Gimdymo procesas yra sudėtingas ir nuostabus gamtos reiškinys, kurio metu kūdikis juda gimdymo takais, kad atsidurtų pasaulyje. Suprasti šį procesą padeda susipažinimas su gimdymo etapais ir biomechanizmu. Gimdymas skirstomas į tris pagrindinius etapus, tačiau galima išskirti ir ketvirtąjį - pasiruošimo gimdymui laikotarpį. Kiekvienas etapas turi savo ypatybes ir biomechaninius pokyčius, kurie padeda kūdikiui saugiai ateiti į pasaulį.
1. Pasiruošimo gimdymui laikotarpis
Šis laikotarpis prasideda dar gerokai iki tikrųjų sąrėmių. Artėjant gimdymo datai, moters kūnas pradeda ruoštis. Vienas iš pirmųjų požymių - paruošiamieji (arba netikri) sąrėmiai, dar vadinami Braxtono Hickso. Jie nėra skausmingi ir dažniausiai pasireiškia nereguliariai, suteikdami periodišką pasunkėjimą ar maudimą pilvo apačioje, ypač vakare. Šie sąrėmiai suminkština gimdos kaklelį, sutrumpina jį ir pradeda šiek tiek vertis (apie 1-2 cm), taip pat jis pradeda krypti link makšties.
Kitas svarbus pokytis - vaiko galvutės nusileidimas į dubens įėmimo plokštumą. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, palengvėja kvėpavimas, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia ir jos eisena tampa „išdidi“.
Prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės. Tai ženklas, kad gimdos kaklelis ruošiasi atsiverti, tačiau tai ne visada reiškia, kad gimdymas prasidės tuoj pat - gali tekti palaukti kelias dienas.
Vaisiaus vandenų nutekėjimas yra vienas iš svarbiausių gimdymo požymių. Plyšus vaisiaus vandenų maišeliui, daugeliui moterų netrukus po to savaime prasideda gimdymas. Jeigu tai neįvyksta natūraliai, gimdymas gali būti skatinamas, siekiant sumažinti infekcijos riziką. Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 valandų po vaisiaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputį, ir moterys dažnai tai supainioja su nesulaikomu šlapimu.
Prieš gimdymą vyksta svarbūs kūno pokyčiai: iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis apie 3-4 kg, placenta apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratoma apie 5-8 kg svorio.
Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis.

2. Atsidarymo laikotarpis
Atsidarymo laikotarpis prasideda nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių ir tęsiasi iki gimdos kaklelio visiškai atsivėrimo (10 cm). Šis etapas yra ilgiausias, ypač pirmą kartą gimdančioms moterims. Pradžioje sąrėmiai trumpi, trunka 20-30 sekundžių ir kartojasi kas 10-20 minučių. Kai gimdos kakleliui veriantis toliau, sąrėmiai pailgėja - trunka iki 20-40 sekundžių ir ima dažnėti, kartojasi kas 5-10 minučių. Gimdos kakleliui visiškai atsivėrus (iki 8 cm), sąrėmiai gali pailgėti iki 40 sekundžių ar 1 minutės, jie labai dažni, kartojasi kas 2-3 minutes.
Sąrėmiai matuojami minutėmis nuo vieno iki kito sąrėmio pradžios. Jei sąrėmiai tapo reguliarūs ir skausmingi, tęsiasi bent 30 sekundžių ir ilgiau, tikriausiai gimdymo eiga yra spartesnė. Pirmasis etapas - gimdos kaklelio vėrimasis. Jis prasideda reguliariais sąrėmiais. Gimdos kaklelis palaipsniui trumpėja ir atsiveria iki 10 cm.
Pirmosios latentinės fazės metu juntami reguliarūs sąrėmiai, tačiau jie dar nėra itin stiprūs ir dažni. Antroji - aktyvioji fazė, kurios metu sąrėmiai ir toliau stiprėja, tampa skausmingesni ir dažnesni, o gimdos kaklelis ir toliau po truputį veriasi. Jeigu moteris pageidauja, jai gali būti pritaikyta epidurinė nejautra, dėl kurios reikėtų apsispręsti antruoju gimdymo etapu.
Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja.
Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jaus pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias.
Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | 20-30 s | 10-20 min |
| 3 cm | 20-40 s | 5-10 min |
| 8 cm | 40-60 s | 2-3 min |
| 10 cm | 60-90 s | 30-60 s |

3. Stūmimo laikotarpis (vaikelio gimimas)
Antrasis gimdymo etapas - vaikelio gimimas, prasidedantis visiškai atsivėrus gimdos kakleliui. Moteris stumia, o vaisius slenka gimdymo takais ir galiausiai užgimsta. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo.
Stangų refleksas toks pat, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint.
Tinkamiausios padėtys gimdant: prilaikomas tupėjimas, klūpojimas, padėtis keturiomis, gulėjimas ant šono. Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį.
Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 minučių iki 2 valandų ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi.

4. Placentos užgimimo laikotarpis
Trečiasis etapas - placentos gimimas. Išstūmus vaikelį atsiskiria ir pasišalina placenta. Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 minučių dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo.
Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.
Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.

Gimdymo biomechanizmas
Normalus gimdymas vyksta, kai pirmeiga yra pakaušio dalis, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Skiriami gimdymo biomechanizmo momentai:
- Galvos nusileidimas: Vaisiaus galva yra nusileidusi į dubenį, kai jos diametras biparietalis yra žemiau įeigos plokštumos. Strėlinė siūlė atsiduria viduryje tarp gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio kyšulio. Tai sinklitiškas galvos statymasis į dubenį.
- Galvos palinkimas (flexio capitis): Vaisiaus stuburo kaklinė dalis palinksta, smakras priartėja prie krūtinės ląstos, pakaušis nusileidžia žemyn. Vedamasis taškas - užpakalinis momenėlis - tampa žemiausiai esančia galvos dalimi gimdymo kanalo atžvilgiu. Galvos strėlinė siūlė sutampa su įėjimo į mažąjį dubenį plokštumos skersiniu ar įstrižiniu matmeniu. Vaisiaus galva statosi į mažąjį dubenį mažiausia apimtimi popakaušiniu momens - mažuoju įstrižiniu matmeniu (circumferentio suboccipitobregmatica - 32 cm, diameter suboccipitobregmaticus - 9,5 cm).
- Vidinis galvos pasisukimas (rotatio capitis interna): Vaisiaus galva pradeda suktis mažojo dubens vidurio plokštumos didžiausių matmenų dalyje. Ji sutinka pasipriešinimą mažojo dubens vidurio plokštumos mažiausių matmenų dalyje ir yra priversta taikytis prie dubens matmenų. Vaisiaus, gimusio iš pirmosios pozicijos, galva sukasi per dešinįjį įstrižą matmenį, pakaušis artėja prie sąvaržos, veidinė dalis - prie kryžkaulio, vidinis galvos pasisukimas baigiasi dubens išėjimo plokštumoje, kur strėlinė siūlė sutampa su tiesiuoju šios plokštumos matmeniu.
- Galvos atsilošimas (deflexio capitis): Vaisiaus galva atsilošia dubens išėjimo plokštumoje. Atramos tašku (hypomoclijon) tampa sprandinis kaklo linkis, vaisiaus galva atsiremia į sąvaržos apatinę briauną kraštą. Užgimus pakaušiui, atsilošiant galvai, gimsta jos veidinė dalis.
- Išorinis galvos pasisukimas (rotatio capitis externa): Gimdymo biomechanizmo ketvirtojo momento pabaigoje vaisiaus pečiai įsistato į įėjimo plokštumos skersą ar į įstrižąjį matmenį. Pečiai pradeda suktis mažojo dubens vidurio plokštumoje, pereidami iš didžiausių į mažiausių mažojo dubens matmenų dalį. Pasisukimas baigiasi, kai pečių linija atsiranda tiesiajame išėjimo plokštumos matmenyje. Pečių pasisukimas skatina išorinį vaisiaus galvos pasisukimą. Pakaušis pasisuka į dešiniąją arba kairiąją motinos šlaunį.
- Vaisiaus kūno gimimas: Gimsta vaisiaus priekinis petys, kuris remiasi į apatinę sąvaržos briauną, po to gimsta užpakalinis petys ir likusi vaisiaus kūno dalis.
Gimdymo varomosios jėgos
Gimdymo procesą skatina dvi pagrindinės jėgos: sąrėmiai ir stangos.
Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie yra skausmingi, nevalingi ir kurių gimdyvė reguliuoti negali. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme - sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja.
Apatiniame gimdos segmente lygiųjų raumenų yra mažiau, todėl gimdymo metu jis suplonėja. Ta riba, kuri skiria gimdos kūną nuo suplonėjusio apatinio gimdos segmento, vadinama kontrakciniu žiedu. Susitraukiant gimdos raumenims (per sąrėmį), vaisius gauna mažiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, todėl svarbu, kad gimdymo sąrėmiai būtų nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stiprūs (gydoma tokolitikais).
Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumdama“ orą žemyn) ar sumažinti (giliai kvėpuojant pro burną).

Gimdymo padėtys
Gimdymo metu keisti padėtį ir judėti gali būti naudinga, tai skatina gimdymo veiklą, sumažina nepatogumą gimdyvei, pagreitina gimdymą ar padidina įėjimo ar išėjimo plokštumos matmenis. Dabar priimtiniausia gimdyti yra gulima (horizontali) ar pusiau sėdima padėtis. Pirmuoju gimdymo laikotarpiu stacionare gimdyvė gali naudotis dideliais kamuoliais, pagalvėmis, vonia su vandeniu, taip ji keičia padėtį ir sumažina sąrėmio skausmą.

Gimdymas, gimdymo video 2
Palaikyti savo partnerę gimdymo metu yra nepaprastai svarbu. Iš vyrų gimdyvės tikisi paguodos, stiprybės ir padrąsinimo. Gimdymui ruoškitės iš anksto. Labai gerai, jei būsite perskaitę knygų, straipsnių šia tema, pažiūrėję tinklalaidžių, tikro gimdymo vaizdo įrašų - jūsų lūkesčiai bus realistiškesni. Turėkite omeny, kad gimdymas turi ne tik gražiąją, dvasingąją pusę, bet ir ne tokią estetišką fiziologinę. Rūpinkitės viskuo kartu su partnere. Artėjant gimdymo datai patikrinkite, ar visi daiktai paruošti vykimui į ligoninę - ne tik kūdikio kraitelis, bet ir drabužiai, higienos reikmenys ir t. t. Daugelis nėščiųjų reikiamus daiktus įsigyja ir į gimdyvės krepšelį susiruošia dar gerokai iki gimdymo datos.
Būsimos mamos domisi, kaip vyksta gimdymas. Daugelis prisiskaito informacijos apie komplikacijas, išsigąsta ir iš anksto užsiprogramuoja sunkiam ir ilgam gimdymui. Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu.
Gimdymo namuose nuolat būkite šalia. Priminkite savo partnerei nuolat gurkšnoti skysčių. Įpilkite jai į gertuvę vandens, žolelių arbatos ar pasiūlykite vandeniu skiestų nerūgščių sulčių, pvz., obuolių arba ananasų, kad būsimos mamytės nevargintų dehidratacija.
Gimdymo metu moteris patiria intensyvų skausmą, todėl ji ne visada gali lengvai priimti tam tikrus sprendimus. Tad būsimųjų tėčių pareiga - tapti savotišku tarpininku tarp gimdyvės ir medicinos personalo. Prireikus padėkite jai apsispręsti dėl tam tikrų medicininių intervencijų, pakvieskite anesteziologą, paprašykite skausmą malšinti padedančio gimnastikos kamuolio ir t. t. Idealu norus, liečiančius gimdymą, apkalbėti dar iki gimdymo, t. y. Stebėkite situaciją, domėkitės, ko nori gimdyvė.

