Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Pirminiai nėštumo požymiai
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti skirtingu laiku ir intensyvumu, tačiau dažniausiai jie tampa pastebimi jau pirmojo trimestro pradžioje.
1. Vėluojančios mėnesinės
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
2. Implantacinis kraujavimas
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.
3. Nuovargis
Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
4. Pykinimas ir vėmimas („rytinis pykinimas“)
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Patarimas: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
5. Pasikeitęs skonio ir kvapo pojūtis
Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
6. Krūtų jautrumas ir pokyčiai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Patarimas: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
7. Dažnesnis šlapinimasis
Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
Nėščiųjų anatomija pakinta: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Patarimas: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
8. Nuotaikų svyravimai
Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Patarimas. Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
9. Spazmai ir tempimo pojūtis pilvo apačioje
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
10. Maisto įgeidžiai ir netoleravimas
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
Nėštumo testas ir pirminė apžiūra
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.
Ankstyvieji nėštumo požymiai - tai svarbūs signalai, kuriuos moters organizmas siunčia apie prasidėjusį naują gyvybės etapą. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai - vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi. Vis dėlto, pastebėjus bent kelis iš jų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Gavus teigiamą rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Antrasis trimestras: pokyčiai ir prisitaikymas
Antrasis nėštumo trimestras (nuo 13-os iki 28-os savaitės) dažnai vadinamas lengviausiuoju. Pykinimas ir nuovargis paprastai sumažėja, o moteris pradeda jausti daugiau energijos. Tačiau šiuo laikotarpiu taip pat atsiranda naujų pokyčių.
Svorio centras ir laikysena
Pasikeitęs svorio centras ir didesnis svoris. Nėštumo metu svorio centras pasislenka į priekį, pasikeičia laikysena - dubuo ir pilvas atsikiša, pečiai sugūžia, o nugara nenatūraliai išsiriečia. Tokioje padėtyje sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
Laisvesni raiščiai
Nėštumo hormonai lemia didesnį raiščių elastingumą, laisvumą. Jis reikalingas, kad vaisius turėtų vietos augti ir gimdymo metu galėtų praslysti gimdymo takais, tačiau dėl tų pačių hormonų atsipalaiduoja ir stuburą bei kūno sąnarius laikantys raiščiai.
Nuovargis
Visi su nėštumu susiję pokyčiai (tiek fiziniai, tiek ir emociniai) labai išvargina, nėščios moterys skundžiasi suprastėjusia miego kokybe, jos gali jaustis silpniau dėl pasikeitusio apetito ar virškinimo sutrikimų.
Atkreipti dėmesį: Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Patarimas. Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis. Nugaros skausmas antrajame ir trečiajame trimestre kamuoja daugelį nėščiųjų.
Patarimas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Ištinusios kojos
Ištinusios kojos. Moteris nemato sau po kojomis. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius. Nėščiai moteriai labai svarbu kritiškai įvertinti savo kūno galimybes ir suprasti, kad šiame gyvenimo etape reikėtų pasisaugoti, elgtis atsargiau, neskubėti.
Patarimas: Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.
Atkreipti dėmesį: Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Patarimas. Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Vidurių užkietėjimas ir hemorojus
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Patarimas: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Patarimas: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Odų pokyčiai
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Patarimas: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
Patarimas: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Patarimas: Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Mėšlungis
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Patarimas: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Makšties išskyros
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Patarimas: Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui
Trečiasis nėštumo trimestras (nuo 28-os savaitės iki gimdymo) yra kupinas fizinių ir emocinių pokyčių, nes moters kūnas ruošiasi gimdymui.
Didėjantis pilvas ir diskomfortas
Didėjanti gimda spaudžia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę. Didėjanti gimda spaudžia skrandį, todėl gali kamuoti padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Paruošiamieji sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Patarimas: Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Dusulys ir kvėpavimo sutrikimai
Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
Kūno pokyčiai ir pasiruošimas gimdymui
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Emocinė būklė ir psichologiniai aspektai
Nėštumas - tai ne tik fiziniai, bet ir dideli emociniai pokyčiai. Moters nuotaika gali svyruoti nuo euforijos iki nerimo ir baimės.
Nuotaikų kaita
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Baimės ir nerimas
Nėštumo pradžia sudėtinga. Sklando daug įvairių mitų apie moterų savijautą nėštumo metu, bet realybė ta, jog didelė dalis jų teisingi. Pirmasis nėštumo trimestras pats sunkiausias tiek moteriai, tiek vyrui. Tenka priimti patį nėštumo faktą, nors daugelis porų planuoja nėštumą ir jo laukia, bet sužinojus, kad laukiasi, išgyvena daug įvairių jausmų, aišku, daugiausia teigiamų, bet kartu persmelkia nerimas dėl ateities pasikeitimo, dėl nėštumo sėkmės, dėl to, kaip pasiruošti būti gerais tėvais. Buvo galvota, kad tik tris pirmus nėštumo mėnesius moterys baiminasi persileisti. Tyrimas parodė, kad absoliučiai visą nėštumą jos kalba apie baimę persileisti, apie per greitą baigtį. Netgi trečią nėštumo trimestrą moterys kūdikiui sako „pabūk dar čia“, pasakoja, kad iki šiol eidamos į tualetą baiminasi, kad kažkas įvyks ne taip.
Pasikeitęs kūno suvokimas
A. Matulaitės tyrime moterys antrąjį nėštumo trimestrą kūną suvokė kaip nekontroliuojamą. Joms atrodė, kad jos praktiškai nebeturi jokios kontrolės. Kūnas tarsi įjungia savisaugos režimą, o moteriai belieka stebėti. Labai dažnai moterys kūną suvokia kaip prastėjantį, senstantį, storėjantį. Ypač neigiamai vertinami tie pokyčiai, kurie neatrodo tiesiogiai susiję su kūdikio augimu, pvz., gendantys dantys, slenkantys plaukai, viso kūno (ne tik pilvuko) storėjimas. Taip pat kūnas atrodo susvetimėjęs ir moterys linkusios sakyti, kad tai ne jų kūnas, tokio kūno jos neatpažįsta ir nori savojo, koks buvo iki nėštumo, prašo jį grąžinti.
Kita vertus, moterys pajunta palengvėjimą, kai jų būsena tampa akivaizdi ir svetimiems žmonėms: tada ateina atsipalaidavimas, moteris labiau priima savo išvaizdą ir išorinius, fizinius pokyčius.
Sielos ir kūno vienovė
Mokslininkai teigia, kad keičiasi ne tik kūnas, bet ir siela. Svarbu suvokti sielos ir kūno vienovę. Nėštumo metu moteris patiria unikalią transformaciją, kuri apima tiek fizinius, tiek emocinius ir dvasinius aspektus. Šis naujas patyrimas gali būti gilus ir prasmingas, jei moteris jaučia palaikymą ir supratimą.
Seksualinis gyvenimas nėštumo metu
Lytinis poros gyvenimas nėštumo metu apipintas daugeliu mitų. Pabandykime kelis populiariausius aptarti.
Mitai apie seksą nėštumo metu
- Seksas nėštumo metu pakenks kūdikiui: Jūsų vaisius yra taip gerai apsaugotas gimdoje, kad jokia jūsų atliekama seksualinė „gimnastika” jo nepaveiks, o jūsų partnerio penis tikrai nepasieks kūdikio. Gimdos kaklelis yra sandariai užsidaręs, o vaisių nuo išorinių smūgių saugo vaisiaus vandenys ir placenta. Net esant stipriems krestelėjimams jam nieko neatsitiks, kol gimdos kaklelis yra tvirtai užsivėręs. Nesibaiminkite, kad vaisius sekso metu gali būti sužalojamas. Žvelgiant anatomiškai, visiškai neįmanoma, kad vyro lytinis organas priartėtų prie jo.
- Nėštumo metu lytiniai santykiai yra skausmingi: Tikriausiai nenorite, kad tokiu metu jūsų vyras įsitaisytų ant jūsų pilvo, todėl eksperimentuodami kitomis pozomis (jūs viršuje, arba sėdite ant lovos krašto, o jis stovi priešais jus, arba sėdint ant jo juosmens) galėsite patirti didesnį malonumą, nei pavyko anksčiau. Kai kurios moterys pirmąjį didelį orgazmą patiria būtent nėštumo metu. Kodėl? Nes geismą sukelia pritvinkusios kraujo genitalijos, jautresnės nervų galūnėlės ir hormonas oksitocinas.
- Seksas nėštumo metu skatina priešlaikinį gimdymą: Nėra dėl ko jaudintis, ypač, jeigu jūsų nėštumas yra sklandus ir prižiūrintis gydytojas nėra užsiminęs, kad reikia riboti lytinius santykius. Tiesa, krūtų spenelių stimuliavimas paskatina oksitocino gamybą, o tai gali sukelti gimdos susitraukimus, jei artėja jūsų gimdymo terminas. Yra tik kelios didelės rizikos situacijos, kai medikai rekomenduoja susilaikyti nuo sekso - gimdos kaklelio atsidarymas; placentos pirmeiga (kai placenta dengia gimdos kaklelį ir gali būti pažeista); neaiškus kraujavimas ir kt. Nebijokite klausti nėštumą prižiūrinčio gydytojo, ar nėra priežasčių atsisakyti intymaus gyvenimo laukiantis.
- Nėštumo metu draudžiamas oralinis seksas: Tikrai taip nėra, tad tai bus puikus pasirinkimas, kai įprastas lytinis aktas bus nebepatogus. Tiesiog neleiskite partneriui stipriai į vaginą pūsti oro, nes taip kraujotakoje gali susiformuoti pavojingi oro burbuliukai.
- Esu nenormali, nes nėštumo metu nenoriu sekso: Anaiptol, tokiu atveju labai jau daug moterų šiame pasaulyje būtų “nenormalios”. Tai normalu, ir panašiai, kaip jūs, jaučiasi ne viena būsima mama. Baimė dėl būsimo vaiko, sveikatos problemos (pykinimas, silpnumas), baimė patirti persileidimą, ypač, jeigu jį jau turėjote - tai priežastys, dėl kurių nėštumo metu moteriai susilpnėja lytinis geismas. Tokiu atveju pasikalbėkite apie tai su partneriu, gal drauge surasite kitų, jums priimtinų problemos sprendimo būdų. Pagimdžius lytinį gyvenimą porai atnaujinti rekomenduojama maždaug po 5-6 savaičių.
Tėvo vaidmuo ir parama nėštumo metu
Tėvo vaidmuo nėštumo metu yra labai svarbus. Būsimo tėčio parama, supratingumas ir rūpestis gali ženkliai palengvinti moters nėštumą ir sustiprinti poros santykius.
Rūpestis ir supratingumas
Ko tikisi ir laukia moteris iš būsimo vaiko tėvo, kai laukiasi? Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, geras tėtis nėštumo metu pirmiausia - rūpestingas ir supratingas vyras savo besilaukiančiai žmonai. Geras tėtis supranta, kad mažylis pilvelyje nuo pat užsimezgimo yra žmogutis, norintis, kad abu tėveliai jo lauktų, mylėtų ir su juo bendrautų. Vaikelio savijauta nėštumo metu labai priklauso nuo moters savijautos. Jei būsimoji mamytė bus rami, saugi, dažniausiai laiminga, taip jausis ir mažylis. Mama ir jos kūdikis nėštumo metu yra tarsi fizinis, emocinis ir dvasinis vienis. Kuo gyvena mama, tai išgyvena ir jos vaikelis. Tik rami ir laiminga mama sudaro pačias geriausias sąlygas vystytis savo vaikeliui.
Su besilaukiančia moterimi buvo nevalia pyktis, vyras turėjo būti jai geresnis ir atidesnis. Pati nėščia moteris stengdavosi su visais susitaikyti. Tai rodo siekį, jog besilaukianti moteris patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų. Vėliau tai buvo užmiršta ir susitelkta tik į fiziologinius dalykus. Nereikia manyti, jog besilaukianti moteris negali supykti, nuliūsti, jausti stresą ar patirti kitų neigiamų emocijų. Svarbu, patiriamų neigiamų emocijų neslopinti, nes būtent tai labiausiai kenkia. Jei moteris pyksta, tai ir leiskite išreikšti pyktį, t. y. išsakyti tai, ką jaučia.
Vyro nerimas ir atsakomybė
Bendrauti su mažyliu pilvelyje svarbu, nes nėštumo metu užsimezgęs ryšys tarp mamos ir vaiko, tarp tėčio ir vaiko nenutrūksta visą gyvenimą. Reikia paminėti, jog apskritai 93 proc. vyrų baiminasi susilaukti vaikų. Pažįstamas vyras, auginantis tris vaikus, yra užsiminęs „Kiekvienąkart, kai žmona pasakydavo, jog vėl laukiasi, man trumpam „pakirsdavo kojas““, apimdavo nepaaiškinamas nerimas. Taigi stipriosios lyties atstovus galima nuraminti, jog neaiškūs jausmai galvojant apie besiartinančią tėvystę yra normalu. Nežiūrint į tai, kad jūs jau seniai rengėtės tėvystei ir iš anksto esate aptarę šį įvykį, nenustebkite, kad tėvystės, kaip realaus fakto suvokimas, gali užtrukti.
Gali keistis jūsų tarpusavio santykiai. Tiesa, kad moteriai nėštumo metu sunkiau, nes būtent jai tenka išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Bet retokai kalbama apie tai, jog vyrui taip pat nelengva. Juk gyvenimas keičiasi iš esmės, iš vyro daug reikalaujama - kad jis būtų dėmesingas, supratingas, visur ir visada padėtų. O juk jam irgi tenka didžiulė būsimojo tėvelio atsakomybė, su kuria reikia susigyventi. Deja, jo retai kas klausia: „O kaip tu jautiesi?“ Paklausti reikėtų, nes vyrai nelinkę atvirauti, o kalbėtis apie savo nerimą svarbu. Todėl būsimosios mamytės turėtų nepamiršti, kad vyrai irgi turi jausmus, jie nerimauja dėl jūsų, dėl savęs, dėl vaikelio. Kalbėkitės apie tai.
Bendravimas ir palaikymas
Susirūpinimas nėštumu ir būsimu gimdymu - natūrali būsena, tačiau reikėtų stengtis išlaikyti psichologinį/emocinį ir fizinį kontaktą su vyru. Bent kartą savaitėje ką nors nuveikite kartu: pavakarieniaukite kavinėje, nueikite į kiną, ar nuvažiuokite kur nors. Pietų ar vakarienės metu pakalbėkite su juo apie naujienas, nesusijusias su kūdikiu. Abiem būsimiems tėveliams dabar teks tapti dėmesingais klausytojais, gerbiančiais vienas kito jausmus. Jautrus savitarpio supratimas ateityje suteiks jums džiaugsmo: ramioje, tvirtoje poroje lengviau įveikti visus sunkumus.
