Kūdikių sėdėjimas - tai vienas labiausiai laukiamų vaiko raidos etapų pirmaisiais gyvenimo metais. Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Savarankišku sėdėjimu vadinamas toks, kai mažylis išlaiko pusiausvyrą sėdėdamas tiesia nugara be jokios pagalbos bent kelias minutes. Taigi, kada kūdikiai pradeda sėdėti ir kaip žinoti, kad viskas vyksta pagal planą?
Pirmieji ženklai ir pasirengimas sėdėti
Pirmuosius ženklus, kad kūdikis nori sėdėti, tėveliai pastebi jau nuo ketverių vaiko amžiaus mėnesių. Šiame amžiuje kūdikis pradeda riestis į priekį, keldamas į viršų galvelę. Vieni kūdikiai taip elgiasi gulėdami 45-60 laipsnių kampu ar tėvams laikant juos ant kelių, o kiti - netgi gulėdami ant lygaus paviršiaus. Taip kūdikis daro todėl, kad jau yra patobulėjęs kūdikio kaklo valdymas ir sustiprėję pilvo preso raumenys. Visgi sėdėjimo etapui reikalingi ir kiti liemens raumenys. Taigi vien pilvo preso raumenų nepakanka ir toks tėvų manymu noras sėstis gali būti nepakankamas sėdėjimo etapui.
Kūdikiui turėtų patikti gulėti ant pilvo ir gebėti būti išsistūmus į tiesių rankų atramą. Tai rodo stiprią pečių juostą ir sustiprėjusius nugaros raumenis, kurie yra itin svarbūs, kad kūdikis galėtų kokybiškai sėdėti. Stiprūs nugaros raumenys padės kūdikiui sėdėti tiesiai. Be to, kai sėdėdamas kūdikis norės siekti žaislų, esančių priekyje, stiprūs raumenys padės kūdikiui paėmus žaislus atsitiesti ir grįžti į sėdimą poziciją. Dar, kūdikis turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo į abi puses. Tuo parodoma, kad kūdikio šoniniai liemens raumenys jau yra stiprūs. Šie raumenys bus svarbūs kūdikiui sėdint ir laikant pusiausvyrą. Be to, daugelis kūdikių, artėjant sėdėjimo etapui, pasiekę pėdas rankomis pradeda nešti jas į burnytę. Dažniausiai šiuos gebėjimus turi maždaug 5,5 - 6 mėn.
Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Tvirta tiesių rankų atrama yra vienas iš svarbiausių pasirengimo sėdėti ženklų. Vartymasis nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai taip pat rodo kūdikio pasiruošimą. Gebėjimas sukiotis gulint ant pilvo, siekiant jam iš šonų esančių daiktų, ir kojyčių pasiekimas bei prilenkimas prie burnytės yra papildomi rodikliai.
Kada kūdikiai pradeda sėdėti?
Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.
Kūdikiai išmoksta savarankiškai sėdėti tarp šešto ir devinto mėnesio. Kūdikis išmoksta atsisėsti kiek vėliau, nei pasodintas sėdėti. Tai gali vykti net iki 10 mėn. pabaigos. Atsisėsti kūdikis gali per šoną arba, jeigu jau ropoja, - iš keturių taškų padėties atsisukant atgal ir padedant sėdynę. Atsisėdimas reikalauja koordinuoto stiprių liemens raumenų darbo, ir čia itin svarbūs yra šoniniai liemens raumenys.
Sėdimos padėties testavimas ir skatinimas
Ketvirtą mėnesį sveikatos priežiūros specialistai turėtų atlikti trakcijos mėginį. Jo metu kūdikiui gulint ant nugaros, apglėbus vaiko riešus švelniai traukiama link savęs. Penktą mėnesį kūdikis turi tiesių rankų atramą. Testuojant pasodinus kūdikį jis jau turėtų remdamasis rankomis išsilaikyti sėdimoje pozoje. Visgi šiuo etapu kūdikio juosmuo dar yra sulinkęs. Taigi šiame vaiko amžiuje mes tik supažindiname kūdikį su sėdėjimo padėtimi, bet dar nesodiname vaiko.
Maždaug nuo 5,5 mėn. galima švelniai bandyti sodinti kūdikį. Kūdikiui gulint ant nugaros viena ranka prilaikome sulenktą per kelį ir atvestą į šalį koją, o kita ranka apglėbiame priešingos rankos riešą. Tuomet švelniai kilstelime ir paverčiame ant šono bei truktelime viršun. Jeigu kūdikis pasiruošęs ir nori sėstis, jau galime po truputį sodinti jį sau ant kelių ar ant pagrindo sau tarp kojų. Pradžioje svarbu prilaikyti krūtinę, žaisti su kūdikiu ir padėti jam stiprėti sėdint.
Viena efektyviausių treniruočių - gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses.
Labai naudinga mankštinti kūdikį pasitelkiant gimnastikos kamuolį. Tai yra pasodinti kūdikį ant kamuolio ir apglėbus ties liemeniu bei švelniai spaudžiant į kamuolį ridenti kamuolį pirmyn - atgal ir į kairę - dešinę puses. Taip palaipsniui kūdikis eis link savarankiško sėdėjimo, įgys liemens kontrolę, gebės išlaikyti pusiausvyrą sėdint, ir negrius.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
Galite patikrinti, ar kūdikis yra pasirengęs pradėti sėdėti pats. Norėdami patikrinti, naudokite vystymo stalą ar kitą, ne per minkštą paviršių. Padėkite kūdikį ant persirengimo stalo ar kito paviršiaus, paimkite jį už rankyčių ir šiek tiek jas pakelkite, jei kūdikis stipriai sugriebia už pirštų, lėtai traukite jį link savęs. Jei tokioje padėtyje kūdikis bandė pakelti savo kūną, vadinasi, jo stuburas jau pakankamai tvirtas. Jei jis silpnai laikosi už jūsų pirštų, atmeta galvą atgal arba tiesiog kabo laikydamas už rankų, tada jam per anksti pradėti sėdėti.
Svarba ir nauda
Kodėl svarbu, kad kūdikis išmoktų sėdėti? Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengti ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprinti raumenų sistemą.
Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti. Remiantis moksliniais tyrimais nustatyta, kad sėdėjimo raida yra glaudžiai susijusi su kognityvine ir kalbėjimo raida. Apskritai, motorikos vystymasis suteikia kūdikiui naujų galimybių įgyti žinių apie jį supantį pasaulį, o tobulėjantys motoriniai įgūdžiai skatina suvokimo, pažinimo ir psichosocialinės raidos pokyčius. Sėdint sparčiau vystosi vaiko aplinkos pažinimas, analizavimas ir mokymasis, lavėja smulkioji motorika bei atsiranda judėjimo įvairovė. Tai taip pat veikia vaiko suvokimo vystymąsi ir spartesnį kalbinių įgūdžių formavimąsi. Savarankiško sėdėjimo lavinimas labai svarbus visapusiškam vaiko tobulėjimui.
Ką daryti, jei vaikas nesėdi?
Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais: Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis. Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti. Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą.
Jeigu 8-9 mėnesių amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.
Ką reikėtų vengti?
Prieš keletą dešimtmečių tėveliai buvo linkę skubinti šį etapą, ir neretai vaikučius sodindavo per anksti, ramstydami juos pagalvėmis. Tačiau šių dienų sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja neskubėti ir kantriai išlaukti, kol kūdikis bus pasirengęs šiam etapui.
Ką daryti, kad kūdikio laikysena būtų taisyklinga? Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.
Didelė apkrova stuburui gali kilti, jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti. Pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs. Nenatūralus stuburo ištiesinimas taip pat yra rizika. Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn. Netolygi apkrova raumenims didina traumų tikimybę.
Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas apkamšius pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn. Nepiktnaudžiauti tokiomis technikos priemonėmis kaip vaikštynė, maniežas, šokliukas, vibrokėdutės.
