Suaugusio asmens globa Lietuvoje - tai teisinė priemonė, taikoma tuomet, kai asmuo dėl sveikatos būklės, negalios ar psichikos sutrikimų nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi ar savo turtu. Tai gali būti tiek senyvo amžiaus žmogus, kuriam reikalinga pagalba kasdienybėje, tiek jaunas asmuo su intelekto negalia ar sunkia psichikos liga. Globa - tai atsakomybė už kito žmogaus gerovę. Globėjas rūpinasi kasdieniais globotinio sprendimais, sveikatos priežiūra, gyvenimo sąlygomis ir, jei reikia, turto valdymu.
Kad globa būtų paskirta, pirmiausia reikalingas teismo sprendimas dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo atitinkamoje srityje (turtinėje, asmeninėje). Tik po to teismas gali paskirti konkretų globėją.
Pradinis procedūros etapas: Socialinio paramos skyrius
Kita vertus, dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).
Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta. Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
Teisminis procesas
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.
Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotumas).
Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.
Teismo ekspertizė ir sprendimas
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Globėjo teisės ir pareigos
Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimas ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Galimi piktnaudžiavimo atvejai ir jų prevencija
Praktikoje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai globos institutu bandoma piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, vienas iš vaikų siekia tapti tėvų globėju ne tam, kad rūpintųsi jų poreikiais, bet norėdamas įgyti kontrolę sprendžiant turto klausimus, apriboti kitų šeimos narių įtaką ar pasiekti asmeninės naudos. Tokiais atvejais būtina atsižvelgti ne tik į formalų artumą, bet ir į realų gebėjimą užtikrinti globotinio interesus. Jeigu globėjas netinkamai vykdo savo pareigas - vengia informuoti apie priimamus sprendimus, neskaidriai tvarko turtinius klausimus, riboja kontaktą su kitais artimaisiais - galima kreiptis dėl jo pakeitimo.
Turto administratorius
Tuo atveju, kai reikalingas globotinio turto valdymą, gali būti paskirtas atskiras turto administratorius arba juo gali būti paskirtas tas pats globėjas.
Riboto veiksnumo samprata
Svarbu žinoti, kad globos nustatymas ne visada reiškia visišką savarankiškumo netekimą - tai gali būti ribojama tik konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, asmuo gali būti laikomas ribotai veiksniu tik turtiniuose santykiuose, bet neprarasti teisės savarankiškai spręsti asmeninius klausimus, susijusius su gyvenamąja vieta ar sveikatos priežiūra.
Kokias savybes turi turėti globėjas?
Reikalingi dokumentai ir pagalba
Norint paskirti suaugusio asmens globą, pirmiausia būtina gauti medicininius įrodymus apie asmens negalią ar sveikatos sutrikimą, parengti prašymą teismui ir bendradarbiauti su savivaldybės socialiniais darbuotojais. Jei ieškote atsakymų, kaip vyksta globos paskyrimo procedūra, kokių dokumentų reikės - mūsų šeimos teisės komanda pasirengusi padėti.
509 straipsnis.
- Veiksnaus asmens pareiškime turi būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai.
- Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, paveda globos ir rūpybos institucijai pateikti teismui bylai išnagrinėti būtinus duomenis.
- Globos ir rūpybos institucijos pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat išdėstytas rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas.
- Byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju, bei kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims.
- Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi.
Trumpalaikė socialinė globa - asmeniui visomis savaitės dienomis arba paromis teikiama nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir (ar) savarankiškumo ugdymą (vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims). Prašymas dėl trumpalaikės (skiriamos iki 6 mėnesių per metus) socialinės globos paslaugų pateikiamas ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki paslaugų teikimo pradžios.
Jei kreipiatės dėl socialinių paslaugų, gali prireikti užpildytos prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183. Taip pat gali prireikti šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenų socialinei paramai gauti SP-1 formos. Pateikiamas galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė arba leidimas laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija.
Asmeniui, siekiančiam gauti globos paslaugas, taip pat būtinas galiojantis medicinos dokumentų išrašas (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtius medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą (turto normatyvas asmeniui - 50 kv. m. būsto naudingojo ploto).
