Sakoma, kad sąmoningai gimdyti pasiruošusi moteris pagimdo lengviau, greičiau ir sklandžiau, mat ji pasitiki savo organizmu. Ką apie pasiruošimą gimdyti turėtų žinoti kiekviena būsima mamytė? Konsultuoja akušerė „Gandro lizdo” vadovė Ieva Girdvainienė. Nėščioji, kuri turi pakankamai žinių apie gimdymą, lengviau supranta gydytojo akušerio ginekologo žodžius, patiria mažiau įtampos ir, ko gero, didesnę palaimą pagimdžiusi. Gimdymo technikos mokytis nereikia, nes jos ir neįmanoma išmokti, tačiau žinių pasisemti būtina.

Pažinkime savo kūną

Šiuo metu daugelis šalies moterų nori gimdyti natūraliai, be jokių nuskausminamųjų. Vis dėlto prieš ryžtantis šiam žingsniui būtina įsiklausyti į savo kūną ir pagalvoti, kaip pakeliate skausmą. Kiekvieno mūsų organizmas turi savo skausmo ribą, vieni jo gali pakelti daug, kiti mažai. Jeigu įsipjovusi pirštą supanikuojate, o skausmas atrodo didžiulis, ko gero, neverta iš anksto nusiteikti gimdyti be nuskausminamųjų ir neišsikankinti, o turėti gražius gimdymo prisiminimus.

Patartina apie gimdymą pasiklausinėti savo mamos, tetos, jau gimdžiusios sesers ar kurios nors kitos moteriškosios giminės atstovės. Nes jeigu jos gimdė be skausmo, greičiausiai ir jūs gimdysite panašiai. Tuo tarpu klausytis kaimynių, draugių baisių prisiminimų apie gimdymą negalima, nes labai lengva iš anksto nusiteikti, kad viskas bus blogai, ir atėjus metui gimdyti, užuot atsipalaidavus, įsitempti ir pasiduoti baimei. Jeigu kuri nors draugė pasakoja, kaip jai buvo baisu gimdyti, nusišypsokite ir pasakykite: „O man bus kitaip”, nes gera nuotaika labai svarbu.

Svarbu žinoti, kad gimdos kaklelis yra raumuo ir tam, kad jis sklandžiai atsidarinėtų, būtina vidinė ramybė ir kaip įmanoma labiau atsipalaiduoti. Kaip tik todėl tos moterys, kurios pažįsta savo kūną, žino, kaip vyksta gimdymas, ir pagimdo sklandžiau.

Atsipalaiduokite!

Visais laikais moterys dalijosi savo gimdymo patirtimi. Kitados senovės lietuvės gimdyvei surengdavo prausynas, į kurias susirinkdavo jau gimdžiusios moterys pasidalyti su „naujoke” patirtimi. Gimdyvei kitos moterys išleisdavo plaukus, juos iššukuodavo, užvilkdavo gimties marškinius. Išleisti plaukai rodė, kad gimdant reikės atsipalaiduoti tam, kad sklandžiai atsivertų gimdos kaklelis, gimties marškiniai - kad kiekviena gimdyvė suvoktų viena koja stovinti anapus ir sugebėtų susikaupti, jausti vidinę ramybę.

Nepamirškime vyro

Dažniausiai moterys, gimdžiusios kartu su savo vyru, pasakoja, kad jautėsi gimdykloje saugiau ir labiau savimi pasitikėjo. Ko gero, todėl, kad niekas taip neįprasmina santuokos kaip kūdikio laukimas ir jo gimimas, o kartu gimdę sutuoktiniai jaučia dar didesnį abipusį ryšį. Vis dėlto ne tik moteris, bet ir vyras turi ruoštis gimdymui jau vien dėl to, kad žmonai netektų nerimauti - apalps jis ar ne. Moteris, kuri nepasitiki savo vyro gebėjimu kartu ištverti gimdymą, visą savo dėmesį skiria ne gimstančiam kūdikiui, o vyrui ir nebegali susikaupti, atsipalaiduoti ir atsiduoti gimties stebuklui.

Vyras, kuris turi pakankamai žinių apie tai, kaip vyksta gimdymas, ko gero, nenualptų. „Prisimenu savo pačios patirtį, - sako akušerė I.Girdvainienė. - Kai laukiausi pirmojo kūdikio, kartu su vyru lankėme net kelis pasiruošimo gimdyti kursus. Jiems pasibaigus paklausiau vyro, ar jis įsivaizduoja, kaip vyksta gimdymas. Iš atsakymo supratau, kad nelabai. Tuomet man kilo mintis vakare prieš miegą parodyti jam filmą apie gimdymą. Išsirinkau labai gražų ir švelnų, be jokių komplikacijų, tačiau jį žiūrėdamas mano vyras apalpo. Štai tada ir supratau, kad jis visiškai nėra pasirengęs kartu su manimi gimdyti. Tad ir vėl abu kartu gilinome žinias. Filmas mano vyrą taip sukrėtė, kad jis pasakė negalėsiantis būti su manimi išstumiant kūdikį, tačiau paskui paklausė, ar galėtų atsisėsti ant kėdės taip, kad matytų tik mano veidą, tačiau jam nereiktų stebėti paties gimdymo proceso. Manau, jau vien dėl šios minties buvo verta abiem ruoštis gimdymui, nes tuo metu kyla daug genialių minčių“, - juokiasi I.Girdvainienė.

Moteris ir vyras, kurie kartu lanko gimdymo kursus, geriau vienas kitą pažįsta, supranta savo galimybes. Ko gero, neverta įsižeisti ant vyro, jeigu paaiškėja, kad jis negali būti kartu iki pat gimdymo pabaigos. Galbūt jis labai jautrios prigimties, kurios mes nepakeisime. Daugeliui moterų svarbiausia, kad vyras būtų tol, kol atsidarinėja gimdos kaklelis, nes šis laikotarpis yra pats ilgiausias ir kaip tik tuo metu labiausiai reikia artimo žmogaus. Pats kūdikio išstūmimas trunka labai trumpai (20 min. arba dar trumpiau), tad šiuo metu be vyro išsiversti tikrai įmanoma“.

Valdingi vyrai

Ypač sunku dalyvauti gimdyme valdingiems vyrams, kurie norėtų vadovauti ir gimdymo procesui, tačiau suvokia, kad žmona turi klausyti gydytojo ir akušerės. „Pamenu vieną neseniai gimdžiusią mamą, kuri pasakojo, kad sukandusi dantis kentė vyro atliekamą masažą ir nedrįso pasakyti, kad jai nemalonu, nes jis mokėsi ją masažuoti“, - sako I.Girdvainienė. Dažnai žmonės yra daug girdėję apie tai, kad masažai palengvina skausmus, tačiau ne visoms moterims jie tinka ir apie tai patartina žinoti iš anksto. Gali būti, kad nėščioji mėgo masažus, tačiau prasidėjus sąrėmiams jie tapo nemalonūs, tad ir vyrą pravartu apie tai įspėti, kad šis nesijaudintų, jog norėjo padėti, tačiau to padaryti nesugeba”.

Kas bus su placenta

Neretai nėščiosios nežino, kad yra trys gimdymo etapai: sąrėmiai, vaisiaus stūmimas ir placentos išgimdymas. Kai kurios gimdžiusios moterys sako, kad net nepastebėjo, kada gimė placenta, tačiau vienu metu pasijuto taip, tarsi žvaigždutės būtų pasipylusios iš akių. Vadinasi, tuo metu kaip tik atsidalijo ir gimė placenta. Jeigu planuojate pasiimti placentą ir ją palaidoti, praneškite apie tai gimdymą prižiūrinčiai akušerei. Galite iš anksto su ja susitarti, kad jums pasakytų, kada atsidalija placenta, ir pajusti, kaip ji gimsta.

Ne tik mama, bet ir moteris

Labai dažnai pamirštama, kad gimdyvė yra ne tik mama, bet ir moteris, o jos apžiūra po gimdymo tarsi pamirštama. Gimdymo namuose pasakoma, kad praėjus 6 savaitėms po gimdymo reikia apsilankyti pas gydytoją ginekologą, tačiau nesuteikiama informacija, ką daryti, jeigu tarpvietė negyja, išsivystė hemorojus, nemažėja makšties išskyrų, atsirado gumbelių krūtyse, jeigu kamuoja nuotaikų kaita arba prasidėjo pogimdinė depresija. „Apie poogimdinę depresiją nėščiajai informaciją patartina susirinkti dar prieš gimdymą, svarbu išsiaiškinti, dėl kokių negalavimų reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją“, - pataria pašnekovė.

Būtina apsilankyti gimdymo namuose

Kiekviena gimdyti besiruošianti pora turėtų išsirinkti gimdymo namus ir į juos užsukti apsižvalgyti. Labai gerai iš anksto įsiminti, kur yra durų skambutis (jeigu gimdymas prasidėtų naktį), kaip atrodo ligoninės koridoriai, gimdyklos, palatos ir žmonės, su kuriais teks bendrauti bei bendradarbiauti. Dažnai šito nežinodamos poros atvykusios gimdyti naktį pradeda panikuoti - moteris jaučia stiprius sąrėmių skausmus, o vyras karštligiškai bėgioja nuo vienų ligoninės durų prie kitų - ieško durų skambučio.

Prieš renkantis gimdymo namus ar skyrių patartina išsiaiškinti, kokio tipo ligoninėje gimdysite. Jeigu tai universitetinės klinikos, gimdymą norės stebėti medicinos studentai. Prieš gimdymą į ligoninę atvykusi apsižvalgyti moteris gali apžiūrėti gimdyklas, pasidomėti, ar yra vonia (jeigu mano, kad joje jai bus paprasčiau kęsti sąrėmius), pasiklausinėti ar tai palanki kūdikiams ligoninė. Taip pat pravartu sužinoti, ar prireikus cezario pjūvio tėtis galės prie savo nuogos krūtinės priglausti naujagimį, kad šis apsisėtų jo bakterijomis - patartina rinktis tokią, kurioje tai leidžiama.

Susiraskite gydytoją

„Daugelis nėščiųjų nežino, kad pagimdžiusios ir išleistos su kūdikiu namo, per dvi dienas turės susirasti pediatrą arba šeimos gydytoją, kuris prižiūrės mažylį. Tuomet prie visų su gimdymu bei maitinimu susijusių nepatogumų prisideda dar vienas stresas, - sako I.Girdvainienė. - Aš visada nėščiosioms patariu iš anksto susirasti kūdikį prižiūrėsiantį gydytoją, pasiklausinėti apie jį”.

Ką patartina nuveikti prieš gimdymą?

• Išsirinkite gimdymo kursus, kurie jums labiausiai priimtini. Svarbu pasidomėti, ar kursai pagal naujausias PSO rekomendacijas.
• Jeigu gimdyti ruošiatės su vyru, kursus lankykite kartu. Jeigu vyras negalės dalyvauti, iš anksto ieškokite alternatyvų. Pakalbėkite su mama, kitu artimu žmogumi arba susitarkite su dula.
• Išsirinkite gimdymo namus ir būtinai atvykite į juos apsižvalgyti, pasikalbėti su personalu.
• Iš anksto susiraskite žindymo konsultantę ir turėkite jos telefono numerį, kad prireikus pagalbos galėtumėte su ja susisiekti.
• Iš anksto nenusiteikite prieš nuskausminimo priemones, ypač jeigu esate jautri skausmui.

Priešlaikinis gimdymas. Ką svarbu žinoti?

Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka. Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas. Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja.

HORMONAI - NATŪRALŪS GIMDYMO PALYDOVAI. Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai). Susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį ir nuspręs, ką daryti toliau. Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose. Labai svarbu sutarti su prižiūrinčiu gydytoju, kadangi tai žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi Jumis (gydytojas akušeris) ir vaikeliu (gydytojas neonatologas).

KARTU SU GIMDANČIA MOTERIM. KAIP BŪTI NAUDINGU?

Tai itin svarbi grandis, nes mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją, t. y. Tekstą rengė Prof. Psi­cho­lo­gė I. "Ve­da­me kur­sus vi­sai šei­mai. La­bai ge­rai, kai tė­tis su­pran­ta, ką da­ro. Pas mus kar­tais yra nuo­sta­ta, kad tė­tis už­dir­ba pi­ni­gus, ap­rū­pi­na ma­te­ria­li­niais da­ly­kais, o gim­dy­mas - mo­ters rei­ka­las. Pa­sak E. Bo­gu­žie­nės, da­bar la­bai ne­di­de­lis pro­cen­tas mo­te­rų gim­do vie­nos, tai yra be ar­ti­mų­jų pa­gal­bos. "Į ar­ti­mų­jų da­ly­va­vi­mą gim­dy­me vi­sų pir­ma tu­rė­tu­me žiū­rė­ti kaip į pa­gal­bą gim­dan­čiai mo­te­riai. Kad ar­ti­ma­sis, ku­ris nu­spren­džia da­ly­vau­ti gim­dy­mo pro­ce­se, tu­rė­tų atei­ti ne su nuo­sta­ta "ei­nu pa­žiū­rė­ti, kaip ten vis­kas vyks­ta", o tam, kad pa­dė­tų ma­mai. Ir tų pa­gal­bos prie­mo­nių yra vi­so­kiau­sių: nuo van­dens stik­li­nės pa­da­vi­mo, pa­ma­sa­ža­vi­mo iki stip­raus mo­ra­li­nio pa­lai­ky­mo, nes iš­kęs­ti skaus­min­gus są­rė­mius, ne­tu­rint stip­raus mo­ty­va­to­riaus ša­lia, yra la­bai su­dė­tin­ga. "Kai tarp dvie­jų žmo­nių bū­na mei­lė, už­ten­ka ma­žų ne­ma­to­mų da­ly­kų, ku­rie ga­li la­bai pa­dė­ti. Tai ir yra tų dvie­jų žmo­nių, virs­tan­čių šei­ma, ma­gi­ja. Mė­gau­jie­si bū­da­mas ša­lia ir gal­vo­ji, kaip pa­si­se­kė vai­kui, ku­ris ateis pas to­kius žmo­nes", - sa­ko E. "Ne­re­tai vy­rai pa­sa­ko, kad bi­jo ei­ti į gim­dy­mą, nes bi­jo krau­jo, bet kai pra­de­di kal­bė­tis, paaiš­kė­ja, kad bi­jo ne­su­ge­bė­ti pa­dė­ti sa­vo mo­te­riai pa­leng­vin­ti jos skaus­mo. Daž­niau­siai vy­rai no­ri iš­spręs­ti vi­sas pro­ble­mas, ap­sau­go­ti sa­vo ar­ti­mą nuo kan­čios, ta­da aiš­ki­na­me, kad ne­rei­kia to pri­siim­ti as­me­niš­kai, mo­te­ris su­si­tvar­kys, tie­siog pa­bū­kit ša­lia, jūs ne­tu­rit pa­da­ry­ti taip, kad mo­te­riai ne­skau­dė­tų", - sa­ko I. "Yra toks mi­tas, kad jei­gu vy­ras pa­ma­tys gim­dan­čią mo­te­rį, jis ne­be­no­rės jos kaip mo­ters. Bet, ma­nau, jei­gu yra tik­ri san­ty­kiai, tik­ras jaus­mas, vy­ras, pa­ma­tęs, per ko­kį skaus­mą atei­na nau­ja gy­vy­bė, mo­te­rį įsi­my­li vi­sai ki­tu jaus­mu, ir san­ty­kiai pa­ky­la į žy­miai aukš­tes­nį ly­gį. To­dėl ne­rei­kia bi­jo­ti, o žiū­rė­ti kaip į ga­li­my­bę", - įsi­ti­ki­nu­si E. "Vi­si va­rian­tai yra ge­ri, jei­gu tin­ka tai šei­mai. Blo­giau­sia, ką ten­ka ma­ty­ti, tai at­si­sė­du­sius ar­ti­muo­sius ir be­žai­džian­čius te­le­fo­nu, kai mo­te­ris ša­lia kan­ki­na­si", - sa­ko E. "Re­tai, bet bū­na. Iš kar­to pa­ste­bim, ka­da vy­ras per­si­mai­no, ir sku­bam su­teik­ti pa­gal­bą, kad ne­nug­riū­tų. "Jei­gu vy­ras ne­ga­li pri­si­vers­ti, jei­gu jam bai­su dėl sa­vęs, ta­da sa­kom, nei­kit. Jūs tik­rai bū­si­te ge­ras tė­tis lauk­da­mas na­mie ar už gim­dy­klos du­rų. Bu­vi­mas gim­dy­me ne­bū­ti­nai su­stip­ri­na tė­vys­tę. "Prob­le­mos su ar­ti­mų­jų da­ly­va­vi­mu ky­la tuo­met, kai užuo­t bu­vę ar­ti­mai­siais jie nu­spren­džia tap­ti me­di­kais, ke­lia pa­ni­ką ir ima ves­ti iš kant­ry­bės mo­te­rį ir per­so­na­lą", - sa­ko E. "Pa­ni­ka pir­miau­siai ken­kia mo­te­riai. Kar­tais gim­dan­čią mo­te­rį pa­lai­ko drau­gė, se­suo ar gi­mi­nai­tė. "Mes tu­ri­me sa­vo po­žiū­rį į tai. Ži­no­ma, ga­li da­ly­vau­ti, vis­kas pri­klau­so nuo si­tua­ci­jos, bet ma­moms ma­ty­ti sa­vo duk­rų skaus­mą bū­na ne­pa­ke­lia­mas stre­sas, jos dau­giau už­jau­čia sa­vo duk­rą ne­gu pa­lai­ko", - pa­ste­bi E. "Jei­gu ma­ma ar any­ta no­ri da­ly­vau­ti gim­dy­me, siū­ly­čiau tam pa­si­ruoš­ti kur­suo­se", - sa­ko I. "Tuo­met mes tam­pa­me ne­rea­lia ko­man­da. Mes, per­so­na­las, la­bai sten­gia­mės, kad jos jaus­tų pa­lai­ky­mą, vi­sa­da sa­kom, ko­kios jos pui­kios ir ko­kios šau­nuo­lės", - sa­ko E. "Bur­tų laz­de­lės ne­tu­riu, kad pa­mo­jus vis­kas iš­si­spręs­tų, bet ga­li­ma pa­dė­ti nu­rim­ti kvė­puo­jant, vi­zua­li­za­ci­jų pa­gal­ba, kur są­rė­mį ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti kaip ban­gą, o ne kaž­ką gniuž­dan­čio, puo­lan­čio, dras­kan­čio. Ne­rei­kia bi­jo­ti są­rė­mio, įsi­temp­ti. Pa­sak E. "Li­go­ni­nė­je esa­me vie­nin­te­lis sky­rius, ku­ria­me, iš­ly­dė­da­mi na­mo, sa­ko­me: "Sug­rįš­ki­te vėl!" - sa­ko E.

Krizinio nėštumo ir pogimdyvinės depresijos samprata

Kasmet įvairiose pasaulio šalyse atliekama apie 30-40 mln. legalių ir 10-20 mln. nelegalių abortų. Nėštumo pradžioje kūdikių netenkama labai dažnai. Paprastai ankstyvoji netektis būna apsunkinta aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba tik jam gimus ypač skausminga, nes ir pati moteris, ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui. Jau paruoštas kūdikio kraitelis, galbūt jau išrinktas vardas, galbūt jau pradėjo gamintis pienas, o vyresnieji vaikai laukia, kada galės pamatyti savo broliuką ar sesutę. Vaikelio netektis vėlesnėje stadijoje skaudi tuo, kad ji būna labiau netikėta, nes moteris, praėjusi pavojingiausią pirmojo trimestro laikotarpį, pasijunta saugesnė. Trauma dar padidėja, jei moteris jau buvo pajutusi vaikelio judesius.

Klastinga depresija moteris prislegia gimus kūdikiui. Tikslus moterų, susiduriančių su pogimdyvine depresija, skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad net apie 70 procentų pagimdžiusių moterų išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Pogimdyvinė depresija tai ne tik liūdesys. Dažni nusiskundimai yra nenoras nieko veikti, nuolatinis nuovargis, nepraeinantis pailsėjus, gyvenimo džiaugsmo praradimas, energijos stoka. Dažni apetito pokyčiai ir miego sutrikimai. Kartais gali vyrauti ne tiek prislėgta nuotaika, o nerimas, didžiulis dirglumas. Tokiai būsenai palengvinti kartais pradedama piktnaudžiauti alkoholiu, kas dar labiau komplikuoja visą situaciją, nes depresijos požymiai yra savotiškai paslepiami po žalingo alkoholio vartojimo simptomais. Požymiai, kurie ne tik vargina pagimdžiusią moterį, bet ir yra pavojingi, tai atsiradęs ir vis gilėjantis kaltės jausmas bei savižudiškos mintys.

Viešoji įstaiga Krizinio nėštumo centras įkurtas padėti moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo, ar nėštumo nutraukimo. Pagalba yra nemokama, teikiama visoje Lietuvoje, kiekvieną darbo dieną. Krizinis nėštumas - tai nėštumas, kurio moteris nenorėjo, neplanavo bei kuris sukėlė asmeninę krizę. Planuotas nėštumas taip pat gali tapti kriziniu pasikeitus moters ar (ir) šeimos gyvenimo aplinkybėms, sužinojus apie vaisiaus ligas. Gyvenime žmogų gali ištikti įvairios krizės. Neretai manoma, kad krizinis nėštumas būdingiausias paauglėms, tačiau tyrimai rodo, kad 28 %moterų krizinį nėštumą patiria 18-45 m., taip pat krizinį nėštumą patiria 23 % vyrų. Krizę išgyvenantis asmuo jaučiasi nestabiliai, pasimetęs, jį ištinka šokas, dėl to tampa sunku priimti apgalvotus sprendimus. Asmuo būna linkęs likti nuošalyje, atsiriboti nuo situacijos, dažniau leidžia sprendimus priimti kitiems, neretai priima neapgalvotus sprendimus, lengviau pasiduoda aplinkinių spaudimui. Krizinio nėštumo metu itin svarbu artimųjų palaikymas, pagalba ieškant galimų išeičių. Kai artimųjųpagalbos nepakanka, svarbu kreiptis į specialistus. Pagalbą krizinio nėštumo situacijoje visoje Lietuvoje teikia Krizinio nėštumo centras.

Nėštumo psichologiniai aspektai

Kai kalbame apie nėštumą, dažniausiai pabrėžiame fiziologinį vaisiaus vystymąsi, o kur kas mažiau kreipiame dėmesio į tai, kaip moteris jaučiasi, ką išgyvena. Vaisius jaučia mamos nuotaikas. Įrodyta kad besikeičiančios mamos nuotaikos tiesiogiai veikia būsimojo vaikučio širdelės veiklą, jo judesius. Motina yra tarpininkė tarp išorinio pasaulio ir vaiko. Vaikas įsčiose nesuvokia pasaulio tiesiogiai. Tačiau jis be perstojo sugauna pojūčius, jausmus, mintis, kuriuos sukelia motinai aplinkinis pasaulis. Tai dar kartą primena, kokios švarios ir skaidrios privalo būti būsimos mamos mintys. Kai būsima mama yra apsupta šiluma ir rūpesčiu moters smegenys aktyviai gamina vaikui vertingas medžiagas endorfinus- ,,laimės hormonus“.

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Jį galima vertinti kaip krizinę situaciją. Suprasti nėščią moterį ir padėti jai įsisąmoninti mamos vaidmenį- rimtas ir atsakingas uždavinys. Visos moterys pastebi, kad nėštumas visiškai nepanašus į jokias kitas būsenas, tai labai specifinė patirtis. Nėščia moteris patiria ypatingą psichologinio susikaupimo būseną. Ši susikaupimo būsena savo viršūnę pasiekia gimdymo metu ir po to tęsiasi per visą maitinimą krūtimi. Nėštumo metu moteriai atrodo, kad visas pasaulis aplink ją pasikeitė. Tai vyksta dėl nervų ir endokrininės sistemos pakitimų. Per nėštumą moteris išgyvena keletą išreikštų psichologinės asmenybės transformacijos etapų.

Pirmasis etapas. Nėštumas dar nepastebimas.

Gana dažnai moteris apie savo nėštumą sužino ne iš karto. Net jeigu visi nėštumo reiškiniai akivaizdūs, jai dar tenka išgyventi pirmąjį etapą- savęs, kaip nėščios, įsisąmoninimo, pajautimo etapą. Ypač jeigu nėštumas buvo neplanuotas, neretai tenka spręsti dilemą: ,,Būti ar nebūti…“ Tas laikas, kai priimamas sprendimas- vienas iš pačių svarbiausių ir jaudinančių nėštumo etapų. Būsimos mamos galvoje atsiranda daug klausimų, susijusių su atsakomybės baime, stresu dėl nelaukto nėštumo. Ar ne per anksti turėti vaikų? Ar ne vėlu? Kaip reikės gyventi? Ir t.t. Šiems klausimams išspręsti neretai susirenka visų artimųjų konsiliumas. Ir beginklis mažylis nuo pirmų savo gyvenimo dienų papuola į kaltinamųjų suolą, kur pagrindiniu kaltintoju ir teisėju būna jo motina. Kartais šis procesas trunka ne vieną savaitę. Ir visą tą laiką mažytė širdelė susispaudžia nuo skausmo ir baimės. Jeigu galutinis nuosprendis bus teigiamas arba bandymas atsikratyti vaisiumi nepavyko, vaiko gyvenimas vis tiek bus aptemdytas nemalonumų. Visos moters instinktyvios baimės ir stresai suspėja stipriai paveikti mažylį įsčiose. Juk ląstelės, iš kurių vėliau formuosis vaiko smegenys, atsiranda jau praėjus kelioms valandoms nuo apsivaisinimo. Toks mažylis gali gimti su mirties baime ir gyvens su ja visą gyvenimą. Ir jeigu jau taip įvyko, būtina kasdien apsupti vaiką šiluma ir meile, nuolat įtikinėti, jog jis šioje šeimoje yra laukimas. Įsčiose besivystantis mažylis puikiai jaučia aplinkinių žmonių požiūrį į jį. Gerai, kad nėštumas, besitęsiantis devynis mėnesius, užvaldydamas moters kūną ir sielą, neužklumpa ją netikėtai o palaipsniui ruošia motinystei. Pirmos savaitės- pačios paslaptingiausios: kažkur ten, pilvo apačioje, vyksta greitas ląstelių dalijimasis, auga organai, plaka mažytė širdelė. Tačiau pati moteris dar nejaučia savyje vaiko, nejaučia, kaip diena po dienos jis auga ir vystosi, nors hormoninė sistema dabar jau dirba už du. Todėl būsima mama patiria daug jai neįprastų pojūčių: rytais pykina, kamuoja nuovargis, vos kas nors- tuoj akys pilnos ašarų ir t.t. Tačiau laikini negalavimai ir netolygus elgesys turi ir teigiamų bruožų: lėtai, žingsnis po žingsnio, jie ugdo moters atsargumą, taip reikalingą apsaugoti save ir vaisių. Ypač dabar, kad ir kaip būtų sunku, ji privalo prisiversti lakytis sveiko gyvenimo būdo principų, teisingai maitintis, pakankamai judėti ir t.t.

Antrasis etapas. Nėštumas jau matomas.

Kiek vėliau pradeda ryškėti būsimojo vaiko įvaizdis. Mama savo dėmesį perkelia nuo savęs į būsimąjį vaikelį. Mėnuo po mėnesio vaiko paveikslas motinai tampa vis ryškesnis, jo suvokimas labai keičiasi: jis sustiprėja patikslėja. Gaila, bet mūsų oficialioji medicina šiandien neduoda informacijos, kaip turi elgtis būsima mama kiekvieną mėnesį. Visos rekomendacijos apsiriboja bendromis frazėmis: sveika mityba, sveikas gyvenimo būdas ir panašiai. O juk iš jos emocinės patirties taip pat susideda tas bagažas, su kuriuo vaikas gims. Iš esmės nereikia nieko naujo išradinėti.

Pagaliau, po kurio laiko, nėštumas tampa pastebimas. Ir čia ateina tikro džiaugsmo minutės. Tuo metu dauguma moterų jaučiasi normaliai, jos pilnos energijos. Vaisius dar mažutėlis, bet tai jau žmogus, švelniai stuksenantis į mamos pilvelį. Tačiau kad ir koks būtų džiaugsmingas vaiko laukimas, visad kartu ateina ir nelaukta baimė- ar jis bus sveikas? Per daug nereikia savęs kamuoti tokiomis mintimis. Jos visiškai normalios, būtinos nėščios moters palydovės. Dėl tokių dvejonių būsima mama sąmoningai vengia to, kas galėtų pakenti vaikui, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie neįprastą savo būseną, apie tai, kaip jai reikia elgtis, kas jos laukia netolimoje ateityje. Liūdesys ir džiaugsmas, baimė ir pasitikėjimas savo jėgomis, laimė ir abejonės- visi šie jausmai natūralūs nėštumo metu. Todėl nereikia susilaikyti, jeigu dažnai norisi paverkti. Tai būdinga daugeliui nėščiųjų. Geriau atsipalaiduokite, paklausykite ramios muzikos, jei norisi- duokite valią ašaroms. Vaikui kur kas lengviau bus ateiti į pasaulį, jeigu mama sugebės atsipalaiduoti, ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

Trečiasis etapas. Pasiruošimas gimdymui.

Kuo arčiau gimdymas, tuo geriau atidi mama supranta savo mažylį. Ji žino, kada jis miega, kokie garsai jį gąsdina. Ji pastebi, kaip gerai jis sugeba klausyti, kai su juo kalbasi. Moteris nekantriai laukia tos minutės, kai bus galima paimti vaiką į savo rankas! Bet jos džiaugsmą vėl aptemdo baimė: kaip Pavyks gimdymas? Tačiau ir šis nerimas reikalingas būsimai motinai: jis ruošia ją minčiai, kad gimdymo momentu ji gali susidurti su tuo, apie ką ji dabar neturi aiškaus supratimo. Todėl ji būsimų mamų mokykloje kaupia žinias ir ruošiasi sutikti šį nepaprastai atsakingą jai ir jos mažyliui įvykį. Deja, kaip rodo mūsų ilgametė patirtis, dauguma mūsų jaunų šeimų šito nesupranta. Moterys gimdo visiškai nepasiruošusios, dėl to būna daug nesklandumų tiek gimdymo metu, tiek ir auginant mažylį. Be abejo, toks jaunų mamų elgesį kitaip negalima pavadinti, kaip atsakingumo stoka, psichologiniu nepasiruošimu atlikti motinystės pareigą.

Skydas būsimam kūdikiui

Nėštumo metu atsiranda įvairių stresų, kuri nepavyksta išvengti. Tačiau moterys turi ,,apsauginį skydą“- meilę vaikui. Todėl jos gali sąmoningai užslopinti savyje visas nepageidaujamas emocijas: jos kalba su savo negimusiu vaiku, aiškina jam, kas vyksta, esant reikalui, jį ramina. Tu metu ląstelėse vaikas ,,užrašo‘‘ informaciją apie tai, kad gyvenime yra pakilimų ir kritimų, kuriuos visada reikia nugalėti. Moteris, laukianti vaiko, dažnai gali sapnuoti košmarus. Daugelį tai neramina, tačiau tokie sapnai atsiranda dėl didelio psichologinio persitvarkymo, susijusio su nėštumu. Nėštumo metu dažnai pasitaiko nemotyvuotų baimių, kai baimės jausmas pagal savo jėgą neatitinka esamos situacijos arba net atsiranda nesant realaus pavojaus. Nėštumo metu tipiškas baimės pavyzdys gali būti skausmo, mirties baimė gimdant, vaiko mirties baimė ir t.t. Nėščios moterys instinktyviai ieškos paramos, dažniausiai vyro. Labai svarbu, kad būtų žmogus, kuris galėtų suprasti ir padėti. Gana dažnai situaciją apsunkina medikų elgesys bendraujant su būsimam mama, pavyzdžiui, tokios frazės kaip: ,,Tai gali sukelti persileidimą“, ,,Greičiausiai gimdysi per cezario pjūvį“, ,,Dubuo siauras- nepagimdysi“ ir pan. Kai nerimo ir baimių nepavyksta nugalėti padedant artimam žmogui, galima kreiptis į specialistus, psichologus. Tai gali būti individualūs pokalbiai ar psichologinės paramos nėščiosios grupės. Pagrindinis tikslas ruošiant nėščias moteris gimdymui- įveikti gimdymo baimę. Mankšta, baseinas, šokiai, atsipalaidavimo pratimai visa tai svarbios pagalbinės priemonės, ruošiantis gimdymui. Jos moko moterį valdyti savo jausmus ir raumenis, mažina komplikacijas. Tai yra labai svarbu, nes gimdymas, net visiškai be komplikacijų, yra didžiulis psichologinis krūvis.

tags: #kaip #moteris #pagimdo #krize

• Vežimėliai kelionėms
• Ankstyvi raidos sutrikimų ženklai
• kaip maitinti kūdikį, jei vartojamas prednizolonas
• Kaip sukurti gimtadienio sveikinimą
• Veisimas su arkliu ir kumele