Anksčiau ar vėliau dauguma tėvų išgirsta tą netikėtą ir tiesų klausimą: „Iš kur atsiranda vaikai?“ Nors tai gali sukelti šypseną, sumišimą ar net nerimą, svarbu suprasti - vaikas klausia iš smalsumo, noro pažinti pasaulį, o ne siekdamas sugėdinti suaugusįjį.
Vaiko seksualinė raida - tai ne tik fiziologiniai kūno pokyčiai. Tai - plati sąvoka, apimanti lytiškumo ir lyčių skirtumų suvokimus, savo kūno ir jo pojūčių pažinimą. Tyrinėti savo lytiškumą vaikai pradeda vos gimę. Kūdikiams įdomu atrasti savo rankytes, kojytes, vėliau - ir intymias kūno vietas. Vaikai iki 2-3 metų gali liesti savo varpą ar vulvą, klausti, kas tai yra. Tyrinėdami savo lytiškumą, vaikai kuria santykį su besikeičiančiu kūnu, mokosi išreikšti intymumą, patrauklumą, prieraišumo jausmą, kūnišką artumą, taigi kartu mokosi megzti santykį tiek su savimi, tiek su kitais žmonėmis.
1,5-3 metų vaikus taip pat gali labai dominti „puoduko reikalai“: jie gali norėti paliesti išmatas, jas uostyti ir visiškai tuo nesibjaurėti. Nesibaiminkite - tai dalis kūno ir jo fiziologijos pažinimo. Tiesiog ramiai pasakykite, kad kakas yra nešvarus, todėl jo neliečiame, o pakakoję plaunamės rankas.
Iki apytiksliai 4 metų amžiaus vaikai nesidrovi nuogumo, ir neturėdami socialinių įgūdžių gali išsirengti visiškai nuogai, net jei suaugusiųjų akimis aplinkybės yra visiškai netinkamos. Šiuo amžiaus tarpsniu atsiranda drovumo jausmas. Pavyzdžiui, tokiame amžiuje vaikai gali pradėti žaisti „butelį“, prasidėti pirmi „rimti meilės reikalai“. Jeigu užtikote vaiką tyrinėjant save masturbuojantis savo kambaryje, nieko nesakę uždarykite kambario duris ir palikite jį kuriam laikui vieną. Kai kurie psichologai pataria po kurio laiko aptarti situaciją su vaiku (ypač jei seksualinio pobūdžio žaidimas vyko su kitais vaikais). Šio pokalbio tikslas - paaiškinti vaikui, kad seksualiniai žaidimai gali turėti pasekmių (seksualinė prievarta, nėštumas, ligos). Bendrauti reikėtų ramiu tonu, nedramatizuojant klausimo. Jei buvo užklupti keli vaikai, aptarti tai reikėtų su kiekvienu asmeniškai. Reikėtų vaiko klausti tokių klausimų: „Ką tu darei tuo metu, kai aš užėjau? Kodėl tu tai darei? Kaip tau kilo tokia mintis? Kaip jautaisi tuo metu“.
Kiek vyresni vaikai pradeda pastebėti ir kopijuoti kai kuriuos suaugusių meilės, seksualinio ryšio elementus: bučiuotis, užsiminti, kad myli ar ketina vesti mergaitę iš darželio grupės ir pan. Jiems taip pat kyla pažintiniai klausimai (iš kur atsiranda vaikai), jie pradeda pastebėti, kad tam tikras elgesys, žodžiai nėra priimtini (arba - atvirkščiai, kelia suaugusiems smagų juoką).
Augant berniukų ir mergaičių kūnai keičiasi. Vaikai atsiranda, kai vyras ir moteris mylisi (bučiuojasi, glamonėjasi). Intymių kūno dalių viešai neliečiame ir kitiems nerodome. Intymių kūno dalių kitiems nerodome ir neleidžiame liesti.
Kaip ir kada atsakyti į vaiko klausimus
Svarbiausias principas - kalbėkite vaiko kalba, neapsunkinkite faktais, kurių jis dar negali suprasti. Pritaikykite atsakymą pagal vaiko amžių.
- 2-4 metų vaikui užtenka labai paprasto paaiškinimo: „Kūdikis auga mamos pilvelyje ir gimsta, kai yra pasiruošęs pasauliui.“
- 5-7 metų vaikui jau galima pridėti šiek tiek daugiau detalių: „Kai tėtis ir mama labai myli vienas kitą, tėčio sėklytė susitinka su mamos kiaušinėliu, ir taip pradeda augti kūdikis.“
- Vyresniems vaikams (8+) galima trumpai ir aiškiai paaiškinti apie reprodukcinę sistemą, naudoti enciklopedijas ar edukacines knygas.
Atsakykite tik į tai, ko vaikas klausia. Vaikai dažnai klausia konkrečiai: „Kaip kūdikis patenka į pilvą?“ arba „Kaip jis išeina?“ - todėl nereikia iškart pateikti visos biologijos pamokos. Atsakykite į klausimą tiesiai ir aiškiai, bet neperkraukite papildoma informacija, jei vaikas jos neprašo.
Patarimas: jei nesate tikri, ką vaikas turi omenyje, klauskite: „O ką tu galvoji?“ arba „Ką tau jau apie tai pasakojo?“
Nebijokite pasakyti „Nežinau“ arba atidėti atsakymą. Jei pasijutote netikėtai ar nejaukiai - tai visiškai normalu. Galite drąsiai pasakyti: „Tai labai svarbus klausimas. Aš turiu apgalvoti, kaip tau geriausiai atsakyti, ir mes apie tai pakalbėsime vėliau.“
Naudokite nuoširdžius, bet neutralius žodžius. Kalbėdami apie reprodukciją ar gimimą, naudokite tikrus kūno dalių pavadinimus - gimda, kiaušinėlis, sėkla ir pan., tačiau pateikite juos natūraliai, be pašaipos ar slaptumo. Toks požiūris ugdo sveiką požiūrį į savo kūną, apsaugo vaiką nuo klaidingos informacijos iš aplinkos, skatina pasitikėjimą ir atvirumą tarp vaiko ir tėvų.
Jei vaiko domėjimasis reikaliukais pradeda kelti rūpesčių, leiskite jam teršti kitomis formomis: žaisti su moliu, šlapiu smėliu, piešti dažais išteptomis rankomis ir panašiai.
Pagalba tėvams: knygos ir resursai
Pasitelkite knygas ir vaizdinius. Yra daugybė puikių vaikiškų knygų, kurios paaiškina gyvybės atsiradimą švelniai, vizualiai ir suprantamai. Iliustracijos padeda vaikui suprasti sudėtingesnes temas, o jums - paprasčiau kalbėtis.
Rekomenduojamos knygos lietuvių kalba:
- „Iš kur atsiranda vaikai?“ (autoriai - pedagogai ar psichologai)
- „Mano kūnas priklauso man“ - jei norite pratęsti pokalbį ir apie kūno ribas, sutikimą.
Kai kurie psichologai pataria naudoti ir edukacinius filmukus, kurie paaiškina gyvybės atsiradimą vaikams suprantama kalba.
Padėkime augti (2015 05 15) Psichologo rubrika: Iš kur atsiranda vaikai?
Svarbu suprasti, kad vaiko seksualinė raida yra natūralus procesas. Atviras ir sąžiningas bendravimas su vaiku apie jo kūną, lytiškumą ir gyvybės atsiradimą padeda jam užaugti pasitikinčiu savimi, sveiku ir atviru žmogumi.
