Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie paliečia ne tik emocinę būseną, bet ir fizines kūno funkcijas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių, tačiau ne visada pastebimų problemų yra vidurių užkietėjimas. Nėštumo metu veikiamas hormonų, persitvarko visas moters organizmas. Šie pokyčiai lemia ir dažną negalavimą - vidurių užkietėjimą. Tai nėra liga, o labiau nėštumo fiziologijos nulemtas simptomas. Manoma, kad vidurių užkietėjimas vargina net 50 % nėščiųjų. Vidurių užkietėjimas nėštumo periodu susijęs su sumažėjusiu virškinamojo trakto raumenų tonusu, dėl kurio lėčiau slenka žarnų turinys. Be to, šiuo periodu storojoje žarnoje sumažėja vandens, dėl to žarnyno turinys sausėja, džiūsta, kietėja. Nėščiosios žarnyno veikla priklauso ir nuo mitybos įpročių (maistinių skaidulų, skysčių vartojimo), fizinio aktyvumo, emocijų.
Nėščiųjų vidurių užkietėjimas - tai nėščiųjų patiriamas tuštinimosi sutrikimas arba retas tuštinimasis. Jam būdingos kietos, sausos išmatos, kurias sunku tuštintis, dažnai lydimos nevisiško išsituštinimo jausmo. Laikoma, kad viduriai užkietėję tada, kai tuštinimasis retesnis nei 3 kartai per savaitę. Išmatos, esant vidurių užkietėjimui, yra sausos, kietos kaip akmenukai, sunkiai pasišalinančios. Be to, vargina nemalonūs jutimai pilvo apačioje, skausmas defekacijos metu, nevisiško pasituštinimo jausmas po defekacijos. Užsilaikius išmatoms žarnyne, jos kietėja, džiūsta, susidaro dideli kamščiai, trukdantys išmatų evakuacijai ir dujų pasišalinimui.
Vidurių užkietėjimą nulemia keli veiksniai, susiję su fiziologiniais pokyčiais nėščiosios organizme. Sumažėja vandens kiekis storojoje žarnoje, nes vanduo maksimaliai absorbuojamas į kraujo apytaką motinos ir vaisiaus reikmėms. Todėl išmatos sausėja, džiūsta, kietėja. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogus privalo tuštintis kasdien. Iš tiesų žmonės tuštinasi įvairiai. Yra duomenų, kad net 50 % nėščiųjų užkietėja viduriai. Vienoms tai atsitinka pirmojo nėštumo trečdalio metu, kitoms - nėštumo pabaigoje, o dar kitoms viduriai kietesni tik nėštumo pradžioje ir pabaigoje. Viduriai kietėja ir toms nėščiosioms, kurioms iki nėštumo niekada nebūdavo šio negalavimo.
Vidurių užkietėjimą provokuoja geležies preparatai, kai kurie vaistai nuo skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, antacidiniai vaistai, kalcio preparatai ir t.t. Neretai atkaklios obstipacijos priežastis būna moters skydliaukės funkcijos nepakankamumas (hipotirozė), kuri nėštumo metu gali pasunkėti. Užsitęsus vidurių užkietėjimui, pablogėja apetitas, atsiranda šleikštulys. Dėl didėjančio spaudimo mažajame dubenyje, ypač tuštinimosi stangų metu, plečiasi hemorojiniai mazgai išeinamosios angos ir tiesiosios žarnos srityje. Besilaukianti moteris daugelio vaistų vartoti negali, taigi vidurių užkietėjimą reikia mažinti fiziologiniais būdais.
Nėštumo metu virškinimo sistema veikiama ne tik fiziškai (gimda spaudžia žarnyną), bet ir chemiškai - dėl hormoninių pokyčių, kurie lėtina žarnyno judesius. Pagrindinis „kaltininkas“ - hormonas progesteronas, kurio kiekis nėštumo metu stipriai padidėja. Šis hormonas atsakingas už gimdos raumenų atsipalaidavimą, kad išvengtume priešlaikinio gimdymo. Tačiau jis veikia ir visus kitus lygiuosius raumenis - įskaitant žarnyno sieneles. Dėl to žarnyno peristaltika - natūralūs raumenų susitraukimai, stumiantys turinį - sulėtėja, maistas juda lėčiau, daugiau vandens įsigeria į žarnyno sieneles, o išmatos tampa sausesnės. Rezultatas - retesnis ir sunkesnis tuštinimasis. Antrąjį ir trečiąjį trimestrą gimda gerokai padidėja ir pradeda spausti gretimus organus - tarp jų ir gaubtinę žarną. Kai žarnynas fiziškai suspaustas, jo judėjimas dar labiau sulėtėja. Ypač tai pasireiškia paskutiniais mėnesiais, kai kūdikio padėtis lemia, kuri žarnyno dalis spaudžiama labiausiai. Jeigu moteris papildomai juda mažiau, guli daug lovoje arba vengia aktyvumo dėl diskomforto - žarnyno veikla dar labiau „tingi“, o užkietėjimas gali užsitęsti net kelias dienas ar savaites.
Dauguma nėščiųjų vartoja geležies papildus, ypač jei nustatytas hemoglobino kritimas ar gresia mažakraujystė. Nors geležis būtina vaisiaus vystymuisi ir deguonies pernešimui, ji turi vieną svarbų šalutinį poveikį - gali sukelti ar sustiprinti vidurių užkietėjimą. Tai nutinka dėl to, kad organizmas nepasisavina visos geležies - nepanaudota jos dalis kaupiasi žarnyne, kietina išmatas ir lėtina peristaltiką. Kai kurie papildai (pvz., ferrous sulfate) dirgina žarnyną labiau nei kiti. Todėl svarbu nevartoti papildų savarankiškai, o pasirinkti tuos, kurie tinka konkrečiai nėščiajai - kai kada gydytojai keičia tabletę į skystą formą ar sumažina dozę. Kitas veiksnys - pasikeitusi mityba. Nėščiosios dažnai ima vengti kai kurių produktų, keičia įpročius, mažiau valgo daržovių, grūdų, perdirba mitybą į „lengvesnę“ - tai gali sumažinti ląstelienos kiekį. Jei sumažėja ir skysčių vartojimas (ypač jei pykina), tuštinimasis tampa dar sunkesnis.
Nėštumo metu tuštinimosi įpročiai gali natūraliai pasikeisti - tačiau yra aiški riba tarp „normalaus sulėtėjimo“ ir tikro vidurių užkietėjimo, kuriam jau reikia dėmesio. Dažniausiai tuštinamasi 1-2 kartus per dieną arba kas antrą dieną, tačiau jei tuštinimasis vyksta rečiau nei 3 kartus per savaitę ir kartu jaučiami šie požymiai - tai jau rodo funkcinį vidurių užkietėjimą. Dažniausi simptomai: ilgai trunkantis tuštinimosi procesas, reikalaujantis stanginimosi; sausos, kietos ar granuliuotos išmatos; jausmas, kad žarnynas visiškai neištuštėjo; pilvo pūtimas, spaudimas ar net skausmas pilvo apačioje; diskomfortas po valgio ar jausmas, kad „viskas sustojo“. Nėštumo metu tokie pojūčiai gali pasirodyti net be klasikinio užkietėjimo, todėl labai svarbu stebėti ne tik reguliarumą, bet ir išmatų konsistenciją, pojūčius po tuštinimosi, bei tai, ar tuštinimasis tampa nemaloniu iššūkiu. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, tai nebėra tik laikinas nepatogumas - tai ženklas, kad organizmas jaučia krūvį ir reikalauja pagalbos.
Nors nėštumo metu kai kurie vaistai ar papildai yra ribojami, dauguma vidurių užkietėjimo atvejų gali būti suvaldyti natūraliais, saugiais būdais, pritaikius keletą paprastų įpročių. Svarbiausia - veikti anksti, nelaukiant, kol problema taps nuolatine.
Kaip palengvinti vidurių užkietėjimą nėštumo metu
Pirmiausia ir svarbiausia - koreguoti mitybą. Nėščioji turėtų gerti pakankamai vandens (1,5-2 litrus per dieną). Saugiausi ir fiziologiškiausi laisvinamieji yra ląsteliena (maistinės skaidulos), esanti daržovėse, vaisiuose, uogose, grūdinėse kultūrose, rupaus malimo duonoje, papildytoje saulėgrąžomis, sėlenomis. Rekomenduojama dienos norma yra apie 20 g, tačiau tokį kiekį maiste reikia pasiekti palaipsniui, per 2 savaites. Labai svarbu vartoti daug skysčių, nes be vandens augalinė ląsteliena neturi laisvinamojo poveikio ir gali sukelti žarnų užsikimšimą. Naujausių tyrimų duomenimis, maistinės skaidulos apsaugo ir nuo nėščiųjų preeklampsijos (nėščiųjų hipertenzijos).
Pirmas žingsnis - vanduo ir judėjimas. Daugumai moterų padeda paprasčiausiai padidintas vandens kiekis - ne mažiau kaip 2 litrai per parą (nebent gydytojas rekomenduoja kitaip). Skysčiai minkština išmatas ir palengvina jų pasišalinimą. Kartu būtinas bent minimalus fizinis aktyvumas - trumpi pasivaikščiojimai, lengvas tempimas ar gimnastika padeda suaktyvinti žarnyno judesius. Tuštinimosi režimas taip pat svarbus. Rekomenduojama eiti į tualetą tuo pačiu metu (dažnai rytais), neskubėti, nesistengti spausti ir sėdėti patogioje, šiek tiek pasilenkusioje padėtyje - tai skatina natūralią peristaltiką.
Valgant daugiau ląstelienos turinčių produktų (avižos, grikiai, lęšiai, vaisiai, daržovės su žievele) palaikoma žarnyno sveikata ir reguliari peristaltika. Ypač naudingi: džiovintos slyvos arba slyvų tyrė, kiviai, obuoliai, kriaušės, sėlenos (avižų ar kviečių, jei neturi jautrumo glitimui), pilno grūdo duona, rudieji ryžiai. Svarbu ne tik pridėti ląstelienos, bet ir vengti vidurius stabdančių produktų - baltos duonos, ryžių, bananų (žalių), stiprios juodos arbatos ar šokolado dideliais kiekiais.
Maistinės skaidulos gali būti įvairios kilmės, tirpios bei netirpios - nuo to labai priklauso jų veiksmingumas. Vienos pačių efektyviausių - smiltyninio gysločio skaidulos, kurių poveikis itin švelnus. Be to, jos sugeria daugiau vandens nei bet kurios kitos - net 20 - 25 kartus daugiau nei sveria pačios. Dar viena išskirtinė smiltyninio gysločio skaidulų savybė, kad jose nėra fitatų, kurių gausu kviečiuose esančiose skaidulose. Dar viena skaidulų rūšis, kuri veikia skirtingai nei smiltyninis gyslotis, tačiau taip pat naudinga užkietėjus viduriams - inulinas. Jo daugiausia šakniavaisiuose - svogūnuose, cikorijose, artišokuose, poruose. Virškinant daug inulino turintį maistą, jo skaidulos nuslenka plonąja žarna visiškai nesuskaidytos, o pasiekę storąją žarną jos virsta bifido bakterijomis - viena svarbiausių pieno rūgšties bakterijų kultūrų, kurios natūraliai yra žmogaus žarnyne. Pieno rūgšties bakterijos mėgsta drėgną aplinką, tad smiltyninis gyslotis ir bakterijų kultūros puikiai dera.
Kai kurioms moterims pakanka paprastų, bet reguliarių veiksmų, kad žarnynas pradėtų veikti aktyviau. Štai keli natūralūs sprendimai, dažnai naudojami saugiai: šilto vandens stiklinė tuščiu skrandžiu ryte - suaktyvina virškinimo sistemą ir paruošia žarnyną dienai; džiovintos slyvos arba slyvų sultys - veikia kaip natūralus lengvas laisvinamasis, dažnai užtenka 3-4 slyvų per dieną; chia ar linų sėklos - užmerkus per naktį šaukštelį sėklų vandenyje ir išgeriant ryte, galima paskatinti tuštinimąsi; šiltas maistas - šiltos sriubos, troškiniai padeda žarnynui dirbti švelniau nei šalti produktai. Šios priemonės ne tik saugios, bet ir palaiko bendrą skysčių ir skaidulų balansą.
Patogus, saugus ir lengvai prieinamas sprendimas yra maisto papildas LEPICOL milteliai. Šių miltelių sudėtyje yra visi minėti komponentai, o LEPICOL PLUS dar papildytas ir virškinimą gerinančiomis augalinėmis medžiagomis.
Jei nei mityba, nei gyvenimo būdas nepadeda, o užkietėjimas trunka kelias dienas ar tampa skausmingas, gydytojas gali rekomenduoti specialius preparatus. Dažniausiai saugiais laikomi: glicerino žvakutės - padeda švelniai sužadinti tuštinimosi refleksą, nesukeliant sisteminio poveikio; laktuliozės sirupas (pvz., Duphalac) - veikia švelniai, didina žarnyno turinio tūrį, bet nesukelia dirginimo. Svarbu vengti stiprių, dirginančių vidurius laisvinančių vaistų (pvz., senos preparatų ar magnio sulfato), nebent juos paskyrė gydytojas. Savigyda - ne vieta nėštumo metu.
Mikroklizmutės Microlax veikia vietiškai ir nesukelia pavojaus nėštumui. Jos suminkština išmatas ir patepa žarnų sieneles. Tai saugi ir efektyvi priemonė. Jos veikliosios medžiagos skatina vandens patekimą į žarnyną, sulaiko skysčius sukietėjusiame žarnyno turinyje, todėl susidaręs kamštis suminkštėja ir lengvai pasišalina. Tuo pačiu metu padidėja žarnyno turinio apimtis, jis suskystėja, ir atsiranda noras tuštintis. Veikliosios medžiagos nepraeina pro žarnyno sienelę ir toliau į organizmą nepatenka. Jos nepakitusios pasišalina iš organizmo kartu su išmatomis. Dėl šių priežasčių ir dėl švelnaus poveikio Microlax ir rekomenduojamas nėščiosioms.
Nėštumo metu, gydytojui patarus, galima vartoti osmosinio poveikio vidurių laisvinamuosius vaistus. Svarbu atkreipti dėmesį, jei kelias dienas visiškai nesituštinate, atsiranda skausmas, vėmimas ar kraujo išmatose, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Nors dauguma atvejų gali būti išspręsti namuose, yra situacijų, kai užkietėjimas tampa rimtesniu sutrikimu, kurį turi įvertinti gydytojas. Kreiptis į gydytoją būtina, jei tuštinimasis nevyksta ilgiau nei 4-5 dienas, nepaisant mitybos ir gyvenimo būdo korekcijų; užkietėjimą lydi kraujas išmatose arba kraujavimas iš išangės; jaučiamas stiprus pilvo skausmas, mėšlungis arba spaudimas; atsiranda pykinimas, vėmimas, apetito praradimas; pastebimi itin kieti arba „pieštuko formos“ išmatos; po tuštinimosi lieka jausmas, kad žarnynas neištuštėjo visiškai; kartu su užkietėjimu sumažėja vaisiaus judesiai ar atsiranda kitų nėštumo rizikos ženklų. Šie požymiai gali rodyti ne tik užkietėjimą, bet ir hemorojaus, žarnyno uždegimo ar kitų komplikacijų pradžią. Nėštumo metu svarbu reaguoti laiku - gydytojas įvertins situaciją saugiai ir profesionaliai.
MITYBA NĖŠTUMO METU IR IKI JO | Sveikai su Vaida Kurpiene
Vidurių užkietėjimas nėštumo metu - tai ne tik nemalonus, bet ir potencialiai pavojingas reiškinys, jei paliekamas be dėmesio. Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia - ne laukti, kol problema „pati išsispręs“, o kuo anksčiau koreguoti gyvenimo būdą.
Apibendrinant, vidurių užkietėjimas nėštumo metu yra dažnas, bet sprendžiamas reiškinys. Dėl hormoninių pokyčių, gimdos spaudimo ir mitybos pokyčių sulėtėja žarnyno darbas, todėl moterys dažnai susiduria su retu ar sunkiu tuštinimusi. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų situaciją galima suvaldyti be vaistų - pakoregavus mitybą, padidinus skysčių kiekį ir įvedus šiek tiek daugiau judesio, žarnynas atsigauna per kelias dienas. Tik pasitarus su gydytoju.
tags: #kaip #palengvinti #tustinimasi #nestumo #metu
