudotinas insekticidasMavrik, ropojančius vabzdžius naikinantys biocidai, kalio muilas, siera, medžio pelenai.

Seniau buvo paplitęs kitas kompleksinis šiltnamių dezinfekcijos būdas, tai fumigacija. Jos metu smilkstanti siera (30 g/1 kub.m.) skleisdavo sieros dujas ir jų pagalba buvo dezinfekuojami šiltnamiai.

Dr. Julė Jankauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo, Sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistė pataria, kad paprastai šiltnamius reikėtų dezinfekuoti saulėtą dieną, t.y.

Apdorojant šlapiuoju (purškimas, laistymas) būdu šiltnamio konstrukcijos įtakos neturi (tik pageidautina, kad koroduojantis metalas būtų dažytas).

Dirvožemio paruošimas

Vienas svarbiausių šiltnamio paruošimo etapų - dirvožemio priežiūra. Jei šiltnamis naudojamas jau keletą metų, verta bent dalį viršutinio dirvožemio sluoksnio pakeisti nauju. Taip pat naudinga į dirvą įmaišyti komposto, perpuvusio mėšlo ar biohumuso.

Po žiemos dirva šiltnamyje dažnai būna susispaudusi ir praradusi purumą. Purenimas pagerina oro patekimą į dirvožemį ir leidžia šaknims lengviau vystytis. Kai kurie sodininkai taip pat naudoja žaliąsias trąšas - sideratus.

Kad greičiau įšiltų dirva šiltnamyje, mulčiuokite dirvą plėvele, naudokite agroplėvelę, auginkite daržoves lysvėse. Mulčiui naudojama paprasta polietileno, baltai-juoda plėvelė. Galima naudoti ir kitas medžiagas, pavyzdžiui, topolio lapus, polipropileninę medžiagą. Mulčias saugo dirvos šilumą. Dirvos temperatūra būna 3-50 laipsnių aukštesnė.

Sudrėkintas paviršius uždengiamas juoda plėvele ir taip paliekama iki sodinimo.

Daržoves šiltnamyje auginkite lysvėse, tada dirva geriau ir greičiau įšyla. Jas suformuokite 10-15 cm aukščio 1-1,2 m pločio. Lysvėje temperatūra aukštesnė negu lygioje dirvoje. Paruoštas lysves, kad greičiau sušiltų žemė, galima pridengti polietileno plėvele.

Naudokite mėšlą, šiaudus. Šiltnamyje naudojant šiaudus, reikia tinkamai juos apdoroti, t.y. įterpti trąšas, sulaistyti šiltu vandeniu. Taip pat galite įsigyti statinę vandeniui ar mėšlui paraugti, špagato, agroplėvelės.

Dažnai dirvos fizinėms savybėms gerinti naudojamos kraikinės durpės, pjuvenos (spygliuočių) bei žievės, tačiau tai yra netinkama, nes šios medžiagos rūgština dirvą, kuri turi būti artima neutraliai.

Paruoštos lysvės šiltnamyje

Šiltnamio konstrukcijos priežiūra

Pirmas darbas - šiltnamio karkaso remontas. Sutvarkykite vėdinimo orlaides. Žalumyninėms daržovėms, pomidorams tinka viršutinis vėdinimas ir apatinis šoninis vėdinimas, o agurkams orlaides geriau įrengti šiltnamio viršuje, nes jie nepakenčia skersvėjo.

Labai svarbu, kad vegetacijos eigoje plėvelė kuo ilgiau tarnautų. Todėl įsigykite stabilizuotą polietileno plėvelę, skirtą šiltnamių dengimui. Jos tarnavimo laikas ilgesnis negu nestabilizuotos.

Patartina karkasą, kur liečiasi plėvelė, nudažyti baltai, tose vietose saulėtomis karštomis dienomis ji mažiau įkais. Karkaso aštrius kampus apriškite minkšta medžiaga. Tada, vėjo judinama, plėvelė neprasitrins. Labai svarbu plėvelę gerai įtempti. Kad vėjas mažiau blaškytų plėvelę, ant stogo galite įtempti tinklą.

Liaudiški ir ekologiški metodai

Tvarkant šiltnamius nereikia pamiršti ir liaudiškų būdų. Anot A. Monkevičiaus, geriausias liaudiškas būdas yra naudoti biologiškus (ekologiškus) buitinius ploviklius ir valiklius, probiotinius tirpalus, karštą vandenį, „negyvą" vandenį, fitocindinių augalų ištraukas, ekstraktus ar kitus panašius preparatus.

Bendri patarimai

Be to, pasak, A. Monkevičiaus, reikia sutvarkyti ne tik patį šiltnamį, bet ir jo aplinką (pagal galimybes, geriausia iki 2 m atstumu), dirbant darbus viso sezono metu maksimaliai laikytis higienos - tiek naudojant darbinius drabužius, tiek įrankius. Prevencija visada kainuoja pigiau negu žaladarių sukeltų problemų sprendimas.

Sodo įrankių paruošimas

Darbas su mėnulio kalendoriumi

Vasario mėnesį širdį sušildo mintis, kad tai paskutinis žiemos mėnuo ir pavasaris jau visai netoli. Juolab kad kai kurių sodo ir dekoratyvinių augalų sėklos jau pasėtos ir net sudygusios. Kai kurių sodo ir daržo kultūrų sėklos, dekoratyvinių augalų svogūnėliai vasarį kruopščiai tikrinami ir ruošiami sezonui, iš katalogų ir interneto atrenkamos naujos vaisinių kultūrų veislės, kurias norėtųsi sodinti ateinantį sezoną, rašo supersadovnik.ru.

Palankios dienos darbui sode, darže ir su kambarinėmis gėlėmis 2024 m. vasario mėn. pagal sodininkų ir daržininkų Mėnulio kalendorių yra vasario 1, 4, 11-14, 17-18, 19-23, 29 d.

Darbai vasario mėn.:

  • Didelių medžių sodinimas;
  • Sniego sulaikymas, sniego nuvalymas nuo karklų ir karklų pagrindų;
  • Sunkaus, lipnaus sniego šalinimas nuo medžių, šiltnamių stogų;
  • Sodinamosios medžiagos: sėklų, gumbų, svogūnėlių ir gumbasvogūnių tikrinimas;
  • Sėklų sodinukams sėjimas: pipirų, rožių, salierų, petunijų, primulių, delfinijų, braškių, pelargonijų (mėnesio pabaigoje);
  • Žalumynų auginimas ant palangės;
  • Žieminis skiepijimas: rožės, vaisiniai augalai (ypač vynuogės), jurginų ir kalijų šakniagumbių sodinimas daigams;
  • Vaisinių augalų auginių paruošimas pavasariniam skiepijimui;
  • Žieminiai spygliuočių auginiai;
  • Sėklų, sodininkystės įrankių pirkimas, sodinamosios medžiagos užsakymai;
  • Sėjos ir sodinimo planavimas;
  • Paukščių lesyklėlių pildymas;
  • Masalų graužikams keitimas.

Vasarį sode patikrinama, kaip apdengtos šilumą mėgstančios rožės ir vynuogės, ar pelės ir kiškiai neapgraužė jaunų medelių žievės, nuvalomas sniegas nuo šiltnamių ir vaismedžių šakų.

Vasaros pabaigoje atvirose sodo vietose esantys spygliuočiai gali nukentėti nuo saulės. Jiems pavojingi ir tiesioginiai, ir nuo sniego atsispindėję saulės spinduliai. Augalus, kurių vainikai žiemos pradžioje buvo surišti špagatu, reikėtų apvynioti arba apsaugoti ekranais iš tos pusės, iš kurios saulė šviečia stipriausiai ir augalui gresia nudegti.

Dauguma sėklų sėjamos ne anksčiau kaip vasario pabaigoje - kovo pradžioje. Net ir esant papildomam apšvietimui, iki pasodinimo į žemę jos bus prastesnės už daigus, kurie augo esant ilgesnei šviesos dienai.

Vasario antroje pusėje galima sėti žydinčius augalus: pelargonijas, gebenes, sodo gvazdikus, heliotropus, lobelijas, delfinijas, rožes, primules. Tačiau sėjimą geriau atidėti iki mėnesio pabaigos, kitaip dėl šviesos trūkumo daigai susilpnės ir pailgės.

Vasario pabaigoje galite pradėti sėti eustomą, petunijas, našlaites, kobijas, šalavijus, azariną, kalceolariją ir portulaką. Paskutinę vasario dekadą galima sėti šakninius ir lapkotinius salierus, saldžiąsias paprikas, porus ir sodo braškes.

Vasario mėnesį galima iš rūsio išimti jurginų gumbus ir pasodinti juos daiginti, pradėti pjauti chrizantemas. Patikrinkite kitą sodinamąją medžiagą: gumbus, svogūnėlius.

Darbas su kambariniais augalais vasario mėn.:

  • Svogūninių augalų sodinimas į vazonus;
  • Apšvietimas, oro drėkinimas, apsauga nuo ligų ir kenkėjų (amarų, baltasparnių, skydamarių, skydamarių, voratinklinių erkių);
  • Žydinčių kambarinių augalų (ciklamenų, senpolių, zigokaktusų, kalanų) tręšimas;
  • Orchidėjų (falenopsių, vandų) priežiūra;
  • Lapų priežiūra (šiltas dušas, dulkių valymas);
  • Kambarinių augalų sėklų sėja (šaflerų, adenijų, pasiflorų, ciklamenų);
  • Žydinčių augalų (ciklamenų, hippeastrumų) sėklų pakartotinis apdulkinimas;
  • Kuo mažiau laistyti miegančius kambarinius augalus (fuksijas, pelargonijas);
  • Gloxinias ir achimenesų gumbų sodinimas, kai pumpurai sudygsta;
  • Lapų auginiai (zamiokulkos, sansevjerijos, streptokarpai);
  • Pelargonijų genėjimas (mėnesio pabaigoje).

Jūros lydeka nuostabiame grietinės padaže troškinta su daržovėmis

Dirvožemio tipai ir jų paruošimas

Geriausia dirva tradicinėms daržovėms gamtiškai auginti - lengva ir puri. Humuso kiekis neturi jokios reikšmės. Jeigu dirva sunki, nėra didelės bėdos, tiesiog reikės įdėti daugiau darbo jai paruošti.

Dirvos paruošimas skirtingose vietose

  • Buvusi dirbama žemė ar ražiena: Geriausia rudenį visą plotą ar bent lysves apmulčiuoti. Mulčio negailėkite, gerai būtų bent 20 cm sluoksnis šiaudų ar šieno. Jeigu tiek neturite, dėkite mažiau. Žemės įdirbti nereikia, išskyrus atvejus, kai ji kieta kaip asfaltas. Tuomet rudenį suarkite ar sukaskite, labai gerai, jeigu galite įterpti ir bent 10 cm sluoksnį šiaudų.
  • Ūkininkaujama „senoviškai“: Jeigu darote gamtinį daržą ten, kur iki šiol buvo ūkininkaujama „senoviškai“ ir į dirvą įterpiamas mėšlas - paprastai įdirbti nereikia, nes tokios dirvos būna gana purios. Tereikia apmulčiuoti.
  • Naujas daržas pavasarį: Jeigu daržą įrengiate pavasarį ir iš karto ketinate sėti, buvusią dirbamą žemę geriau įdirbti visais atvejais - ji taps bent kiek puresnė. Tada sėti, o tik po to mulčiuoti. Lysves, kuriose sėsite vėliau, mulčiuokite iš karto, paskui, kur mulčias trukdys, nuimsite.
  • Pieva: Kur kas sunkiau paruošti dirvą pievoje. Bet čia yra pranašumas: pievoje dirva paprastai būna daug gyvybingesnė, nei dirbamuose laukuose. Ypač jeigu tai ne sausa ir skurdi pieva. Pievą galima suarti arba perkasti, išrenkant velėną. Velėną galima panaudoti aukštoms lysvėms formuoti. Bet jeigu niekur neskubate - galite tiesiog suarti (perkasti, apverčiant velėną) ir apmulčiuoti. Geriau tai daryti rudenį.

Dirvos paruošimas pievoje pavasarį

Jeigu daržą pievoje įrengiate pavasarį, velėną teks būtinai išrinkti, kad liktų kuo mažiau žolių šaknų. Išimtis gali būti tik tos lysvės ar daržo dalys, kur augs kopūstai, pomidorai, moliūgai ar kiti stambūs augalai. Jie mulčiuojami storai, todėl velėnos žolės nesugeba prasimušti pro mulčio sluoksnį ir galiausiai būna suvirškinamos. Atminkite, kad kuo daugiau velėnoje esančios organikos liks daržo dirvoje - tuo geriau.

Pievą paversti daržu galima ir neįdirbant žemės. Toks būdas daug geresnis už įdirbimą, nes dirvoje lieka visa per ilgą laiką sukaupta augalinė medžiaga - neįkainojama energija būsimoms daržo kultūroms. Šio būdo trūkumas - tai ilgas procesas.

Velėną panaikinti galima mulčiuojant arba uždengiant daržui skirtą pievos plotą neperšviečiama medžiaga. Mulčio reikės daug, ne mažiau kaip 30 cm, ir sekti, kad per jį nepradėtų lįsti žolė. Jeigu taip atsitinka - sluoksnį vis papildyti. Galima pievą iškloti kartonu ar keliais plonesnio popieriaus sluoksniais, ant kurių bus dedamas plonesnis mulčio sluoksnis. Bet kokiu atveju velėnos slopinimas truks keletą mėnesių, paprastai tai daroma visą šiltąjį sezoną, t. y. vieną sezoną ruošiama dirva, o kitą sodinama. Bet ir čia nėra taip blogai, nes kai kurias stambias kultūras, pvz., kopūstus, moliūgus, pomidorus ir kt., galima sodinti tiesiai į velėną po mulčiu ar į popieriuje prapjautas skyles - jeigu dirva joms tinkama, augs kaip niekur nieko. Taip pasodintos pusėtinai užauga ir bulvės. Jeigu nesupūva pernelyg šlapioje dirvoje. Tačiau bent šį tą sodindami ir gaudami šiokį tokį derlių neprarasite sezono.

Trąšų naudojimas

Kad gautumėte tikrai gerą derlių, galite į savo būsimo daržo dirvą įterpti trąšų:

  • Organinės trąšos (mėšlas, humusas, kompostas). Šias trąšas galite įterpti sukasdami dirvą. Taip pat jomis galite užpildyti duobutes ar vagas (iki 40 cm gylyje), prieš sodinant ar sėjant. Organinės medžiagos gali būti maišomos su nedideliu kiekiu kompleksinių trąšų ir medžio pelenais.
  • Mineralinės trąšos. Galite naudoti kompleksines arba vienkomponentes mineralinės trąšas. Pavasarį, ruošdami dirvą daržui, galite ją tręšti superfosfatu, amonio salietra, kalio trąšomis be chloro. Kiekvieną pavasarį, ruošiant lysves, mineralinių trąšų įterpti nereikia.

Patirtis byloja, kad dirvos paruošimas, jos sukasimas ir išpurenimas yra svarbesnis net už bet kokias trąšas. Jeigu žemė bus kieta, sukritusi ar akmenuota - nepadės jokios trąšos.

Sėja ir sodinimas

Tad, kaip paruošti dirvą sėjai, kada sodinti derlių ir kaip apskaičiuoti jo kiekį, pranešime žiniasklaidai pataria „Kietaviškių gausos“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

Anot daržovių auginimo specialisto, iš tiesų dirvą naujam sezonui reiktų pradėti ruošti dar prieš žiemą ją perkasant. Tačiau pats pirmasis darbas pavasarį, kai atšyla oras, turėtų būti dirvos išpurenimas.

„Sulaukus šiltesnių dienų reiktų sujudinti šiltnamyje esančią dirvą, taip viršutinis jos sluoksnis greičiau sušils. Taip pat, perkasdami ir išpurendami žemę prieš sėją, padėsite jai greičiau atsigauti po žiemos ir prisigerti deguonies, kuris yra itin reikalingas augalų šaknims, kad šios galėtų pasisavinti reikalingas maistines medžiagas“, - detalizuoja N.Rakickas.

N.Rakickas primena, kad pražydę šalpusniai - ženklas, kad jau galima sėti žalumynines daržoves, o šie sėjos pranašai dažniausiai pražysta kovo pabaigoje. Vis tik kada pradėti sėją darže priklauso nuo oro sąlygų, bet specialistas spėja, jog šiemet tam tinkamiausias laikas bus gegužės mėnuo. O labai nekantraujantiems ir ketinantiems atidaryti sodinimo sezoną anksčiau, agronomas pataria po sėjos lysvę pridengti agroplėvele - taip augalus apsaugosite nuo didesnių temperatūros svyravimų.

„Šiltnamiuose jau galima sėti salotas, ridikėlius ir kitas žalumynines daržoves. Tik ir čia po sėjos patarčiau šiltnamio lysvę pridengti agroplėvele, taip geriau išlaikoma per dieną suakumuliuota šiluma ir šiek tiek apsaugomi augalai nuo šalnų naktimis“, - sako žemės ūkio specialistas.

Vis tik kalbai pasisukus apie pomidorų ir agurkų daigų persodinimą, specialistas ragina neskubėti. Pomidorų ir agurkų daigų į šiltnamį, jei jis nešildomas, sodinimo pataria neskubinti. Remiantis pastarųjų kelių metų tendencijomis, juos sodinti patariama ne anksčiau kaip pirmosiomis gegužės savaitėmis.

Visi žinome, kiek rūpesčių kyla galvojant, ką daryti su derliumi, kurio nebepajėgiame suvartoti. Kad išvengtume bereikalingo galvos skausmo, agronomas pataria atsakingai apskaičiuoti, kiek jūsų šeimai iš tikrųjų reikia daržovių ir atitinkamai jas sodinti, kad derliaus nebūtų per daug ir kartu nepritrūktų. Tad verta turėti galvoje, kad, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų, vieno pomidoro daigas gali sunokinti apie 4-6 kg, o agurko 5-7 kg vaisių.

„Kalbant apie žalumynines daržoves, salotomis bei ridikėliais užsėję visą šiltnamį iškart ir visoms daržovėms užaugus vienu metu, tokio kiekio iškart nesuvartosite ir jos paprasčiausiai peraugs bei apkars. Todėl sėkite jas palaipsniui ir dalimis, pavyzdžiui, kas savaitę. Taip ilgiau džiaugsitės šviežiu ir skaniu derliumi“, - šypsosi N.Rakickas.

Daržovių augintojams neretai kyla klausimas, kaip teisingai sėti, išlaikant optimalų atstumą tarp augalų. Ypač problematiška būna sėjant smulkias sėklytes, pavyzdžiui, salotų, kurios vėliau sudygsta per tankiai.

„Patarčiau rinktis ne smulkias salotų sėklas, o paieškoti jų dražuotų. Šios būna stambesnės, spalvotos, todėl jas nesunku pasėti norimu atstumu, o ir salotos susiformuoja kokybiškesnės“, - pataria agronomas.

Pomidorus reikėtų sodinti išlaikant apie 50 cm atstumus tarp daigų. Žinoma, reikėtų atsižvelgti ir į augalo rūšį: štai žemaūgius pomidorus galima sodinti ir šiek tiek tankiau. Vis tik optimaliausias tankis - 3-4 daigai viename kv. metre.

„Tuo tarpu agurkai sodinami kas 60 cm. Sodinant juos dviem eilutėmis, tarp jų patartina išlaikyti apie 40-50 cm atstumą. Optimaliausias tankumas 3-4 daigai viename kv. metre pasodinti šachmatų tvarka, nes taip augalai gauna daugiau šviesos“, - sako N.Rakickas.

Na, o jei agurkus ir pomidorus auginate šildomuose šiltnamiuose ir juos jau ruošiatės sodini, daigus specialistas pataria sodinti kiek rečiau - iki 3 viename kv. metre.

Daržovių sodinimas šiltnamyje

tags: #kaip #paruosti #darzo #zeme #pavasari