Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystimusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį. Sveikiname susilaukus mažylio! Įsiklausykite bei patenkinkite naujagimio poreikius, tačiau nepamirškite ir savęs. Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Paruošėme trumpą atmintinę, skirtą priminti apie svarbiausius dalykus.

Naujagimio maitinimas - tai klausimas, kuris iškyla visoms besilaukiančioms ar nesenai vaikučio susilaukusioms šeimoms. Kviečiame skirti kelias minutes ir perskaityti šį straipsnį, kuriame svarbiausius akcentus sudėlioja ir patarimus pateikia dr. Audronė Mulevičienė - vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), turinti daugiau nei 7 metų darbo patirtį.

Žindymas: natūralus ir optimalus kūdikio maitinimo būdas

Žindymas yra bene svarbiausia naujagimio priežiūros dalis - juk mažyliui reikia gauti energijos sparčiam augimui bei vystymuisi. Moters organizmas ruošiasi gaminti pieną dar tuomet, kai ji pati vystosi savo mamos gimdoje. Krūtų užuomazgos išsivysto labai anksti - vos 5-ąją nėštumo savaitę - ir tai tik dar kartą įrodo, koks svarbus žindymas žmonijos istorijoje. Po gimimo vykstantys krūtų pokyčiai nulemti kintančios hormonų pusiausvyros. Nėštumo metu krūtys didėja dar kartą, latakėliai šakojasi kaip medžio šakelės, išsivysto alveolės, ląstelės bręsta ir jau antrąjį nėštumo trimestrą moteris yra visiškai pasiruošusi išmaitinti gimsiantį kūdikį.

Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Pirmosios žindymo dienos labai dažnai yra skausmingos - tiek moters kūnui, tiek ir kūdikiui reikia prisitaikyti prie šio proceso. Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių.

Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.

Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį. Paprastai, naujagimis žinda bent 10 minučių, o pasisotinęs pats paleidžia krūtį (žindymą reiktų tęsti tiek laiko, kiek nori kūdikis). Ilgas ir nepertraukiamas miegas (net ir naktį!) nesuderinamas su sėkmingu žindymu, o sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8 - 12 kartų (neretai - kur kas daugiau!).

Būdami oda prie odos kontakte kūdikiai taip pat būna budresni, aktyvesni ir dažniausiai patys susiranda krūtį net ne visai pabudę. Naujagimio gebėjimas žįsti yra įgimtas ir tik pats vaikutis sureguliuoja mamos pieno gamybą. Mums, suaugusiems žmonėms, belieka išmokti atpažinti mažylio siunčiamus ženklus, į juos atsiliepti ir prisitaikyti. Žindant pagal poreikį, vaikutis gauna pakankamai maisto, mokosi nusiraminti, užmezga artimą ryšį su mama. Bet koks bandymas įvesti režimą, prailginti tarpus tarp maitinimų, vietoj krūties pasiūlant čiulptuką, ilgainiui sutrikdo pieno gamybą.

Neretai po tariamomis „miego problemomis“ slepiasi žindymo nesklandumai: galbūt vaikutis per retai ir per trumpai žindomas, negali efektyviai ištuštinti krūties, galbūt per dažnai keičiamos krūtys. Žindymų retinimas, čiulptukas, „mokymas užmigti“ problemos neišsprendžia - galiausiai tokie bandymai pasibaigia nesėkme žindant. Jeigu vis dėlto labai neramus, pavalgęs neatrodo sotus ir laimingas, vėl ieško krūties ir nemiega, būtina kreiptis konsultacijos į žindymo konsultantę.

Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai.

Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės. Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų.

Rugpjūčio 1-7 d. minima Pasaulinė kūdikių maitinimo krūtimi savaitė. Žindymas yra procesas, kai motinos maitina savo kūdikį iš savo pieno liaukų. Tai natūralus ir svarbus būdas, kuriuo kūdikis gauna visas reikalingas maistines medžiagas ir imunitetą per pirmuosius gyvenimo mėnesius ar net metus. Tačiau žindymas yra kiekvieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiem. Žindymas gali būti laikomas vienu iš natūraliausių ir optimaliausių būdų maitinti kūdikį pirmuosius jo gyvenimo mėnesius, tačiau tai gali būti individualus pasirinkimas, priklausantis nuo kiekvienos motinos ir kūdikio sveikatos, aplinkybių ir galimybių.

Priešpienis ir pereinamasis pienas: pirmieji kūdikio maisto šaltiniai

Pirmųjų priešpienio lašų pasigamina dar gerokai iki gimdymo, tačiau ne kiekviena nėščioji tai pastebi. Neretai mamas ligoninėje nustebina itin nedidelis priešpienio kiekis, apninka abejonės. Taip, jo pasigamina tik lašai, bet ir naujagimio skrandis yra labai mažas: vos vyšnios didumo pirmąją parą ir abrikoso dydžio po savaitės. Taigi tam, kad vaikutis būtų sotus ir priaugtų svorio, reikia žindyti labai dažnai: visuomet, kai jis to nori, bet ne rečiau kaip kas 2 - 3 valandas dieną ir 3 - 4 valandas naktį (skaičiuojant nuo vieno žindymo pradžios iki kito žindymo pradžios).

Trečią - ketvirtą parą moteris pajaučia, jog krūtys pasidaro šiltos, pilnos, kartais jos darosi kietos ir sunkios. Taip pradeda gamintis pereinamasis pienas, kurį dešimtą parą pakeičia subrendęs pienas. Kad būtų lengviau, žindykite kuo dažniau visą parą. Prieš žindymą galite pastovėti šiltame duše, apiplauti krūtis šiltu vandeniu - taip sužadinsite oksitocino refleksą, kad pienas bėgtų lengviau, o vaikutis galėtų geriau jį ištraukti. Po maitinimo ant krūtų dėkite šaltį - tai sumažins audinių patinimą, palengvins nemalonius pojūčius. Jeigu krūtis kieta ir mažyliui sunku apžioti, prieš maitinimą išsitraukite šiek tiek pieno rankomis.

Kada kūdikiui pradėti duoti papildomą maistą?

Jeigu Jūsų kūdikis vieną dienos maitinimą jau valgo šaukšteliu, tai jo meniu galite padaryti įvairesnį vakarienei pradėdami duoti pienišką grūdų košę. Tai jau bus antras kūdikio patiekalas iš papildomo maitinimo raciono. Grūdų košelė su vaisiais rekomenduojama kūdikiui duoti po pietų. Pietūs: pietų metu kūdikiui galite pasiūlyti patiekalą iš daržovių su mėsa. HiPP asortimente yra įvairių patiekalų, taigi Jūsų vaikas galės susipažinti su labai įvairiais skoniais. Desertui rekomenduojame kelis šaukštelius vaisių tyrelės, kurioje gausu vitamino C. Vitaminas C padeda geriau įsisavinti geležį iš mėsos. Pavakariai: mamos pienas arba pieno mišinys. Papildomai galite pasiūlyti kelis šaukštelius HiPP Vaisių tyrelės su grūdais. Vakarienė: pieniška grūdų košė - tai jau bus antras pagrindinis Jūsų mažylio papildomo maitinimo patiekalas, kuris pakeis maitinimą pienuku. HiPP pieniškos grūdų košės “Labos nakties”, kuriose nepridėta cukrų, yra puikus maistas vakarienės metu. Keli gurkšneliai vandens arba nesaldintos arbatėlės numalšins kūdikio troškulį. Atsigerti kūdikiui duokite, kai maitinimą pienuku pilnai pakeisite tirštu maistu.

Kūdikio maitinimas mišinukais

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.

Kiek ir kaip dažnai maitinti kūdikį mišinukais?

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas. Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą. Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą. Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites. Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį. Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo. Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C. Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį. Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas. Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu. Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo. Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką ir žinduką?

ŽindukasDažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.

Čia tėvai turi dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.

Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.

Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.

Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.

Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.

Susilaukusios (ypač pirmojo) mažylio mamos nustemba - jis tikrai neprimena rausvo pūstažandžio iš sauskelnių reklamos! Pavyzdžiui, mažyliai gimsta padengti balkšvu sluoksniu, vadinamuoju varškiniu dangalu (lot. Vernix caseosa). Jis padeda naujagimiui slysti gimdymo takais bei apsaugo odą būnant gimdoje. Tėvus dažnai išgąsdina naujagimio galvos forma. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Beveik kas antram naujagimiui, įprastai 3-ąją parą po gimdymo pasireiškia fiziologinė naujagimių gelta. Dar silpnokai veikiantys naujagimio kepenų fermentai nesugeba greitai suskaidyti viso eritrocitų irimo šalutinio produkto, vadinamo bilirubinu. Dėl jo pertekliaus vaikas pagelsta. Sunerimti reikia, jeigu nesutampa mamos ir vaiko Rh faktorius, tuomet gali pasireikšti hemolizinė gelta. Taip pat reikėtų kreiptis į medikus, jeigu gelta pasireiškė perdėm anksti, t.y. 1-2-ąją dieną po gimimo, arba vėlai, t.y.

Normalu, kad iškart po gimdymo moters fizinė savijauta dar nėra itin gera. Skausmingi gimdos susitraukimai. Iš karto po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi (jie ypač suintensyvėja žindymo metu). Kraujingos išskyros. Po gimdymo tekančios išskyros yra vadinamos lochijomis. Lochijos - pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių. Gijimas po tarpvietės plyšimo/ kirpimo. Gimdant natūraliais takais retai pavyksta išvengti bent nedidelių plyšimų ar epiziotomijos (tarpvietės kirpimo). Gijimo labai svarbu tinkamai rūpintis higiena, apsiprausti po kiekvieno pasišlapinimo (šlapinimosi metu galima ant tarpvietės pilti drungną vandenį iš buteliuko ar stiklinės, kad šlapimas negraužtų žaizdos) bei pasituštinimo. Vaistinėse galima rasti skausmą malšinančių ar gijimą skatinančių kremų ir tepalų, itin naudingos oro vonios (t.y. Gijimas po cezario pjūvio operacijos.

„Tuščias“ pojūtis pilve. Iškart po gimdymo moterys neretai jaučia keistą „tuštumos“ pojūtį, čiuopia subliuškusį pilvuką, įvardija, kad vidaus organai, atrodytų, „kybo ore“. Skausmingas žindymas, nugraužti speneliai ir kiti žindymo sunkumai. Pirmosios žindymo dienos labai dažnai yra skausmingos - tiek moters kūnui, tiek ir kūdikiui reikia prisitaikyti prie šio proceso. Net iki 80% moterų pirmosiomis dienomis po gimdymo patiria vadinamąją motinystės melancholiją (angl. baby blues). Motinystės melancholija pasireiškia prislėgta nuotaika, jos simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie silpniau išreikšti. Nors slogi nuotaika po gimdymo yra būdinga daugeliui, tačiau „tikroji“ pogimdyminė depresija pasitaiko gerokai rečiau - manoma, kad su ja susiduria 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė. Svarbu žinoti, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti ne tik moterims, bet ir vyrams. Patiems tėčiams suvokti, kad jie susirgo depresija, yra sudėtinga, dažniausiai šią būklę diagnozuoja kažkas kitas - šeimos narys ar gydytojas, pastebėję simptomus.

FaktasPirmąją savaitę po gimdymo jūsų kūnas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlapimo gali būti itin daug - net iki 3,5 litrų per dieną. Per savaitę gali netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.

Vieną iš ankstukų istorijų pasakoja dabar jau trejų metų berniuko mama ir ankstukų tėvų mentorė Lina Bylienė. Dominykas gimė sverdamas tik 1700 gramų. Moteris pripažįsta, kad iki šiol nežino, kodėl jos kūdikis į šį pasaulį nusprendė ateiti anksčiau, nei turėjo.„Visą nėštumą jaučiausi kaip ant sparnų: manęs nepykino, neturėjau jokių sveikatos problemų, o tyrimai visuomet būdavo geri. Nėštumo metu gerokai sulėtinau gyvenimo tempą ir labai saugojau save”, - tikina L. Bylienė. Tačiau Dominykas į šį pasaulį ėmė belstis per anksti, nors gydytojai bandė jo per daug ankstyvą gimimą atitolinti įvairiausiais vaistais, stengėsi subrandinti berniuko plaučius, deja, nespėjo.

„Pirmasis susitikimas su sūneliu buvo tikrai ne toks, kokį įsivaizdavau, - tai truko vos keletą sekundžių. Mažylis buvo suvyniotas į vilnonius apklotėlius, matėsi tik smulkutis mažytis veidukas ir didelės akys. Leido jį pabučiuoti ir išnešė. Aš net nežinojau, kur, bet pasitikėjau medikais”, - prisimena Dominyko mama. Pirmą parą moteris negalėjo pamatyti savo naujagimio, nes po operacijos gydytojai jai neleido keltis iš lovos. Berniuko tėtis Dominyką nufilmavo, tad neišnešiotuko mama mažylį išvydo tik ekrane.

„Ašaros risdavosi kaip pupos, pamačius jį tokį gležnutį, apraizgytą laidais, prijungtą prie aparatų, stikliniame namelyje, visuomet miegantį ir itin retai parodantį savo balsiuką ar atmerkiantį akis”, - pasakoja L. Bylienė. Tačiau dienos ėjo, situacija po truputį stabilizavosi, galiausiai gydytojai berniuko mamai leido jį paimti ant rankų ir rūpintis juo. L. Bylienė džiaugėsi net pačiais mažiausiais Dominyko pasiekimais - suvalgytais pieno mililitrais, priaugtais gramais, gerais tyrimų rezultatais. „Supratau, kad lieti ašarų nėra prasmės, reikia pradėti gaminti pieną savo ankstukui. Atėjus maitinimo laikui, stengdavausi turėti reikiamą pieno normą. Kartais kelių mililitrų pritrūkdavo, tad iš naujo bandydavau juos surinkti, kad tik mažylis jo gautų tiek, kiek reikia. Tikėjau, kad mano pienas jam yra geriausias maistas”, - tvirtina Dominyko mama.

Ji prisimena, kad, grįžus iš ligoninės namo, viskas tarsi įgavo pagreitį, atrodė, kad net sienos padeda mažyliui augti. Šiandien Dominykui jau treji! „Jis guvus, be galo aktyvus, jo visur pilna. Dažnai išgirstu, kad jis labai protingas ir gudrus vaikas. Be to, Dominykas yra tikras pliurpalas - mes, du suaugę žmonės, šiam kodėlčiukui kartais net pritrūkstam atsakymų į jo nesibaigiančius „kodėl?”, - šypsosi L. Bylienė.

Kalbėdama apie patirtis Santariškių ligoninėje, moteris prisimena, kad kiekvieną dieną vartydavo jau paaugusių ankstukų nuotraukų albumus. Tai, pasak Dominyko mamos, sunkiausiomis akimirkomis tikrai guodė ir ramino, kad ir jos mažylis užaugs. „Ankstukų mamytėms ir tėveliams, kuriems šiandien neramu, noriu pasakyti, kad ir jiems taip bus - jų mažyliai užaugs. Mūsų ankstukai yra išskirtiniai, nes jie turi didžiulį norą kabintis į gyvenimą. Stiprybės, kantrybės, ramybės, tikėjimo ir begalinės meilės!” - sako L. Bylienė.

Trisdešimt pirmąją savaitę vaikas sparčiai vystosi ir dar greičiau priauga svorio, todėl nuovargis ir nedidelis dusulys šiuo etapu yra įprasti reiškiniai. Jūsų vaikas vis dar gali būti įsitaisęs pakankamai aukštai, todėl daugelis moterų šiuo metu patyria dusulį, nes gimda gali šiek tiek spausti diafragmą. Vaikas gali nusileisti į dubenį tik apie trisdešimt šeštąją savaitę, tačiau kai kurioms moterims tai įvyksta tik gimdant. Dusulys gali būti anemijos požymis. Anemiją sukelia geležies trūkumas organizme. Nėštumo metu kraujyje gerokai daugiau skysčių, kurie praskiedžia raudonuosius kraujo kūnelius ir didina anemijos riziką. Dažnas nuovargis ir jėgų praradimas taip pat gali būti anemijos požymiai. Vaikas jau pasiekė 41 centimetrą ir sveria maždaug 1,45 kilogramo. Šiuo metu nuo veido nuslenka smulkūs plaukeliai, kurie šildė kūną. Vystosi ir vaiko atmintis.

„Didžiausias moters pašaukimas - motinystė. Moteris, tapdama mama, savyje atranda pačias geriausias savybes: švelnumą, šiltumą, meilę, rūpestingumą, kantrybę, pasiaukojimą ir tampa pačiu svarbiausiu žmogumi gyvenime. Dabar kūnas pavargsta dažniau ir greičiau. Darosi vis sunkiau kvėpuoti, nes vaiko svoris yra didelis, ir neleidžia pakankamam kiekiui oro užpildyti jūsų plaučių. Judėti taip pat darosi nepatogu, didėja pavojus, kad galite pargriūti. Gali pradėti dusinti, ypač po fizinių apkrovų. Vaikščiokite mažiau ir lėčiau, stenkitės išlaikyti taisyklingą laikyseną ir daug ilsėtis. Jūsų oda ir plaukai turėtų jus džiuginti savo išvaizda. Medžiagų apykaita padidėjo, todėl nepaisant, esate šaltoje ar šiltoje patalpoje, galite jaustis, kad jums karšta ir stipriai prakaituoti. Krūtyse gali susidaryti priešpienio - motinos pieno pirmtako. Vienoms moterims priešpienis gali tekėti dažnai, o kitoms iš viso nepasirodyti. Per trečiąjį nėštumo trimestrą nugaros skausmas beveik neišvengiamas. Nugaros raiščiai ir raumenys ilsisi, atsipalaiduoja, rengiasi gimdymui. Šią savaitę labai tikėtinas kojų venų išsiplėtimas. Jūsų organizmas gamina specialų hormoną - relaksiną. Ši medžiaga sukelia jūsų dubens kaulų atpalaidavimą. Dubens žiedas išsitempia. Jūsų kūdikio raidą intensyviai tęsiasi, nors jis jau pakankamai sustiprėjo. Vaisiui jau gana ankšta gimdoje, jis gali pasiekti 1,5 kg svorį, ūgis gali siekti 41 cm. Vaikutis ir toliau juda, bet skirtingai. Jis mokosi miegoti ir būti aktyvus. Judėjimus jau gali jausti ir tėtis, jei jis palies pilvą. Šiame vystymosi etape mažylio veido bruožai tampa ryškesni, nosis įgauna tikslesnę formą, vystosi ausys, ilgėja kaklas. Oda raukšlėta ir raudonos spalvos. Po ja pradeda kauptis riebalinis sluoksnis, kuris vėliau ją išlygina. 31 savaitę smegenys ir toliau vystosi, jos didėja. Pradeda aktyviai veikti nervų galūnės, formuojasi neuronų jungtys. Vaikas gali reaguoti į išorės garsus, gali parodyti nepasitenkinimą arba atvirkščiai - mėgti klausytis tam tikros muzikos. Svarbiausia, kad ji neskambėtų per garsiai, nes tai gali jį išgąsdinti. Kūdikis pradeda atskirti Jūsų ir tėvelio balsus. Jis taip pat reaguoja į šviesą. Tačiau kol kas jis neskiria spalvų, šis sugebėjimas išsivystys tik po kelių mėnesių po gimimo. Didelę įtaką turi ir Jūsų emocijos, jis supranta kada jaučiatės blogai, o kada laiminga. Per tyrimą ultragarsu galite pamatyti, ką vaikas veikia. Gana įdomu stebėti, kaip vaikas žaidžia su virkštele ar savo pirštais, uždengia veidą rankomis.

Kaip rodo praktika, pirmosiomis dienomis, mėnesiais, o kartais net metais kūdikiui nereikia atskiro kambario! Naudokite ramias spalvas ir pastelinius tonus. Lovytė turi protingai apjungti keletą funkcijų: saugumo, komforto ir ekologiškumo. Rinkitės tvirtą ir gilią lovą su padidintu atsparumu, gaminamą iš medienos. Ją geriausia statyti šviesioje kambario dalyje, bet ne šalia radiatoriaus. Šiuolaikinėse lovytėse galimyba reguliuoti dugno ir grotelių padėtį. Tai praverčia, kai kūdikis pradeda pats keltis. Žinoma, galite apsieiti ir be jo, tačiau tai žymiai palengvins jūsų gyvenimą ir vaiko priežiūrą. Pats būtiniausias daiktas išsirinkus lovelę. Stenkitės rinktis čiužinį su natūraliu užpildu. Tik medvilninio audinio.

tags: #31 #savaite #gimes #kudikis #maitinimas

• Ar galima derinti paracetamolį su antibiotikais?
• Galimybės tėvams Grigiškėse
• Istorija ir pertvarkos Obelių vaikų globos namuose
• Teisinė praktika dėl neteisėto aborto Lietuvoje
• Kaip gauti pasą?