Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, įskaitant ir širdies bei kraujagyslių sistemos funkcionavimą. Nors dažnai daug dėmesio skiriama aukštam kraujospūdžiui, svarbu nepamiršti, kad ir per žemas kraujospūdis (hipotenzija) gali sukelti nemalonių simptomų ir paveikti nėštumo eigą. Kai kurios moterys jį patiria tik laikinai, ypač pirmąjį trimestrą, tačiau kitoms tai tampa nuolatiniu iššūkiu visą nėštumą.
Žemas kraujospūdis nėštumo metu gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Viena jų - padidėjęs progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujas teka lėčiau, o spaudimas natūraliai šiek tiek sumažėja. Kitas veiksnys - padidėjęs kraujotakos tūris: organizmas gamina daugiau kraujo, tačiau širdžiai tenka papildoma apkrova, o kraujas paskirstomas plačiau. Antroje nėštumo pusėje didėjanti gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną, ypač gulint ant nugaros, taip apsunkindama kraujo grįžimą į širdį. Taip pat staigus kūno padėties pakeitimas, nepakankamas skysčių kiekis (dehidratacija), nepakankama mityba ar mažas gliukozės kiekis kraujyje, anemija (mažakraujystė), stresas ir pervargimas gali prisidėti prie kraujospūdžio kritimo. Retesnės, bet galimos priežastys - infekcijos, kraujavimas ar širdies ligos.
Simptomai ir kada sunerimti
Žemas kraujospūdis nėštumo metu dažnai pasireiškia tokiais simptomais kaip galvos svaigimas, silpnumas, vangumas, mieguistumas, neryškus matymas ar „žvaigždutės“ prieš akis, šalti delnai ir pėdos, šaltas prakaitas, širdies plakimo sutrikimai, pykinimas, spengimas ausyse ar sutrumpėjęs kvėpavimas net po nedidelės veiklos. Jei šie simptomai kartojasi dažnai, trunka ilgai ar stiprėja, ypač jei atsiranda sąmonės praradimo epizodų ar kvėpavimo sutrikimų, būtina kreiptis į gydytoją.
Kas laikoma žemu kraujospūdžiu nėštumo metu? Nors normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70-120/80 mmHg, sistolinis spaudimas nukritus žemiau 100 mmHg, o diastolinis - žemiau 60 mmHg, tai jau gali būti laikoma hipotenzija. Jei spaudimas yra apie 100/60 mmHg ar šiek tiek žemiau, bet moteris jaučiasi gerai, tai dažnai laikoma norma. Jei kraujospūdis 90/60 mmHg ar mažesnis ir pasireiškia simptomai, reikėtų pasitarti su gydytoju. Būklė, kai kraujospūdis yra 80/50 mmHg ar mažesnis, laikoma pavojinga, ypač jei kartu svaigsta galva ar apalpstama.
Būsimos mamos privalo įspėti savo ginekologą apie polinkį į hipotoniją, nes nėštumo metu kraujospūdis gali dar labiau pažemėti. Nors mažyliui tai dažniausiai nekenkia, moters būklė gali žymiai pablogėti - didėja dirglumas, nuotaika kinta nuo depresiškos iki euforijos. Kontroliuojant gydytojui, galima vartoti kai kurias liaudiškas priemones, kurios vartojamos ir ne nėštumo metu.
Kaip pakelti kraujo spaudimą nėštumo metu
Jei nėštumo metu kraujospūdis per žemas, svarbiausia - nepanikuoti. Tinkami įpročiai ir mityba gali ženkliai pagerinti savijautą. Rekomenduojama gerti daugiau vandens - net lengva dehidratacija gali sumažinti kraujospūdį. Rekomenduojama 2-2,5 l skysčių per dieną, ypač jei daug prakaituojate ar vemiate. Reikėtų valgyti dažniau ir mažesnėmis porcijomis, kad būtų išvengta gliukozės kritimų, kurie prisideda prie spaudimo svyravimų. Svarbu nepraleisti rytinio valgymo.
Venkite ilgo stovėjimo vienoje vietoje, ypač antroje nėštumo pusėje. Jei tenka stovėti, judinkite kojas, kad palaikytumėte kraujotaką. Atsikelkite pamažu: pirmiausia atsisėskite, tada atsistokite. Nenešiokite kompresinių kojinių, ypač jei dažnai tinsta kojos arba jaučiatės apsunkusi - tai pagerina veninę kraujotaką. Vėdinkite patalpas ir stenkitės būti gryname ore - deguonies kiekis kraujyje tiesiogiai veikia savijautą.
Maistas, kuris padeda kelti spaudimą, apima lengvai sūrų maistą (saikingai), džiovintus vaisius (pvz., razinas, kurios turi natūralių cukrų ir kalio), riešutus ir sėklas (kaip energijos šaltinį), liesus baltymus (kiaušinius, vištieną, avinžirnius). Taip pat naudinga gerti stiprią saldžią arbatą (geriau žalią) ar arbatą su citrina.
Namų sąlygomis nukritusį kraujo spaudimą galima pakelti išgėrus stiprios saldžios arbatos ar kavos, suvalgius gabalėlį šokolado, skiltelę citrinos ar ko nors sūraus. Pagal galimybę galima nusiprausti po kontrastiniu dušu arba pagulėti pakeltomis aukščiau galvos lygio kojomis. Galima pabandyti akupunktūrą - stipriai spausti tašką, esantį virš nosies (maždaug vieną minutę), pakartojant iki 10 kartų.
Kai kuriose liaudies medicinos priemonėse siūloma:
- Užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens 30 g dagio žolės, palikti pritraukti, ataušinti ir gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
- 10 g šlamučio užpilti 20 ml verdančio vandens, gerti po 30 lašų du kartus per dieną prieš valgį.
- Sumaišyti 40 g saldymedžio šaknies, 30 g cikorijos, 30 g gaivenio, 15 g kadagio, 20 g kiaulpienių šaknų. Du šaukštus mišinio užpilti 500 ml verdančio vandens, palikti 12 valandų ir nuovirą nedideliais kiekiais gerti.
- Paimti 20 g kraujažolės, po 30 g saldymedžio šaknų, dėmėtosios rūgties ir šermukšnių, 40 g gudobelės. Ruošti ir vartoti taip pat, kaip ankstesnįjį antpilą.
Vaistažoles vartoti galima tik pasitarus su gydytoju.
Kraujo tyrimai: kurie tikrai reikalingi, o kurie – beprasmiai
Privalumai ir rizikos
Žemo spaudimo korekcijos nėštumo metu privalumai apima pagerėjusią kraujotaką, sumažėjusius svaigimo ir silpnumo epizodus, mažesnę riziką apalpti ar prarasti pusiausvyrą, stabilesnį cukraus ir deguonies kiekį kraujyje bei didesnį energingumą. Tačiau svarbu žinoti ir galimas rizikas: per žemas spaudimas gali sukelti deguonies trūkumą vaisiui, padidinti traumų riziką, apsunkinti rimtesnių ligų diagnozę ir sukelti stresą bei nerimą dėl dažno nuovargio.
Gydytojo nuomonė: „Nėščiųjų hipotenzija dažnai neįvertinama, nes atrodo kaip įprastas nuovargis ar galvos svaigimas. Tačiau jei spaudimas tampa žemesnis nei 90/60 mmHg, o moteris pradeda alpti ar jausti dusulį - būtina įsikišti. Pirmiausia padeda skysčiai, mityba ir poilsis, bet kai kuriais atvejais būtinas ir išsamesnis ištyrimas.“
Jei savijauta nepagerėja net taikant šias priemones, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti papildomus tyrimus ar net koreguoti mitybos planą. Atminkite, kad svarbu gerai išsimiegoti (ne mažiau kaip 8 valandas), naudingi ilgi pasivaikščiojimai, vandens procedūros, įskaitant plaukimą. Keltis rytais reikia lėtai, atsikėlus naudinga pasimankštinti. Didelių fizinių krūvių nereikia, pakanka, kad šiek tiek pakeltumėte organizmo tonusą. Naudingas kontrastinis dušas. Maitintis reikia tinkamai, vartojant pakankamai vitaminų.
