Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas kiekvienos moters gyvenime, signalizuojantis apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Tačiau vėluojančios ar trumpam dingusios mėnesinės tarp vaisingo amžiaus merginų ir moterų - ne toks jau retas reiškinys. Tai neretai kelia nerimą, nes menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu. Bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų: kodėl mėnesinės kartais vėluoja, ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime mėnesinių vėlavimo priežastis, simptomus, kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo reiškiniu.
Kas Yra Reguliarus Menstruacijų Ciklas?
Paprastai reguliarios mėnesinės yra laikomos, kai jos kartojasi kas 21-35 dienas. Visgi, svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra lyg laikrodžio mechanizmas, todėl priklausomai nuo mėnesio, menstruacijos gali kartotis kas 24 dienas, kartais netgi kas 21 arba 28 dienas, ir vis tiek būti laikomos reguliariomis. Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios. Jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo.
Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus.
Jei žymėsitės savo menstruacijų pradžią kalendoriuje ar programėlėje, ilgainiui pastebėsite tam tikrą savo mėnesinių periodiškumą. Pirmosios menstruacijos paprastai prasideda 12-14 metų, o kai kurioms menstruacijos gali prasidėti ir nuo 9 ar net 16 metų. Jei menstruacijos neprasidėjo iki 16 metų arba jau praėjo 3 metai nuo krūtų augimo pradžios, o menstruacijų dar nebuvo, reikėtų nueiti pas gydytoją ginekologę.
Paprastai menstruacijos būna kartą per mėnesį ir užtrunka nuo 3 iki 7 dienų. Paauglystėje tai gali tęstis ir ilgiau. Kai kurių mergaičių menstruacijos užsitęsia iki 10 dienų. Tavo menstruacijų trukmė gali kisti kiekvieną mėnesį, kol jos susireguliuos. Gausumas ir kraujo spalva taip pat kinta nuo menstruacijų pradžios iki pabaigos. Pirmą, antrą, kartais ir trečią dieną kraujavimas gali būti gausesnis, o spalva tamsiai raudona.
Pirmus kelerius metus tavo menstruacijos gali būti nereguliarios - kai kuriuos mėnesius jų gali net nebūti, tačiau tai yra normalu. Menstruacijos gali pasirodyti du kartus per mėnesį, arba nepasirodyti du mėnesius visiškai. Vieną mėnesį tavo menstruacijos gali tęstis 2 ar 3 dienas, o kitą kartą - 7 dienas. Tai visai normalu, kai esi paauglė. Kaip ilgai tęsiasi tavo menstruacijos ir kokio jos gausumo lemia hormonai, kuriuos gamina tavo kūnas. Jos susireguliuoja daugmaž apie 18-20 gyvenimo metus.
Vidutiniška menstruacijų ciklo (kas kiek dienų pasirodo menstruacijos) trukmė yra 28 dienos, tačiau ne visoms. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei tavo menstruacijos buvo reguliarios ir nesulaukei jų 3 mėnesius.
Kada Sunerimti Dėl Nereguliarių Mėnesinių?
Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21-ą dieną) arba per retai (rečiau nei kas 35-ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas.
Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų skausmingumą. Stiprus skausmas gali indikuoti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, gimdos anomalijas arba dubens uždegimines ligas. Visgi pas kiekvieną skausmo suvokimo riba individuali, todėl reikia stebėti, kada pasireiškia stiprus skausmas (pagal individualų pojūtį), nes galbūt tai ne šiaip streso sukeltas padarinys, o besivystanti liga/sutrikimas, dėl ko reikia pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu.
Pagrindinės Mėnesinių Ciklo Sutrikimų Priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams.
Stresas ir Gyvenimo Būdas
Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą. Dėl intensyvaus bei užsitęsusio streso sutrinka arba apskritai nutrūksta gonadotropinio liberino (GnRH) - hormono, reguliuojančio ovuliaciją ir ciklą - gamyba.
Hormoniniai Svyravimai
Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti.
Moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kenčia dėl hormonų disbalanso, o su tuo siejamos ir vėluojančios arba nereguliarios mėnesinės. Pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla taip pat gali lemti mėnesinių vėlavimą. Skydliaukė reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali daryti įtaką ir hormonų lygiui.
Kūno Svorio Pokyčiai
Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.
Staigūs svorio pokyčiai dėl ligos, vartojant tam tikrus vaistus ar drastiškai pakeitus mitybos įpročius taip pat gali sutrikdyti hormonų balansą, tad gali vėluoti ar kuriam laikui išnykti mėnesinės. Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų. Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu.
Tam Tikros Ligos
Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.
Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą.
Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas. Dubens uždegiminė liga (DUL) - tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL).
Nėštumas
Nors tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui. Žinoma, pagrindinė ir pati dažniausia mėnesinių vėlavimo priežastis yra nėštumas. Jeigu nėštumo testas neigiamas, tačiau vis tik įtariate, kad galite būti nėščia, vertėtų nėštumo testą po kelių dienų atlikti pakartotinai, nes jo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.
Kitos Priežastys
- Jaunystė: Jaunoms merginoms, ypač paauglėms, kurioms mėnesinės apskritai neseniai prasidėjo, neišvengiamai pasitaikys mėnesių, kai jos gerokai vėluos arba apskritai nepasirodys.
- Premenopauzė: Tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta - 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m.
- Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas: Jis pasireiškia kiaušidėms nustojus normaliai funkcionuoti dažnai dar iki 40-ojo moters gimtadienio.
- Kontraceptinės priemonės: Mėnesinių ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t.
Kiek Dienų Gali Vėluoti Mėnesinės?
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Jei mėnesinės vėluoja retkarčiais, nerimauti tikriausiai nereikėtų. Tačiau susirūpinti būtina, jeigu mėnesinių nebuvo ilgiau nei 1 mėn. arba pajutote kokių nors neįprastų simptomų. Kreiptis į gydytoją reikėtų šiais atvejais:
- Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei 10 dienų ir nėra akivaizdžių priežasčių.
- Jei ciklas tampa nereguliarus arba mėnesinės praeina be kraujavimo ilgą laiką.
- Jei kartu su vėlavimu jaučiate skausmą, karščiavimą ar kitus neįprastus simptomus.
- Jei įtariate, kad galėjote pastoti ir nėštumo testas yra neigiamas.
Ką Daryti, Jei Mėnesinės Nereguliarios?
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.
Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę.
Tokiais atvejais dažnai pastebimos ir problemos, susijusios su gimdos vystymusi. Laimei, šiuolaikiniai metodai gali realiai padėti. Būna ir taip, kad folikulų aparatas genetiškai yra toks, jog moteris visą gyvenimą turės problemų susijusių su ciklo sutrikimais - taip vadinamas policistinių kiaušidžių sindromas.
Jei pas moterį yra ryškūs hormoniniai pakitimai, o tai liudija 2-3, ir netgi 6 mėnesių užsilaikymas, be gydymo hormonais apsieiti neįmanoma. Jei pacientės turi atsparumą insulinui, ji turi šansų išgyti. Tiesa, keičiantis hormonų pusiausvyrai ir geriant tabletes didėja ne svoris, bet apetitas. Turint omeny šį faktą, moterims skiriama ir kaloringa dieta. Ir jei ji prižiūrės save, skaičiuos kalorijas, tikrai nepriaugs papildomo svorio.
Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus. Prisiminkite, kad surasti priežastis, kodėl jūsų ciklas nėra stabilus tikrai galima, apsilankykite pas savo gydytoją, detaliai ir atvirai papasakokite su kuo pastaruoju metu susidūrėte, kokius vaistus vartojote, ar laikėtės dietos ir t.t.
Svarbu! Visada pirmiausia reikia apsilankyti pas gydytoją, kad galima būtų atmesti struktūrines priežastis.
Ką vyrai ir moterys turi žinoti apie menstruacinį ciklą | Dr. Mindy Pelz
Papildomos Gydytojų Rekomendacijos
Norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai.
Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigimas.
Nereguliarios Mėnesinės Paauglystėje - Kada Verta Susirūpinti?
Paauglystė - tai intensyvių pokyčių metas, lydimas spartaus fizinio augimo ir lytinio brendimo. Mergaitėms šis laikotarpis dažniausiai prasideda apie 10-11 metus ir baigiasi apie 14-16 metus. Vienas svarbiausių brendimo ženklų - pirmosios mėnesinės (menarche). Nors jų atsiradimo laikas kiekvienai merginai skiriasi, dažniausiai įtaką daro genetika, kūno sudėjimas, gyvenimo būdas ir mityba.
Kas Lemia Mėnesinių Pradžią?
Pagrindiniai veiksniai:
- Paveldimumas (pavyzdžiui, menarchės amžius mamai),
- Nėštumo eiga ir svoris gimimo metu,
- Kūno masė - mergaitėms, turinčioms viršsvorį, mėnesinės dažnai prasideda anksčiau,
- Aktyvi fizinė veikla, miego trūkumas, stresas - gali atitolinti mėnesinių pradžią.
Ar Nereguliarios Mėnesinės Paauglystėje Yra Normalu?
Pirmaisiais metais po menarchės visiškai normalu, jei mėnesinės būna nereguliarios. Hormoninė sistema - pogumburio, hipofizės ir kiaušidžių ašis - dar tik bręsta, todėl ciklo trukmė ir kraujavimo pobūdis gali stipriai svyruoti.
Mėnesinės gali:
- Atsirasti dukart per mėnesį arba praleisti vieną ar du mėnesius,
- Trukti kartais 3, o kartais 7 dienas.
Paprastai per 2-3 metus ciklas stabilizuojasi. Norint geriau sekti pokyčius, rekomenduojama naudotis specialiomis mobiliosiomis programėlėmis.
„Dažniausias paauglių klausimas, kai mėnesinės tampa nereguliarios arba visai dingsta - ar aš vaisinga? Tokiais atvejais, kai sutrikimai yra laikini arba galima padėti vaistais, labai svarbu merginą nuraminti, paaiškinti, kas vyksta jos organizme ir kodėl. Aiškumas ir supratimas padeda sumažinti nerimą bei skatina pasitikėjimą gydytoju,“ - sako gydytoja Inga Rudzikienė.
Kada Verta Kreiptis į Gydytoją?
Pasikonsultuoti su vaikų ar paauglių ginekologu rekomenduojama, jei:
- Mėnesinės prasidėjo jaunesnei nei 10 metų mergaitei,
- Sukakus 15 metų - jų vis dar nėra,
- Praėjo daugiau nei 3 metai nuo krūtų atsiradimo, bet mėnesinių dar nebuvo,
- Ciklas viršija 90 dienų praėjus metams nuo pirmųjų mėnesinių,
- Po 3 metų nuo menarchės ciklas trumpesnis nei 21 ar ilgesnis nei 35 dienos,
- Anksčiau buvusios reguliarios mėnesinės staiga tampa nereguliarios ar dingsta,
- Kraujavimas itin gausus (paketą/tamponą reikia keisti dažniau nei kas 3-4 val.),
- Yra stiprus skausmas, lydimas pykinimo, vėmimo, galvos skausmų,
- Pastebimas kraujavimas tarp ciklų ar neaiški mažakraujystė.
„Labai rekomenduočiau visoms paauglėms, prasidėjus mėnesinėms, jas nuosekliai registruoti - kada prasideda ir baigiasi, koks jų gausumas. Tam puikiai tinka mobiliosios programėlės arba paprastas kalendorius. Tokia stebėsena padeda geriau suprasti organizmo pokyčius ir iškilusias problemas. Taip pat labai naudinga, jei mergina vizito metu turėtų su savimi naujausius kraujo tyrimų rezultatus,“ - pasiruošimo gydytojo vizitui svarbą pabrėžia akušerė ginekologė I.Rudzikienė.
Galimos Priežastys
Mėnesinių ciklo sutrikimus gali lemti:
- Fizinis pervargimas - ypač sportuojant intensyviai. Ciklas dažnai normalizuojasi sumažinus krūvį ar koregavus mitybą.
- Stresas - labai dažnas veiksnys paauglių gyvenime. Padeda reguliarus miegas (8-9 val.), poilsis ir streso valdymo įgūdžiai.
- Valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija) - būtina profesionali pagalba.
- Hormoniniai sutrikimai - tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės ar antinksčių veiklos pokyčiai.
- Nėštumas - jei paauglė seksualiai aktyvi, visada reikia įvertinti galimybę.
Jei mėnesinės neprasideda visai, priežastis gali būti genetiniai sindromai, įgimti lytinių organų vystymosi sutrikimai ar chromosomų pakitimai.
„Dar vienas svarbus aspektas - mityba. Paauglystėje merginos dažnai kritiškai vertina savo kūną ir griebiasi įvairių dietų, siekdamos greito rezultato. Mamoms verta pasidomėti, ką ir kiek jų dukra valgo.“ - pataria gydytoja.
Skausmingos Mėnesinės - Kada Tai Neramina?
Šiek tiek skausmo mėnesinių metu yra normalu - gimda susitraukinėja pašalindama gleivinę. Tačiau jei skausmas labai stiprus, jį lydi vėmimas, viduriavimas, galvos skausmai ar silpnumas, tai gali būti endometriozės ar kitų rimtesnių sutrikimų požymis.
Kaip Diagnozuojami Ciklo Sutrikimai?
Gydymo pradžia - nuoseklus pokalbis su gydytoju. Vėliau atliekama ginekologinė apžiūra, ultragarsinis tyrimas, prireikus - hormoniniai tyrimai ir endokrinologo konsultacija.
Svarbu žinoti: kiekvienos paauglės organizmas unikalus, tačiau reguliarus stebėjimas, atviras bendravimas su tėvais ir profesionalų pagalba - svarbiausi žingsniai siekiant užtikrinti gerą lytinę ir bendrą sveikatą.
Pasitikėjimas Tarp Mamos Ir Dukros - Kelias Į Saugesnę Paauglystę
Lytinė sveikata - tai ne tik medicininis klausimas, sprendžiamas gydytojo kabinete. Tai jautri, asmeniška ir labai svarbi tema, kurią verta aptarti ir namuose. Saugus, palaikantis ryšys tarp tėvų ir paauglio - ypač svarbus, kad jaunas žmogus jaustųsi girdimas, priimtas ir drąsiai galėtų ieškoti atsakymų į jam rūpimus klausimus.
Atviras, pagarbus pokalbis šeimoje padeda ne tik geriau suprasti save ir kūno pokyčius, bet ir kuria pasitikėjimo atmosferą, kurioje paaugliui lengviau kreiptis pagalbos, jei to prireiktų. Tokia aplinka tampa svarbiu pagrindu sveikai emocinei ir fizinei brandai.
„Atvirumas ir stiprus tarpusavio ryšys tarp mamos ir dukros yra ypač svarbūs. Jei dar nesilankei pas ginekologę, tai ateityje kiekvieną kartą apsilankiusi ginekologijos kabinete išgirsi klausimą „Kada buvo paskutinės mėnesinės?“. Bet ne tik dėl to patariama žinoti savo mėnesinių ciklą. Kiekvieną mėnesį vaisingo amžiaus merginos ar moters kūnas (nuo paauglystės, kai atsiranda menstruacijos, iki menopauzės, kai jos dingsta) patiria įvairius hormonų pokyčius tam, kad pasiruoštų nėštumui. Kiekvienų mėnesinių ciklo metu subrandinamas ir iš kiaušidžių išlaisvinamas kiaušinėlis. Gimdos gleivinė išveša, prisipildo krauju ir gleivėmis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, neįvyksta nėštumas, gimdos gleivinė kartu su krauju bei gleivėmis pasišalina menstruacijų metu. Tai mėnesinių ciklo pirmoji fazė. Prasideda menstruacijos. Vadinasi, kiaušinėlis praėjusiame cikle nebuvo apvaisintas. Nėštumas neprasidėjo, todėl hormonų - estrogeno ir progesterono - lygiai sumažėja. Suvešėjusi gimdos gleivinė, reikalinga nėštumui ir vaikelio išnešiojimui, nebereikalinga. Ji pasišalina pro makštį kartu su krauju ir gleivėmis.
Folikulinė fazė prasideda kartu su menstruacine faze. Ji baigiasi, kai įvyksta ovuliacija. Ji prasideda, kai pagumburis (tarpinių smegenų apatinė dalis, esanti po regimuoju gumburu) siunčia signalą tavo hipofizei (posmegeninei liaukai), kad išsiskirtų folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH). Šis hormonas stimuliuoja tavo kiaušides, kad pagamintų apie 5-20 mažų maišelių - folikulų. Kiekviename folikule yra nesubrendęs kiaušinėlis. Tačiau tik vienas (kartais gali ir du) sveikiausias kiaušinėlis subręs. Likę folikulai bus absorbuoti į tavo kūną.
Bręstantis folikulas sukelia estrogeno lygio padidėjimą. Folikulinė fazė gali trukti 7 - 21 dienas, priklausomai nuo ciklo. Tačiau paauglėms gali būti būdinga ilgesnė folikulinė fazė - net iki 32 dienų. Todėl paauglystėje yra normalu, jei tavo visas mėnesinių ciklas - maždaug 45 dienos.
Tai trumpiausia fazė, kuri trunka 1 dieną. Prieš ovuliaciją smarkiai pakyla liuteinizuojančio hormono (LH) lygis - subrandintas kiaušinėlis išlaisvinamas, kiaušintakiais keliauja link gimdos, kad būtų apvaisintas vyro spermos. Tavo gimdos kaklelis tampa minkštas ir pakyla. Makšties gleivės primena kiaušinio baltymą - tampa skaidrios, gausesnės. Tik šioje fazėje mergina ar moteris gali tapti nėščia. SVARBU - vaikino ar vyro sperma gali išlikti gyvybinga iki 5 dienų, todėl galima pastoti turėjus nesaugių lytinių santykių ir prieš 5 dienas iki ovuliacijos.
Kai folikulas išlaisvina kiaušinėlį, jis tampa taip vadinamu geltonkūniu, kuris išskiria hormonus - daugiausiai progesteroną ir šiek tiek estrogeno. Jei pastotum, organizmas pradėtų gaminti hormoną - žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). Nėštumo testai būtent šį hormoną ir nustato. Jei apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis sunyksta. Po ovuliacijos, neįvykus apvaisinimui, galima pastebėti, kaip pakinta makšties išskyros. Šioje fazėje gali pasireikšti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai.
Anksčiau moterys žymėdavosi menstruacijas sąsiuvinyje arba kišeniniame kalendoriuje. Dabar sukurtos įvairių programėlių, kuriose sekti savo mėnesinių ciklą labai patogu ir paprasta. Tereikia išsirinkti, atsisiųsti ir naudoti. Galima instaliuoti kelias ir išbandyti, kuri labiau patinka. Įvedusi „period tracker apps“, pamatysi populiariausias programėles - Flo, Clue ir kitas. Prasidėjus menstruacijoms programėlėje pažymima pirmoji normalaus kraujavimo diena ir kokio tipo kraujavimas vyksta (gausus, vidutiniškas ir pan.). Jei tik šiek tiek teplioja, tai nelaikoma pirmąja mėnesinių diena. Nesvarbu, jei kraujuoti pradėjai vakare, ta diena ir laikoma pirma ciklo diena. Kas mėnesį pildant duomenis, programėlė vis geriau „susipažįsta su tavimi“ ir praneša, kada artėja menstruacijos. „Clue“ galima pažymėti ir skausmą, emocijas, miegą, energiją, makšties gleives.
tags: #kaip #nustatomas #dekreto #laikas #esant #nereguliarioms
