Atšalus orams, padaugėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų peršalimo atvejų. Daugelis tėvų nežino, ką tokiu atveju daryti ir ar galima su atžala išeiti į lauką.
„Susirgus vaikui tėveliams iškyla nemažai klausimų, bet vieną iš jų - „Vaikas serga, ar galima eiti į lauką?“ - išgirstame labai dažnai. Jeigu Jūsų vaikas nekarščiuoja, nėra jokių ligos komplikacijų ir jaučiasi pakankamai gerai, jis gali užsiimti įprasta veikla, o tai reiškia, kad gali eiti ir į lauką. Visgi, visi vaikai yra labai skirtingi, o taip pat ir būklės susirgus, todėl vieno atsakymo, galima sergant eiti į lauką, ar geriau likti namie, nėra.
Svarbu atsižvelgti į oro sąlygas
Kai šalta: „Nauji tyrimai parodė, kad šalta oro temperatūra silpnina nosies imunitetą ir daro mus jautresnius virusams. Tyrimų duomenimis, nosies audinių temperatūrai nukritus vos iki 5 laipsnių, imuninis atsakas sumažėja beveik perpus. Šaltas oras taip pat sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir gali apsunkinti organizmo kovą su mikrobais, nes priplaukia mažiau imuninių ląstelių.“
Kai šilta: „Kai lauke šilta ar net karšta, diena labai saulėta, karščiuojančiam vaikui gali būti labai sunku. Jei namuose turite kondicionierių, nepersistenkite vėsindami. Lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas negali būti didesnis nei 6 laipsniai. Jei jūsų vaikas nekarščiuoja ir neprastai jaučiasi, o lauke nėra pernelyg karšta, išeikite į lauką.“
Judėjimas ir jo nauda
„Jei vaiką kamuoja lengvi peršalimo simptomai, jis net nekarščiuoja, lengvas ar vidutinis judėjimo intensyvumas sveikatai gali būti naudingas. Kiek pajudėjęs vaikas gali šiek tiek geriau pasijusti ir pastiprinti savo imuninę sistemą, kovoti su ligos sukėlėjais. Visgi intensyvus judėjimas tik dar labiau susilpnins vaiko jau ir taip pažeistą imunitetą ir pablogins ligos eigą. Svarbu stebėti, kad vaikas nepavargtų - geriau kelis kartus per dieną išeiti trumpam į lauką, nei pusei dienos išsiruošti į „žygį".
Kaip gydyti slogą vaikui?
Vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip daugeliui gali pasirodyti. Negydoma sloga vaikui pirmiausiai sukelia labai daug diskomforto, negana to, gali kilti ir įvairių komplikacijų. Vertėtų žinoti, kad vaikai dėl savo anatominių savybių labai imlūs vidurinės ausies uždegimui - jis dažniausiai prasideda būtent nuo užsitęsusios ir tinkamai negydytos slogos.
Taigi kaip gydyti vaikų slogą, kad sirguliuojantys mažyliai ne tik jaustųsi geriau, bet ir išvengtų sunkesnių sveikatos komplikacijų?
- Sloguojančiam vaikui duokite kuo daugiau skysčių. Puikiai tiks vanduo, šiltos arbatos, skiestos sultys ir pan. Skysčiai padės greičiau „išplauti“ infekcijos sukėlėjus iš organizmo, palaikys pakankamą gleivinių drėgmę ir tuo pačiu - jų funkciją.
- Sloguojančio vaiko neveskite į darželį ar į mokyklą, nes sloga dažniausiai atsiranda dėl lengvai plintančių virusų. Į lauką eiti galima, jei vaikas nekosėja ir nekarščiuoja - tai netgi gali palengvinti kvėpavimą ir padėti nosytei geriau išsivalyti.
- Drėkinkite ir vėdinkite patalpas, kuriose būna ir miega vaikas. Per sausos ir per daug prišildytos patalpos tik dar labiau pasunkina tokius slogos požymius kaip nosies paburkimas ar pasunkėjęs kvėpavimas. Vėdinant patalpas sumažina virusų ir bakterijų koncentracija ore, negana to, patogenams vėdinamose patalpose tampa sunkiau daugintis.
- Visuomet stenkitės, kad mažylio kvėpavimas per nosį būtų laisvas. Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus kvėpuoti per burną dar nemoka, tad jiems ypatingai sunku valgyti, gerti ir miegoti. Kūdikiai ir maži vaikai dėl slogos gali tapti itin irzlūs, atsisakyti gerti skysčius, o vaikams dehidratacija pasireiškia daug greičiau nei suaugusiesiems.
Mažiems vaikams, kurie dar nemoka išpūsti nosytės, galima naudoti specialius siurbtukus minkštu antgaliu. Vyresniems vaikams (maždaug nuo 2-3 metų amžiaus) jau turėtų pavykti gana kokybiškai išpūsti nosytę - tai daroma su kiekviena šnerve paeiliui.
Kol gleivės skystos, pakanka siurbtuko arba nosies pūtimo, tačiau kai jos klampesnės ir lengvai prilimpančios prie nosies gleivinės, itin naudingas gali būti jūros vanduo. Jūros vandens purškalai paprastai būna dviejų rūšių - izotoninės ir hipertoninės koncentracijos. Kūdikiams iki 6-12 mėnesių amžiaus geriausia naudoti izotoninės koncentracijos jūros vandenį, nes druskų kiekis jame panašus į ląstelėse esantį druskų kiekį.
QUIXX baby nosies lašai - vienas iš puikiai šioje situacijoje tinkančių pavyzdžių. QUIXX baby nosies lašai sukurti palengvinti kūdikių slogą nuo pirmosios gyvenimo dienos. Tačiau natūralų izotoninį vandenyno vandens tirpalą taip pat gali naudoti ir vyresni vaikai bei suaugusieji, nėščios ir maitinančios moterys - tai visiškai natūrali, saugi, izotoninės koncentracijos priemonė.
Jei vien jūros vandens nepakanka ir nosytė taip stipriai užsikimšusi, kad mažylis negali nei miegoti, nei gerti, nei valgyti, nei ramiai žaisti, galite su vaiko gydytojo leidimu ribotą laiką (dažniausiai ne ilgiau kaip 3-5 paras) lašinti specialių nosies lašų. Jie sutraukia nosies gleivinės kraujagyslės ir nosies paburkimas sumažėja, kvėpavimas per nosį palengvėja.
Ar galima eiti į darželį su sloga?
Dabar toks metas, kai daugelis vaikučių sloguoja, kosti. Sunkiau sloguojantiems kūdikiams, kurie dar nemoka išsipūsti nosyčių, todėl jiems reikia padėti. Jei kūdikis susirgo pirmą kartą sloga, nei mama, nei gydytoja nežinos, kokia pirminė priežastis - ar prasidėjo reakcija į šaltį, ar kūdikis peršalo. Kai į nosiaryklę patenka virusai, pradeda tekėti išskyros, kurios bando šalinti užpuolikus virusus. Pradinė ligos stadija - teka nosis. „Aš patariu visada imtis priemonių - pauostyti svogūno, sučiulpti homeopatinę tabletę. Jei tai sloga be temperatūros, kosulio, raudonos gerklės, o lauke gražus oras, tada besąlygiškai reikia išeiti į lauką pakvėpuoti grynu, saulėtu oru. Saulės tiesioginiai spinduliai veikia dezinfekuojančiai, įkvepiamas oras yra švarus, ypač prie jūros, kur yra daug jodo ir pušų.“
Pasak jos, maudyti galima visus vaikus, tik reikia pakeisti savo įpročius ir nelaikyti jų labai ilgai vonioje. Sloguojant maudyti galima rečiau, bet nedarykite taip, kad vaikas sloguoja, ir dvi savaites būna nesiprausęs. Tada visi nuodingi šlakai bus ant kūno, ir tai tik blogiau vaikui. Bet kuri mama, gydytoja ir auklėtoja jums pasakys, kad geriau būtų, kad į darželį eitų visiškai sveiki vaikai, be virusų ir be slogų. Bet mes niekada nežinome, o gal vaiko turima sloga yra alerginė? Tada vaikščios sloguodamas ir nieko neužkrės. Jei virusine sloga sergantis vaikas nueis į darželį, jis papildomai užsikrės kitų vaikų virusais, be to, savo virusu kitus apkrės. Geriau pabūti namuose. Jei vaikas susirgo, geriau, kad jis nekontaktuotų su už save mažesniais ir silpnesniais vaikais, kurie labiau imlūs infekcijai.
Pasak medikės, nereikėtų vaiko po ligos labai ilgai lakyti namuose ir laukti, kol neva pilnai pasveiks. „Namai yra pats geriausias dalykas ir daugelis visada norėtų neiti į darbą ar darželį. Kada jau leisti į darželį, reikia žiūrėti pagal vaiką ir pagal tai, kaip ta liga jį nuvargino. Į darželį neleidžiamas tuomet, kai turi ūmios infekcijos požymių. Jei nėra intensyvaus kosulio, slogos, karščiavimo, į darželį galima eiti. Jei vaikas, kaip sakoma, namus griauna, gerai miega, dūksta, valgo, jis yra sveikas“, - tvirtino gydytoja.
Rytinis kosulys, anot jos, taip pat nėra infekcijos požymis - tai greičiau kvėpavimo takų valymasis. „Jei vaikas ligos metu prastai valgė, reikėtų namie pabūti ilgiau, kad užtikrintume, jog jis gaus visas reikalingas maistines medžiagas. Kiti simptomai, kad vaikas dar nėra sveikas - apveltas liežuvis rodo skysčių trūkumą, pajuodę paakiai - rodo nuovargį. Jei leisite pavargusį vaiką, rizikuojate, kad grįš vėl pasigavęs slogą. Reikia žiūrėti pagal vaiką, bet neperlenkti lazdos“, - teigė I.Plėštytė-Būtienė.
Kad vaikui po ligos būtų lengviau grįžti į įprastą ritmą be streso, gydytoja pataria jau paskutinėmis dienomis pratinti prie darželio rėžimo - keltis atitinkamu metu, valgyti, eiti į lauką, pietų miego.
Higienos normos ir jų laikymasis
Nors gydytoja mano, kad nedidelė sloga niekam darželyje nepadarys jokios žalos, Lietuvoje nustatytos higienos normos neleidžia sloguojančio vaiko vesti į ugdymo įstaigą. „Kitos šalys - tiek Skandinavai, tiek britai - leidžia su sloga, kosuliu ir temperatūra iki 37,5 vesti vaikus į darželį. Ir sergamumas ten yra visiškai toks pats. Anksčiau buvo taip, kad tėvai turėdavo eiti į darbus, todėl vesdavo į darželį net labai sergančius vaikus. Dėl to ta higienos norma ir buvo išleista, kad tėvai susiprotėtų. Bet priėjome kitą kraštutinumą - neduok Dieve, vaikas nusičiaudo, aplinkiniai į jį pasižiūri, kaip į valstybės priešą. Iš tiesų bent jau man sloga nėra baisi liga. Jei vaikas gerai jaučiasi ir jei tai jau antra stadija, užtenka karts nuo karto išsipūsti nosį, į darželį galima leisti“, - tvirtino medikė.
Vis tik reikėtų įvertinti ir vaiko sugebėjimą pačiam savimi pasirūpinti. „Jei vaikas nuo 8 iki 17 val. būna darželyje ir ten nėra žmogaus, kas padėtų jam išsipūsti nosį, jam prisikaups išskyrų, jis pradės kosėti, jam bus sunku kvėpuoti. Apie tai irgi reikėtų pagalvoti“, - sakė gydytoja. Anot jos, yra darželių, kur bendruomenė sutarusi, jog sloga - ne liga ir vaikai gali eiti. „Labai sveikinu tokį sprendimą. Bet kituose reikia laikytis nustatytos higienos normos“, - teigė specialistė.
Sveikas vaikas irgi gali apkrėsti
Pasak pašnekovės, ir sveikas žmogus gali apkrėsti kitus, mat mes visi savo viršutiniuose kvėpavimo takuose nešiojame daug dulkių, šiukšlių, virusų ir bakterijų. „Jei į vaiką patenka jam nepažįstamas virusas, jis sukels ligą. Vaikai dažniau serga, nes jie artimiau bendrauja vienas su kitu, nelaiko atstumo per ištiestą ranką kaip kad suaugusieji, dalinasi žaislais ir pan. Be to, jie kvėpuoja dažniau. Jų kvėpavimo dažnis didesnis, todėl oro filtravimas greitesnis. Tai irgi viena iš priežasčių, kodėl vaikai serga dažniau“, - pasakojo gydytoja.
Kvėpuodamas žmogus virusą išskiria maždaug 3 metrų atstumu. Jei čiaudo - dar toliau. „Jei vaikas čiaudo, teka skaidrios išskyros, kosti, paraudusios akys, žinoma, jis gali užkrėsti kitus. Kol yra tokie akivaizdūs simptomai, leisti į darželį nereikėtų. Ne tiek dėl pačio vaiko, kiek dėl nustatytų higienos normų“, - teigė pašnekovė.
Ar reikia vaiką po ligos laikyti namuose?
„Tikėtis, kad vaikas po ligos savaitę patinginiavęs nesirgs, yra naivu. Jis suserga ne dėl to, kad nesiilsėjo, o dėl to, kad susidūrė su virusais. Mamos dažnai bijo, kad išėjęs į darželį vaikas vėl susirgs, bet ar taip ar taip jis susirgs. Tai natūralus procesas“, - sakė medikė. Dar vienas ligos faktorius - stresas. Pasak I.Plėštytės-Būtienes, kai vaikas supranta, kad eiti į darželį yra jo pareiga, nustoja sirgti, nes tai nebekelia tiek streso. „Kuo ilgiau jis „išimamas“ iš kolektyvo, tuo sunkiau vėl užsitarnauja ten savo socialinį statusą ir poziciją“, - teigė gydytoja.
Grįžimas prie įprasto gyvenimo
„Jeigu yra intensyvi sloga, o šalia jos dažniausiai būna gerklės, galvos skausmas, tokiu atveju reikėtų, kad vaikas pabūtų namie. Sergančių vaikų į kolektyvą neleidžiame, nes mokymosi efektyvumas bus mažas, o kartu dar kyla ir grėsmė, kad atžala apkrės ir kitus vaikus. Tiesa, jeigu vaikas yra ikimokyklinukas, greičiausiai tėvams teks pasirūpinti ir nedarbingumo pažymėjimu, jį vaiko gydytojas gali išrašyti ir nuotoliniu būdu. Į gydytoją dėl vaiko sveikatos reikėtų kreiptis tuo atveju, jeigu atžalos sveikata pastebimai prastėja. Jeigu kyla įtarimų, kad vaikas visgi galėjo užsikrėsti koronavirusine infekcija, pasak vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ direktorės, reikėtų, kad vaikas atliktų greitąjį COVID-19 testą. „Jeigu vaikas lieka namie, jam kasdien atlikti greitųjų testų nerekomenduojama, nes bet kokiu atveju atžala vis tiek yra namuose. Pirmomis dienomis nuo simptomų atsiradimo labai retai greitasis testas būna teigiamas. Dažniausiai koronavirusinė infekcija pirmiausia yra diagnozuojama pagal simptomus. Jeigu vaikas jaučiasi prastai: karščiuoja, jam skauda gerklę, jeigu jo bendra savijauta yra gerokai sunkesnė nei sergant įprasta viršutinių kvėpavimo takų infekcija - visa tai leidžia įtarti COVID-19. Greitąjį testą būtina atlikti tada, kai vaikas ketina grįžti į kolektyvą“, - patarė I.
„Aišku, priklauso, kokio intensyvumo sloga. Jeigu vaikas turi nuolat pūsti nosį ir vartoti vaistus, kitaip tariant, jeigu vaiką reikia nuolat gydyti, mano nuomone, jis neturi būti ugdymo įstaigoje. Pačiam vaikui galbūt nieko tokio, kad jis eis su sloga, bet jeigu šalia - klasėje ar mokykloje - yra vaikų, kurių imuninė sistema nėra tokia stipri, reikėtų ir į juos atsižvelgti.
„Bet kokia infekcija gali komplikuotis, jeigu organizmas nebus tinkamai pasiruošęs tai kovai. Didžioji dalis slogų praeina lengvai, bet šiais laikais visiškai sveikų vaikų, kurie sirgtų klasikine sloga pagal vadovėlį, yra labai nedaug. Dažnai yra netinkama ir vaikų mityba, ir fizinis krūvis, jų krūtinės ląsta suspausta, laikysena ydinga. Tokiu atveju sloga dažniau komplikuojasi“, - tikino I.
Sloga - bene dažniausia vaikų liga. Darželinukui suslogavus mamos nežino, ką daryti: ar leisti vaiką į darželį, ar likti su juo namie. Pastaruoju atveju tenka imti nedarbingumą, o juk slogos rimta liga įprastai niekas nė nelaiko. Jei tik yra galimybė, geriau vaiko į ugdymo įstaigą neleisti. Pirmiausia reikia įvertinti, kokių nuostatų laikosi ugdymo įstaiga. Kai vaikai leidžia laiką kartu ir glaudžiai kontaktuoja, sudaromos palankios sąlygos virusams plisti. Jei vaikui pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai (sloga, kosulys ar gerklės skausmas), vaikas turėtų likti namie, net jeigu ir nekarščiuoja. Į darželį vaiką galima leisti, kai jis nekarščiuoja mažiausiai 24 valandas.
Sloga nelygu slogai: tą gali patvirtinti ir suaugusieji. Kas yra slogos sukėlėjas? Pavyzdžiui, jei sloga prasidėjo dėl peršalimo ir greta jos pasireiškia ir gerklės, galvos skausmas, kosulys, laužo kaulus ir vaikas jaučiasi prastai, į darželį jo leisti nereikėtų. Kaip vaikas jaučiasi, kokia jo būklė? Taip pat vaikas į darželį galėtų eiti lengvai sloguodamas, kai sloga jau beveik praėjusi, jis jaučiasi gerai, neturi temperatūros, nekosti, jam neskauda gerklės. Kiek intensyvi sloga? Pirmomis dienomis nosis bėga labai stipriai, ją reikia išsipūsti kas kelias ar keliolika minučių, tad nė pačiam vaikui nebus malonu laiką leisti darželyje.
Kaip greitai atsikratyti slogos ir ją sustabdyti
