Kūdikių miegas - tai svarbi ir nemažai laiko užimanti kūdikio priežiūros dalis. Naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėn. miega 15-18 valandų per parą, 3-6 mėn. kūdikiai - 15-16 valandų, 6-12 mėn. kūdikiai - 13-14 valandų, o 1-2 metų vaikai - 12-14 valandų. Naujagimių miegas susideda iš 6-7 trumpų, vienodų miego tarpsnių, tačiau jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais galima pastebėti besiformuojantį kūdikio nakties miego ir dienos pogulių ritmą. Iš pradžių „atsiskiria“ ilgas nakties miegas ir daug trumpų dienos miegelių - pogulių.
Svarbiausi patarimai migdant naujagimį
Laikykitės dienotvarkės. Dienotvarkės įvedimas padeda tiek kūdikiui, tiek ir jo tėvams gyventi paprasčiau ir harmoningiau. Nelaukite, kol kūdikis pervargs. Perstimuliuoti ir per ilgai būdraujantys kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas, koks turėtų būti.
Išbandykite skirtingus migdymo būdus. Tiek kūdikiai, tiek ir šeimos yra skirtingos, tad vertėtų pasidomėti įvairiais migdymo būdais, juos išbandyti ir išsirinkti priimtiniausią jūsų mažyliui ir jums.
Įveskite miego ritualą. Miego ritualas yra kiekvieną dieną prieš miegą kartojama veiksmų seka, pavyzdžiui, maudymas, dantukų valymas, masažas, pižamos apsivilkimas, lopšinės dainavimas, galvelės glostymas, konkretaus miego žaisliuko ar migduko padavimas.
Pasitelkite baltąjį triukšmą. Pastebėta, kad baltasis ir rožinis triukšmas padeda lengviau užmigti, giliau miegoti, pagerina miego kokybę tiek suaugusiems žmonėms, tiek ir kūdikiams.
Išbandykite vystymą. Naujagimius ir kūdikius iki 2-3 mėn. galima vystyti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė -flanelė , linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas. Kai kurie naujagimiai ir kūdikiai, ypač jautresni, gali nurimti ir greičiau užmigti nuo vystymo.
Kūdikis užmiega tik su labai daug „pagalbos“. Vieniems kūdikiams pakanka pižamos perrengimo ir veiduko paglostymo padėjus į lovelę, o kitus tenka ilgai supti ant kamuolio, čiūčiuoti ant rankų, dainuoti lopšines. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis užmiega tik jums jį laikant glėbyje ir šokčiojant ant kamuolio, visų pirma, sumažinkite šokčiojimo intensyvumą, po poros dienų ant kamuolio nebešokčiokite, o tik lengvai sūpuokitės, dar po poros dienų, imkite trumpinti buvimo ant kamuolio laiką.
Kūdikis užmiega tik ant rankų. Kūdikiams natūralu siekti tėvų artumo, tačiau nuolatinis migdymas ir vadinamasis kontaktinis miegas tik ant rankų gali varginti. Siekiant išmokyti kūdikį užmigti savarankiškai reikėtų neskubėti, migdymo ant rankų atsisakyti palaipsniui ir kurti naujas miego asociacijas. Pavyzdžiui, kūdikį tebemigdykite ant rankų, beužmiegantį perkelkite į lovelę, tačiau ir iki pat užmigimo palaikykite jį apglėbę delnais.
Kūdikis užmiega tik valgydamas. Jei vaikas ilgą laiką užsimigdavo žįsdamas krūtį ar buteliuką, jo sąmonėje atsiranda asociacija „maistas-miegas“ arba „čiulptukas-miegas“. Kai šių „pagalbininkų“ nėra šalia, užmigti jam nebepavyksta.
Pervargęs kūdikis sunkiai užmiega. Nuostata, kad kūdikis nemiega, nes jis nėra pakankamai pavargęs, dažniau yra klaidinga nei teisinga. Labai dažnai pasitaiko, kad kūdikis yra ne nepakankamai pavargęs, o pervargęs ir būtent todėl jį užmigdyti yra labai sunku.
Kūdikiui prasidėjo miego regresas. Miego regresas (arba miego regresija) yra nuo kelių dienų iki mėnesio (kartais net iki 6 savaičių) trunkantis laikotarpis, kuomet pasikeičia (paprastai pablogėja) vaiko miego įpročiai.
Dygstančių dantukų skausmas, pilvo diegliai ir kitos sveikatos bėdos gali stipriai sutrikdyti kūdikio miegą.
Sveikata. Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą.
Vystymosi pasiekimai. Mokymasis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius.
Atsiskyrimo baimė. Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė. Apie 6 mėnesį mažylio smegenys subręsta tiek, kad jis ima aiškiau suvokti emocijas, o prieraišumas sustiprėja, todėl atsiranda mamos netekimo baimė.
Nepakankamas dienos miegas. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis gerai pavargs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti (pastebėjot, kad įsijungia „antras kvėpavimas“ ir kūdikis darosi vis aktyvesnis?) ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. O tai reiškia, kad tėvai, neturėję atokvėpio dieną, neturės jo ir naktį.
Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai, miegantys kartu su tėvais, prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Taip pat tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Taigi, ar dažnas naktimis prabudimas jums kelia sunkumų? Jeigu nekelia, tuomet iš tiesų neverta nieko keisti. Jeigu tai jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegota naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, ar esate pasiruošę įdėti pastangų, kad kas nors jūsų ir mažylio gyvenime pasikeistų?
Galima išskirti du būdus, kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitasis ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt jis netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas. Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių.
Sveikas ir sotus. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, kad dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai.
Pakankamas dienos miegas. Kai kurie specialistai tvirtina, kad pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda. Jeigu jūsų mažylis neišmiega valandos trukmės dienos miego (tokių miegų gali būti du-trys, priklausomai nuo amžiaus), tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu. Tokiu atveju dienos metu būtų naudinga pastebėti, kiek laiko praeina nuo užmigimo iki prabudimo ir prieš pat prabudimą pradėti migdyti mažylį jums įprastu būdu, kad jis neišsibudintų, o vėl įmigtų.
Dienos ir nakties kaitos požymiai. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą, jei tik įmanoma, porą kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai.
Kūdikių masažas. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
Miego ritualai. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Apsirengti pižamą, padainuoti lopšinę ir žindyti.
Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties. Kai išgirsite niurzgėjimą, lukterėkite, galbūt mažylis nutils ir miegos toliau.
Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai, tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukite krūtį iš burnos ir toliau niūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Jeigu ne, tuomet pasiūlykite pažįsti, tik vėl stebėkite, kai mažylis ima įmigti, švelniai ištraukite krūtį dar neįmigusiam ir raminkite kitais būdais. Jeigu jie neveikia, ką gi, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kurie kūdikiai užmiega po poros tokių bandymų, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali reikėti daugiau kartų žindimo ir migdymo be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį. Šio metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus. Tobula būtų, jeigu kelias dienas prieš pradėdama taikyti šį metodą užsirašytumėte kada, kiek laiko ir kaip užmigęs jūsų mažylis miegojo dienos metu ir kaip dažnai prabudinėjo nakties metu. Metodo taikymo laikotarpyje ji taip pat siūlo registruoti į žurnalą visą procesą, tačiau vertinti pokyčius pataria tik po dešimties dienų. Kai kuriems mažyliams reikia daugiau laiko išmokti naujiems migdymosi ir miegojimo įpročiams, o kai kurie tiesiog turi viduje įtaisytą radarą, kuris juos pažadina vos tik mamos krūtis ar mama atsitraukia nuo jų toliau nei per ištiestos rankos atstumą! Nepykite ant mažylio ir nenusiminkite, vaikams augant jų miego įpročiai keičiasi, o mokymosi procesas visada reikalauja laiko. Tuo tarpu užsitikrinkite, kad galėtumėte numigti dienos metu ir galbūt apsvarstykite galimybę pakeisti savo požiūrį bei miegojimo sąlygas taip, kad galėtumėte dar kurį laiką miegoti kartu su kūdikiu.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Saugios miego aplinkos kūrimas
Pasirūpinkite saugia miego aplinka. Miegui kūdikius (ypač naujagimius ir apsiversti nemokančius mažylius) reikėtų guldyti ant nugaros, ant tvirto čiužinio. Kūdikio lovelėje neturėtų būti jokių perteklinių daiktų, minkštų pagalvių, žaislų, „palaidų“ pledukų ir pan., nes tai yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių.
Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna lėtai, vadinasi, yra netinkamas. Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, jie taip pat yra ir sunkesni. Jeigu renkatės putų poliuretano čiužinuką, geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužiniai ilgą laiką buvo pirmas pasirinkimas naujagimiams, visgi, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų. Natūralūs čiužinukai - su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. - taip pat svarbu, kad būtų itin kokybiški ir atitiktų patvirtintus standartus.
Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų.
Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui.
Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį į galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas.
Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius „kvėpuojančius“ šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę.
Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio/kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos. Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs. Net išmokę apsiversti ant pilvo, dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų.
Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrikdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prispaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavimo takus, pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šalį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.
Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti - netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz., tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, lengviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.
Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamąjį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu - rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.
Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna „sausas“ - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga). Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.
Miego aplinka - lyg mamos įsčiose. Daugelis kūdikių miego specialistų sutinka, kad nors mažyliui būtina padėti kuo greičiau adaptuotis prie naujos aplinkos, tačiau pirmieji mėnesiai gali būti „tarpinė stotelė” tarp dviejų pasaulių. Kitaip tariant, kuo vaikutis jaus daugiau panašumų į būseną įsčiose, tuo bus ramesnis. Pirmiausia - nepaverskite vaiko lovytės jums gražių daiktų „parodų sale”. Kūdikiui iki trijų mėnesių nereikia jokių karuselių, žaislų, lovos apsaugėlių, pledukų, pagalvių. Turėkite omenyje, kad įsčiose mažylis miegojo susirietęs ir neturėjo daug vietos, todėl galite ir lovelėje jam sukurti panašų „lizdelį”.
Tamsa naujagimiams labai patinka. Pirmuosius tris mėnesius galioja taisyklė - kuo daugiau panašumo į pojūčius mamos gimdoje, prie kurių mažylis per devynis mėnesius jau spėjo priprasti. Stipri šviesa (ypač nenatūrali) - naujagimius gąsdina ir verčia nerimauti, todėl, kai mažylį maitinate ar migdote, stenkitės, kad jus suptų natūralus apšvietimas. Naktį, kūdikiui prabudus pavalgyti ar blaškantis tarp miego ciklų, nejunkite šviesos. Tas pats galioja ir pasivaikščiojimų lauke metu. Pridenkite vežimėlį, kad ryški saulės šviesa negąsdintų.
Vida Press. Netikėtų garsų galia. Tikriausiai, jau ne kartą girdėjote apie „baltojo triukšmo” galią kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Vieni tėveliai mažylius migdo prie bėgančio vandens, kiti - įjungę plaukų džiovintuvą ar gartraukį, treti - glaudžia prie nuogos savo krūtinės, kad girdėtųsi širdies plakimas, kuris mažyliui buvo pats maloniausias garsas visus nėštumo mėnesius mamos gimdoje. Šių garsų galima rasti ir internete, į telefoną atsisiųsti specialių programėlių ar įsigyti žaislų, kurie leidžia šias „melodijas”. Specialistai tik primena - jei kažkoks neįprastas garsas kūdikį ramina, neskubėkite jo išjungti jam užmigus, nes, tikėtina, kad keičiantis miego fazėms, jo nebegirdėdamas, jis greitai prabus.
Kūdikis - ne lėlė. Neretai susiduriame, kad pirmojo vaikelio besilaukiantys tėveliai daug laiko ir pinigų investuoja mažylio garderobo paruošimui. Nuvilsime jus - mažyliui tai saugumo, jaukumo nesuteiks, o, atvirkščiai, gali jį dirginti ir būti neramaus miego priežastimi. Rinkitės tik natūralių audinių drabužius, kuriuos būtų kuo paprasčiau aprengti ir kurie neturėtų vidinių siūlių. Taip pat įsitikinkite, ar apranga tinkamo dydžio, ar nespaudžia. Kitas svarbus kriterijus - tinkamai aprengti pagal sezoną. Tiek kūdikio per plonas rengimas, tiek per storas gali būti priežastis, dėl kurios mažylis sunkiai užmiega, daug kartų prabunda ar blaškosi. Tas pats galioja ir kambario, kuriame jis ilsisi, temperatūrai. Nepamirškite prieš miegą tų patalpų gerai išvėdinti.
Mamos savijauta = kūdikio elgesys. Normalu, kad po gimdymo moteris jaučiasi labai pasimetusi, išsigandusi ir sutrikusi. Ją kamuoja ne tik siaučiantys hormonai, kartais nemalonios gimdymo patirtys, tačiau ir įvairios baimės. Pastarosios dažniausiai atsiranda dėl to, kad ji kiekviename žingsnyje jaudinasi dėl savo naujagimio. Ar tikrai pavalgo? Ar neuždus miegodamas? Kodėl verkia, gal serga? Mamai, o ypač tai, kuri vaiką maitina natūraliai savo pienu, reikia atsipalaiduoti ir mažiau nerimauti. Dalį darbų ir rūpesčių perkelkite ant vyro ar kitų artimųjų pečių, kuriam laikui pamirškite buitį bei visą savo dėmesį skirti mažyliui. Jei po gimdymo jaučiate nepaaiškinamą liūdesį, kuris kartais net primena paniką, pasikalbėkite apie tai su šeimos nariais, o jei nepadeda - su specialistais. Atminkite, kūdikis gali būti neramus dėl to, kad jaučia jūsų neigiamas emocijas ar baimes.
Neskubėkite įvesti režimo. Nors pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie režimą ir jo svarbą kūdikio dienotvarkei (tikriausiai, visi girdėjo apie garsųjį Ginos Ford bestselerį „Sveiko kūdikio dienotvarkė”), tačiau reikėtų suprasti, kad pirmieji mėnesiai skirti adaptacijai, o ne režimui. Gali būti, kad paskubėję ir nuo pirmųjų mažylio savaičių bandydami laikytis griežtų maitinimo bei miego ritmų, jūs tik paskatinsite vaiką būti dar neramesniu. Pirmiausia - tai pavojinga dėl tikimybės, kad griežtas ritmas gali trukdyti natūralaus maitinimo pradžiai, kuri dažnai yra gana sudėtinga. Antra - naujagimiui labai reikia kuo daugiau tėvelių švelnumo, prisilietimų, artumo, o tai prasilenkia su griežtomis migdymo taisyklėmis. Trečia - pirmaisiais mėnesiais kūdikius dažnai kankina nuo jūsų nepriklausantys faktoriai - pilvo diegliai ar pūtimas.
Kūdikis sunkiai užmiega? Pabandykite padaryti jam atpalaiduojantį masažą arba nuraminkite jį, švelniai perbraukdami per veidelį servetėle. Stebėkite vaikelio akis. Ar jos juda, vokai šiek tiek kruta? Vadinasi, mažylis miega. Kai jo raumenys atsipalaiduos, o kvėpavimas taps gilus, patikrinkite dar kartą: pakelkite jo rankytę ir paleiskite ją. Vaikas nereaguoja? Perkeldami kūdikį, laikykite vieną ranką jam ant nugaros, kitą ant pilvuko. Stenkitės išlaikyti jo kūno padėtį.
Stebėkite naujagimio budrumo laikotarpius. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jie dažniausiai trunka apie 30-60 minučių. Kad mažylis tvirtai miegotų, jis turi jaustis komfortabiliai. Todėl rinkitės patogias, orui laidžias sauskelnes, pagamintas iš kuo natūralesnių medžiagų, geriausia - ekologiškas. Pakeiskite jas prieš naktinį maitinimą.
Venkite ryškios šviesos naktį. Įsigykite blankią LED lemputę, kuri įsijungia vos ją palietus ir kurią galite laisvai nešiotis su savimi. Ryški šviesa siunčia smegenims „pabudimo“ signalus, be to, ji trukdo organizmui gaminti melatoniną (miego hormoną).
Norite pašildyti mažylio apklotus, čiužinuką? Įdėkite buteliuką su karštu vandeniu. Šiltoje lovelėje kūdikiui bus jauku, patogu, šilta - visai kaip mamos glėbyje. Tai gali padėti naujagimiui kur kas lengviau užmigti.
Naujagimių cirkadiniai ritmai dar nėra išsivystę, taigi jie gali būti budrūs vidury nakties ir pasyvūs dieną. Kad ir kaip stengtumėtės tai sureguliuoti per pirmus jo gyvenimo mėnesius, tikimybė, kad jums pavyks - labai maža. Vertinkite šį nuostabų laikotarpį. Juk dabar, kai kūdikis ramiai miega dienos metu, galite mėgautis mobilumu: pasėdėti kavinėje, paskaityti knygą parke, pamedituoti.
Patalpa, kur miega kūdikis, turi būti gerai vėdinama, o oras joje - pakankamai drėgnas. Optimaliausias drėgmės lygis mažylio kambaryje - 50-60 proc., oro temperatūra - apie 20-22 laipsniai. Nuo pat pirmų dienų pratinkite kūdikį prie paros laikų. Pasirūpinkite, kad dienos metu bute būtų šviesu. Neturėtų būti ir visiškos tylos: maloni muzika arba filmas - puikus fonas. Naktį, priešingai, turėtų būti visiška tylu, ramu ir tamsu. Intensyvūs garsai, žaidimai, dėmesio perteklius prieš miegą - tikri vaiko užmigimo priešai. Įsiaudrinusiam, žvaliam, energijos kupinam mažyliui prireiks nemažai laiko nusiraminti.
