Vaikų sveikata vasarą, ypač karštomis dienomis, reikalauja ypatingo dėmesio. Aukšta oro temperatūra ar ilgas buvimas karštyje neigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypač tam jautrūs vaikai. Kaip apsaugoti mažylius nuo perkaitimo ir kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei? Kaip rūpintis vaikais šiuo ypač aktualiu vasaros metu, pasakoja specialistai.
Vaikų organizmo reakcija į karštį
Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau. Dėl to jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu.
Kaip apsaugoti vaikus nuo perkaitimo?
Vienas svarbiausių patarimų - gerti pakankamai skysčių. Vanduo turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Nerekomenduojama gerti sulčių, jų gėrimų ar gazuotų gėrimų.
Naujagimiai, kūdikiai ir maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai dažniausiai būna per daug užsiėmę žaidimo aikštelėje, kad paprašytų atsigerti. Todėl svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti atsigerti, o kūdikius dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko.
Maitinimas ir skysčių poreikis
- Krūtimi ar iš buteliuko maitinami jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai, esant karštesniam orui, turėtų būti maitinami dažniau.
- Vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams tarp maitinimų galima duoti atsigerti atvėsinto vandens.
- Jei maitinate naujagimį ar kūdikį savo pienu, nepamirškite pati gerti daugiau vandens.
Nuspręsti, ar vaikas gauna pakankamai skysčių, galima atsižvelgus į tai, ar jis dažnai šlapinasi. Jei pakeičiate nuo šešių iki aštuonių sauskelnių per 24 valandas, vadinasi, nerimauti neverta.
Apranga ir aplinkos vėsinimas
Dieną esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais drabužiais, būtinai uždėti kepurę. Naktį miegui rinkitės vėsiausią būsto kambarį. Kad atvėstų patalpos, pravartu užtraukti užuolaidas, užtikrinti gaivaus oro cirkuliaciją apie vaiko lovelę. Jei naudojate ventiliatorių, nenukreipkite jo į vaiką, o jei oro kondicionierių, gana žema temperatūra vaikui yra 24-26 laipsniai Celsijaus.
Esant karščiams, vaiką galite atvėsinti aprengę drėgnais drabužiais, apdėję lovelę drėgnais rankšluosčiais arba paklodėmis. Reguliariai tikrinkite, ar vaikas per daug neatvėso. Vaikus maudykite drungname vandenyje, nenaudokite ledo kubelių ar šalto vandens.
Esant karščiams, būtinas atsargumas
Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare. Jeigu reikia eiti į lauką, saugokite vaiko odą nuo saulės (laikykite jį pavėsyje arba aprenkite laisvais rūbais ir uždėkite kepurę). Odą, kurios nedengia rūbai, ištepkite nedideliu kiekiu SPF 50+ kremo nuo saulės.
Pavojai automobilyje ir vežimėlyje
Niekada nepalikite mašinoje vaikų vienų, net ir trumpam, nes jie gali labai greitai perkaisti. Stovinčiame automobilyje temperatūra gali būti 30-40 °C didesnė nei lauke. Didžiausias temperatūros padidėjimas įvyksta per penkias minutes nuo mašinos užrakinimo, o apie 5 cm nuleisti langai tik labai nežymiai sumažina temperatūrą.
Niekada neuždenkite lopšio rankšluosčiu ar kitu audeklu, nes dėl to sutrinka oro judėjimas ir kūdikiui tampa karščiau. Ant langų naudokite apsaugas nuo saulės. Kūdikio vėžimėlį uždenkite tik plonu audiniu, kad oras cirkuliuotų. Uždaras vėžimėlis gali labai įkaisti, tad pasistenkite užtikrinti, kad oras cirkuliuotų aplink kūdikį, nuimkite priekinę vėžimėlio dalį ar paguldykite kūdikį į atviresnį vėžimėlį.
Ženklai, įspėjantys, kad vaikas perkaito:
- atrodo blogiau nei įprastai, labiau suirzęs
- blyški, lipni oda
- miegstumas ir suglebimas
- mažiau šlapinasi (sauskelnės sausesnės/reikia rečiau keisti)
- tamsus šlapimas (įprastai būna šviesios šiaudų spalvos)
- nebevalgo (kūdikiai gali jaustis nejaukiai dėl odos kontakto maitinant krūtimi - pabandykite ant odos uždėti rankšluostį)
- troškulys (jei kūdikis silpsta, gali gerti mažiau)
- sausa oda, burna, akys (kai verkia, nėra ašarų).
Kaip padėti vaikui perkaitus?
Būtina kreiptis į gydytojus. Kol jie atvyks, rekomenduojama perkelti vaiką į vėsią patalpą ir nurengti nereikalingus drabužius. Pasiūlykite vaikui atsigerti, o perkaitusiam, krūtimi maitinamam kūdikiui krūtis turi būti siūloma kuo dažniau. Uždėkite ant vaiko kūno vėsios drėgnos medžiagos arba nuplaukite jį kempine.
Jei vaikui pasireiškia išvardyti požymiai, pakyla kūno temperatūra, oda tampa raudona, karšta ir sausa, padažnėja kvėpavimas, pykina, jis praranda sąmonę - tai ženklai, kurie įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis. Tokiu atveju nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą, nuneškite vaiką į vėsią aplinką ir nuvilkite drabužius.
Jei vaikas sąmoningas ir gali gerti, duokite atsigerti vėsių skysčių mažais gurkšneliais. Mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais (šlakstydami vėsiu vandeniu, paguldydami į vėsią šaltą vonią, apdengdami vėsiais šaltais drabužiais). Jei vaikas nesąmoningas, paguldykite ant šono ir patikrinkite, ar normaliai kvėpuoja.
Jaunesniems nei 1 m. kūdikiams reikalinga kitokia kūno padėtis. Paimkite kūdikį ant rankų, nuleiskite galvą žemyn ir patikrinkite, ar liežuvio padėtis netrukdo kvėpuoti, o jei vemia, įsitikinkite, kad nespringsta. Palaikykite galvą ranka. Jei reikia, taikykite pirminį gaivinimą.
Vaikų kvėpavimas ir jo sutrikimai
Visi naujagimiai kvėpuoja per nosį, nebent jų nosies kanalai yra užsikimšę - tuomet mažylis gali kvėpuoti ir per burną. Jei kūdikis ir vaikas kvėpuoja per burną, tai rodo kažkokį sutrikimą, patologiją. Tokia patologija gali būti miego apnėja, jei vaikas miegodamas knarkia, tai reiškia, kad viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami. Pagrindinės galimos priežastys - padidėję adenoidai arba padidėjusios tonzilės. Taip pat alerginės reakcijos, sloga ar gleivių susikaupimas nosies ertmėje dėl kitų priežasčių.
Anatominės problemos ir jų įtaka kvėpavimui
Viena iš dažniausių anatominių problemų, dėl kurios vaikai kvėpuoja per burną - kreiva nosies pertvara. Tai reiškia, kad kremzlių ir kaulų, skiriančių vaiko šnerves, padėtis yra netinkama. Dažniausiai pertvaros iškrypimą nulemia gimdymo traumos (vyresni vaikai nosį gali susižaloti nukritę ar patyrę kitą traumą). Nustatyta, kad iškrypusią nosies pertvarą turi net iki 80 proc. žmonių.
Taip pat kvėpavimui per burną gali turėti įtakos tai, kad kūdikis nebuvo žindomas arba buvo žindomas trumpiau nei 3 mėn. Žindymas, net ir retas, gali paskatinti kūdikį kvėpuoti taisyklingai, nes ištraukiant pieną intensyviai dirba kūdikio burnos ir liežuvio raumenys. Trumpas liežuvio pasaitėlis taip pat gali sukelti problemų.
Kitos kvėpavimo sutrikimų priežastys
Ilgesnis čiulptuko, buteliuko naudojimas, vaiko nykščio ar pirštų čiulpimas, padidėjusios tonzilės ir adenoidai - visos šios priežastys gali lemti kvėpavimą per burną. Dažniausiai kvėpavimo per burną problema prasideda naktį, t.y. vaikas miega kvėpuodamas per burną. Tad kartais tėvai kurį laiką problemos nė nepastebi.
Kvėpuojant per burną nesigamina azoto oksidas, plečiantis kraujagystes ir lemiantis geresnį deguonies įsisąvinimą. Tai gali sukelti nepakankamą deguonies įsisąvinimą. Taip pat burnos džiuvimas, nes kvėpuojant per burną sumažėja seilių, tad bakterijos ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus. Netinkamai besivystantis žandikaulis, nes užsičiaupus liežuvis remiasi į gomurį ir lemia jo, o kartu ir žandikaulio bei kitų veido kaulų normalų vystymąsi. Tai gali turėti įtakos netinkamam veido vystymuisi.
Suprastėjusi miego kokybė ir nuovargis bei kitos su tuo susijusios problemos - prastesnė fizinė ir emocinė sveikata, negebėjimas susikaupti, suprastėję mokymosi rezultatai ir pan. Jeigu pastebėjote, kad vaikas kvėpuoja per burną, apie tai informuokite vaiko gydytoją ir odontologą. Gydymo metodai gali apimti miofunkcinę terapiją, ortodontinį ar chirurginį gydymą, kurio metu šalinamos kliūtys, neleidžiančios vaikui kvėpuoti per nosį.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra ir ypatumai
Daugėja daugiavaisių nėštumų, o su jais ir neišnešiotų naujagimių skaičius. Vidutiniškai baltaodžiams daugiavaisių nėštumo atvejų būna 7 iš tūkstančio gimdymų, azijiečiams - 3, o juodaodžiams - 10-40 tam pačiam gimdymų skaičiui. Apie 95 proc. daugiavaisių nėštumų sudaro dvyniai. Statistikai rodo, kad tarp vienavaisių nėštumų neišnešiotų naujagimių būna apie 11 proc., o tarp daugiavaisių - 61 proc. Taip pat neišnešioti naujagimiai neretai gimsta ir mažesnio svorio.
Neišnešiotų vaikų vystymasis
Neišnešioti vaikai atsilikti nuo laiku gimusiųjų gali tik per pirmuosius antruosius gyvenimo metus, vėliau jie niekuo nuo bendraamžių nesiskiria. Ir tai suprantama: jeigu laiku gimęs naujagimis vystėsi 40 savaičių, tai 23-čią savaitę gimęs vaikelis 17 savaičių atsilieka. Todėl ir amžių, ir raidą neišnešiotų vaikų reikia koreguoti, t.y. jeigu laiku gimęs kūdikėlis 4-5 mėnesį jau bandys sėstis, tai gimusiam 23-čią savaitę šis laikas atitols 17 savaičių (beveik 4 mėn.).
Anot gydytojų, neišnešioti visai nebūtinai bus liesesni. Jeigu jie neturi apsigimimų, dažniausiai jie gerai pasisavina maistą ir būna netgi didesnio svorio. Mažesnio ūgio būna tie vaikai, kurie gimė ne tik neišnešioti, bet ir jų svoris pagal vaikų augimo standartus buvo per mažas.
Priešlaikinio gimdymo priežastys
Viena dažniausių priešlaikinio gimdymo priežasčių - infekcijos. Taip pat įtemptas gyvenimas, stresas. Rizika pagimdyti anksčiau laiko yra vyresnio amžiaus moterims, taip pat įtakos turi ir gimdymų skaičius (kuo daugiau gimdymų, tuo didesnė rizika), ir nėštumų dažnis. Idealus tarpas tarp gimdymų - 3 metai. Taip pat riziką didina įvairios moters dubens anomalijos, ligos, arterinė hipertenzija, alkoholis, rūkymas.
Vandens kokybės įtaka ankstyvam gimdymui
Atliktas tyrimas, kuris įrodo ryšį tarp ankstyvo gimdymo, naujagimio gimimo svorio ir vandens kokybės. Nors rezultatai dar apdorojami, preliminariai jau galima teigti, kad dezinfekuojamosios medžiagos turi įtakos priešlaikiniam gimdymui: kuo vandenyje šių medžiagų daugiau, tuo didesnis ankstyvų gimdymų skaičius. Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai paskatins ir vandens kokybės normatyvų peržiūrą.
Maudynių saugumas ir pirmosios pagalbos teikimas
Atšilus orams pajūrio, ežerų ir upių paplūdimius nusėja poilsiautojai. Labiausiai nusigauti prie vandens nekantrauja vaikai. Tik tėvams vaiko maudynės - papildomi rūpesčiai. Daugiausia vaikų skęsta natūraliuose vandens telkiniuose. Išgelbstima tik apie 10 proc., t. y. vienas iš dešimties. Laikas, per kurį galima paskęsti: nuo panikos momento iki sąmonės netekimo, - nuo 12 iki 20 sekundžių.
Greičiau nuskęsta epilepsija arba autizmu sergantis vaikas. Dažniausiai skęsta netinkamai suaugusiųjų prižiūrimi vaikai. Tėvų budrumą slopina prie vandens geriamas alkoholis: jie tampa mažiau dėmesingi vaikams. Todėl, tėveliai, būkite budrūs, nepalikite vaikų be priežiūros nė minutei.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
- Jei šeimoje yra mažų vaikų, būtinai aptverkite ar uždenkite net nedidelius ir negilius baseinus ir tvenkinius prie namų.
- Pavojinga maudytis nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kurioje maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai.
- Neleiskite vaikams žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį, pavyzdžiui, ant stataus kranto, prieplaukos krašto, tilto.
- Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas, taip pat arti praplaukiančių laivų, nes vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.
- Mokytis plaukti reikia su plaukimo liemene, pripučiamomis rankovėmis ir kitokiais pagalbiniais reikmenimis - naudokite tik kokybiškus, patogius ir neslidžius.
- Nedera maudytis iškart po valgio.
Vandens saugumas vaikams! | Vandens saugos taisyklės | Vandens saugos patarimai
Pirmosios pagalbos teikimas skęstančiam vaikui
Pamatę skęstantį žmogų, šaukitės aplinkinių pagalbos ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Po to ieškokite kokios nors gelbėjimo priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.). Bandykite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Ar pavyks išgelbėti skendusį vaiką, priklauso nuo laiko, išbūto po vandeniu ir greitai pradėto tinkamo gaivinimo. Perkeliant išgelbėtą vaiką svarbu prilaikyti galvą ir kūną taip, kad stuburas nebūtų sukamas ar lenkiamas. Patikrinamas vaiko sąmoningumas, kviečiama greitoji medicinos pagalba (GMP).
Pirmiausia reikia atverti kvėpavimo takus ir patikrinti kvėpavimą. Nesąmoningam kūdikiui ar vaikui liežuvis dažnai užveria kvėpavimo takus. Kvėpavimo takai atveriami, kai atlošiama galva ir pakeliamas smakras. Tuomet nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Tikrinti kvėpavimą reikia ne ilgiau kaip 10 s. Stebėkite, ar ritmiškai juda krūtinės ląsta ir pilvas, klausykitės iškvėpimo garso ties burna ir nosimi, skruostu bandykite pajusti iškvepiamą orą.
Jeigu vaikas kvėpuoja, jį reikia paguldyti ant šono. Tik to nedarykite, jei įtariate stuburo traumą. 2 kartus stipriai įpučiame oro taip, kad pakiltų krūtinės ląsta. Kūdikiui oro įpučiama apžiojus savo burna jo nosį ir burną, vaikui - burna apžiojus burną, o nosį užspaudus pirštais. Oras įpučiamas per 1 s. (12-20 kartų /min.). Kas 2 min. tikrinama, ar nėra pulso.
Krūtinės ląstos paspaudimai
Vaiko centrinį pulsą lengviausia apčiuopti miego ar šlaunies arterijų vietoje, kūdikio - ties žasto arterija. Kūdikiui krūtinės ląstos paspaudimai atliekami dviem pirštais spaudžiant krūtinkaulį.
