Akys yra vienas iš svarbiausių ir jautriausių žmogaus kūno organų. Tačiau, kaip ir bet kuri kita kūno dalis, akys gali būti paveiktos įvairių infekcijų ar uždegimų. O pūliuojančios akys yra dažna problema, su kuria gali susidurti tiek suaugusieji, tiek vaikai. Šis simptomas dažnai pasireiškia dėl bakterinių, virusinių infekcijų ar net alerginių reakcijų. Nors pūliavimas jau pats savaime yra nemalonus ir sukelia diskomfortą, jo ignoravimas gali sukelti dar rimtesnių sveikatos problemų.
Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių žingsnių, siekiant sumažinti akių uždegimą ir užkirsti kelią jo plitimui, yra tinkamas akių valymas. Tačiau daugelis žmonių nežino, su kuo geriausia valyti pūliuojančias akis, kokios priemonės yra saugios, o kokios gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Tad šis straipsnis padės išsiaiškinti, kaip tinkamai pasirūpinti pūliuojančiomis akimis, kokius valymo būdus bei priemones rinktis ir kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
Kūdikio higiena turi didelės įtakos jo sveikatai. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų naujagimis turi prisitaikyti prie naujos aplinkos bei nepalankių jos faktorių. Pagrindinė tėvų užduotis - apsaugoti dar silpnutį kūdikį nuo infekcijos. Todėl rūpestinga mama kasdien prausia, valo nosytę ir ausytes, ir žinoma - akytes. Kūdikio akytes mama turi valyti du kartus per dieną - ryte ir vakare.
Kas yra konjunktyvitas?
Konjunktyvitas - tai akies junginės (plonos gleivinės, dengiančios akies obuolio baltąją dalį ir vidinį vokų paviršių) uždegimas, kuris sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip:
- Akies paraudimas
- Ašarojimas
- Niežėjimas ar deginimas
- Pūlingos ar gelsvos išskyros
- Sulipusios blakstienos rytais
Vaikams ši būklė pasitaiko dažnai, nes jie dažnai liečia akis nešvariomis rankytėmis, dalijasi žaislais ar rankšluosčiais su kitais vaikais.
Konjunktyvitas yra akies gleivinės uždegimas. Jis dažniausiai pasireiškia mažiems vaikams, nes trinant akis kyla didesnė rizika perduoti infekciją kitiems vaikams darželyje ar žaidimų aikštelėje.
Konjunktyvito simptomai
Konjunktyvito simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo jo tipo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Sausos, niežtinčios, paraudusios akys
- Ašarojančios akys
- Svetimkūnio jausmas akyje
- Jautrumas šviesai
- Patinę akių vokai
- Išskyros iš akių
Simptomai paprastai prasideda per 24-72 valandas po kontakto su infekcijos sukėlėju ir gali trukti nuo dviejų dienų iki dviejų savaičių.
Maži vaikai ne visada gali aiškiai išreikšti jaučiamus simptomus, todėl tėvai ir globėjai turėtų patikrinti, ar vaikas:
- Vengia ryškios šviesos
- Dažnai dengia akis
- Trina akis
- Dažnai verkia arba patiria pykčio priepuolius
- Sunkiai susikaupia
- Įsitempia
Konjunktyvito tipai
Yra trys pagrindiniai konjunktyvito tipai, kuriuos svarbu atskirti, nes nuo to priklauso gydymas:
- Virusinis konjunktyvitas: pasireiškia dėl virusinės akies ar aplinkinių audinių infekcijos. Virusinį konjunktyvitą dažniausiai sukelia Adenovirusai. Jis dažnai pasireiškia kartu su peršalimo simptomais - sloga, čiauduliu, gerklės skausmu. Akys parausta, ašaroja, bet pūlių nebūna daug. Paprastai pažeidžia vieną akį, bet greitai persimeta ir į kitą.
- Bakterinis konjunktyvitas: pasireiškia dėl bakterinių infekcijų. Bakterinį konjunktyvitą dažniausiai sukelia stafilokokinės ir streptokokinės bakterijos. Jam būdinga gelsva ar žalsva išskyra, kuri dažnai suklijuoja blakstienas - ypač ryte. Uždegimas gali būti vienoje ar abiejose akyse. Šiam tipui dažnai reikalingas gydymas antibiotikais (akių lašais arba tepalais).
- Alerginis konjunktyvitas: sukeliamas alergenų ir dirgiklių, patekusių į akis. Dažniausiai pažeidžia abi akis vienu metu, pasireiškia stipriu niežuliu, ašarojimu, bet be pūlių. Gali būti sezoninis (pvz., dėl žiedadulkių) arba nuolatinis (dėl dulkių, gyvūnų plaukų ir kt.).
Tiek virusinis, tiek bakterinis konjunktyvitas gali pasireikšti kartu su peršalimu arba kvėpavimo takų infekcijos simptomais, pavyzdžiui, gerklės skausmu. Pasak akių klinikos „Žiūra“ akių gydytojos G.Laurinavičiūtės, kuo daugiau virusų (pvz., gripo, adenovirusas, respiratorinis sincitinis virusas (RSV), Covid-19 ir kt.) cirkuliuoja vienu metu, tuo daugiau rizikų susirgti konjunktyvitu. „Šiuo metu dažnai pasitaikantis RSV, kuris sukelia kvėpavimo takų infekcijas, o kvėpavimo takai, žinia, tiesiogiai susisiekia su akių ašarų kanalėliais, tokiu būdu infekcija gali patekti ir į akis. O jei dar akis pasitriname neplautomis rankomis, prie akių junginės gali prikibti įvairūs infekcijų sukėlėjai“, - teigė gydytoja oftalmologė ir pridūrė, jog dažniau akių uždegimais gali sirgti tie, kurių imunitetas nusilpęs ar kurie turi gretutinių ligų. Konjunktyvitas gali būti ir mišrus, t. y. jo sukėlėjai yra keli, pavyzdžiui, esant virusiniam konjunktyvitui ir jam ilgai negyjant, gali prisidėti ir bakterinis konjunktyvitas.
Ar konjunktyvitas yra užkrečiamas?
Konjunktyvitas yra užkrečiamas, jei simptomus sukelia bakterinė arba virusinė infekcija. Konjunktyvitu sergančių vaikų tėvai ir globėjai turėtų manyti, kad liga yra užkrečiama, ir laikyti vaiką namuose iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos, ypač jei vaikas karščiuoja arba blogai jaučiasi. Kai kurie gydytojai pataria vaikams likti namuose, kol simptomai išnyks. Daugeliu atvejų infekcinė aknė išlieka užkrečiama tol, kol vaikui pasireiškia simptomai. Alerginis konjunktyvitas nėra užkrečiamas, kad ir kokia būtų jo priežastis.
Kaip tinkamai valyti ir prižiūrėti kūdikio akis?
Naujagimio ir kūdikio akytėms valyti nereikia specialių nuovirų. Šiai procedūrai prireiks vatos gumulėlių, indo su virintu vandeniu ir marlės servetėlės. Vatos gumulėlius suvilgome vandeniu ir nugręžiame. Vatos apskritimais švelniai braukiame per akytes - nuo ausyčių pusės link nosytės. Jokiu būdu nespauskite akyčių - tai darykite atsargiai. Iš pradžių valome vieną akytę, po to - kitą ir kiekvieną kitu tamponėliu.
Paprasčiau akytes prižiūrėti kūdikių akių priežiūros servetėlėmis, kurios nuvalo be vandens ir kitų papildomų priemonių. Vaistinėse galite įsigyti servetėles, pagamintas naudojant akių lašiukus, ramunėlių ekstraktą, gliceriną. Servetėles galima naudoti ir kūdikiams nuo gimimo, ir vaikams. Jos patogios ne tik namuose, bet ir vaikštinėjant lauke ar kelionėje, ypač, jei kiekviena jų yra atskiroje pakuotėje. Servetėlėmis akytės valomos taip pat, kaip ir vatos tamponėliais, kiekviena akytė kita servetėle.
Valyti akis būtina sergančiam įvairiomis ligomis kūdikiui ir vaikui. Kartais 2 - 3 gyvenimo dieną naujagimio blakstienos sulimpa ir akių kampučiuose susikaupia pūlių. Tai gali būti konjunktyvitas. Jis atsiranda gimdant, bet paprastai greitai praeina. Užtenka palašinti gydytojo paskirtų vaistų, kurie lašinami į abi akytes, nors ir pūliuoja tik viena (antraip infekcija gali išplisti ir į sveiką akytę). Prieš lašinant vaistus, abi akytės nuvalomos specialiomis servetėlėmis. Kūdikio akių priežiūros servetėlės pravers ir dakriocistito (ašarų maišelio uždegimas ) kankinamo naujagimio akims valyti.
Akių higiena labai svarbi sergant blefaritu (vokų krašto uždegimas), pūliams nuvalyti, kai iškyla miežis - (blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas). Gydyti kūdikio akyčių patiems nedera ir jokiu būdu netaikykite močiučių metodų. Pavyzdžiui, neplaukite akių arbatžolių nuoviru. Pasak akių gydytojos G. Laurinavičiūtės, jie gali išprovokuoti net ir alerginę reakciją. „Dedant ramunėlių kompresus, gali dar labiau suaktyvėti bakterijos ir prasidėti intensyvesnis akių pūliavimas. Be to, ruošiant namų sąlygomis žolelių nuovirą, nėra tai sterilu, galima ir per stipri koncentracija, tad geriau apskritai vengti naudoti namų sąlygomis gamintus nuovirus, mat, tokie kompresai ant akies sukuria tam tikrą palankią sukėlėjui terpę - tarsi „pelkę“, - paaiškino gydytoja.
Akis patariama valyti švariu vatos tamponėliu ar diskeliu, pavilgytu virintame vandenyje (tinkamas ir fiziologinis ar jūros vandens tirpalas, jei turite), braukiant nuo išorinio akies kampo link vidinio. Beje, galite įsigyti ir specialias, priešuždegiminį poveikį turinčias servetėles, skirtas akių vokų valymui. Tačiau, jei jų neturite, pasak gydytojos, tiks bet kurios švarios servetėlės ar vata.
Pūliuojančias akis svarbu valyti tinkamomis priemonėmis, kad kuo greičiau sumažinti diskomfortą, užtikrinti akių higiena ir užkirsti kelią infekcijos plitimui. Vienas iš saugiausių ir dažniausiai naudojamų būdų yra fiziologinis tirpalas. Jis yra švelnus ir nealergizuojantis. Taip pat galima naudoti sterilų virintą vandenį, kuris turi būti atvėsintas iki kūno temperatūros, arba jūros vandens tirpalą. Taip pat labai svarbu naudoti sterilias marlės servetėles ar vatos diskelius - kiekvienai akiai reikėtų naudoti naują, kad būtų išvengta infekcijos plitimo iš vienos akies į kitą. Valymas turi būti atliekamas švelniais judesiais nuo vidinio akies kampo link išorės, kad pūliai nebūtų stumiami giliau į akį.
Taip pat svarbu griežtai laikytis higienos - prieš ir po akių valymo kruopščiai plauti rankas, nenaudoti tų pačių priemonių abiem akims ir užtikrinti, kad naudojamos servetėlės ar vatos diskeliai būtų sterilūs. Na, o jei pūliavimas nepraeina arba būklė blogėja, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją - tai gali būti ženklas, kad reikalingas gydymas antibiotikais ar kitos specializuotos priemonės.
Kaip rūpintis infekuotomis akimis?
Be gydytojo paskirtų vaistų, svarbi gydymo dalis yra ir vokų priežiūra. Kiekvieną voką reikia valyti atskirai, nusiplaunant rankas ir švaria vatos ar marlės kempinėle plaunant kiekvieną voką nuo išorinio akies krašto į vidų. Šiam tikslui taip pat puikiai tinka "Blephaclean" drėgnos servetėlės, kurių galima įsigyti vaistinėse. Jos švelniai pašalina apnašas, nedirgina akių ir tinka vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus.
Kada kreiptis į akių gydytoją?
Susirgus peršalimo ligomis, sloguojant, karščiuojant ir prasidėjus akių uždegimui, dažnas neskuba pas gydytojus ir bando gydytis namuose. Ir tai nėra blogai, tiesiog, pasak gydytojos oftalmologės G. Laurinavičiūtės, svarbiausia - palaikyti akių švarą ir, kaip galima, kruopščiau nuvalyti atsiradusius pūlius bei traiškanas. Taip pat nepamiršti kelis kartus per dieną į akis įsilašinti drėkinančių ašarų, kurios padės ne tik greičiau pasišalinti sukėlėją iš akies, bet ir palengvins simptomus. Tačiau, jei pastebite, kad panaudojus minėtas priemones pūlių vis tiek nemažėja ir simptomai tik stiprėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba iškart - į gydytoją oftalmologą.
„Bakterinio konjunktyvito atveju paskiriame antibakterinį gydymą (dažniausiai lašinama 3-4 kartus per dieną ir gydymo kursas trunka bent penkias dienas). Virusinio konjunktyvito atveju specifinio gydymo nėra, tiesiog akis drėkinama ir valoma pagal poreikį. Jei virusinis konjunktyvitas (pvz., sukeltas adenoviruso) užsitęsia ilgai, jis gali komplikuotis į ragenos uždegimą - keratitą. Tokiu atveju žmogui gali pablogėti regėjimas, akis daugiau ašaroja, tampa jautri šviesai, juntamas akies skausmas, dilgčiojimas ir pan. Tokiu atveju būtina skubėti pas gydytoją“, - patarė gydytoja oftalmologė G. Laurinavičiūtė.
Jei pastebėjote, kad akis pradėjo pūliuoti, svarbu imtis veiksmų nedelsiant, kad užkirsti kelią infekcijos plitimui. Pirmasis žingsnis - kruopšti higiena. Rankas būtina gerai nusiplauti prieš liečiant akis, kad bakterijos nepatektų į infekuotą vietą. O pūlius reikia švelniai nuvalyti naudojant sterilias priemones. Kiekvienai akiai būtina naudoti atskirą servetėlę, kad būtų išvengta infekcijos pernešimo iš vienos akies į kitą. Valymas turėtų būti atliekamas švelniais judesiais nuo vidinio akies kampo link išorės. Antrasis žingsnis - įvertinti simptomų sunkumą. Jei pūliavimas yra stiprus, akis paraudusi, patinusi ar juntamas skausmas, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Specialistas gali nustatyti pūliavimo priežastį ir paskirti tinkamą gydymą, pavyzdžiui, akių lašus su antibiotikais, jei tai bakterinė infekcija. O jei pūliavimas susijęs su alergija, gali būti skiriami antihistamininiai preparatai. O kol laukiate gydytojo konsultacijos, svarbu vengti bet kokių veiksmų, kurie gali pabloginti situaciją. Negalima trinti akių, dalintis rankšluosčiais, kosmetika ar kontaktiniais lęšiais su kitais. Tiesą sakant, tokiu atveju akių lęšių rekomenduojama visiškai nenaudoti, o vietoj jų rinktis akinius. Taip pat nenaudokite įvairių namų priemonių, tokių kaip, arbatžolių kompresai, nes jos gali būti nesterilios ir padidinti infekcijos riziką.
O jei visgi nusprendėte gydytis savarankiškai, itin svarbu stebėti būklę. Jei simptomai nepraeina per kelias dienas arba būklė dar labiau pablogėja, pavyzdžiui, atsiranda stiprus skausmas, regėjimo pablogėjimas ar stiprus patinimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Savarankiškas gydymas be tinkamos diagnozės gali sukelti komplikacijų, tokių kaip ragenos pažeidimai ar lėtiniai akių uždegimai.
Prevencija
Aplinkos dirgikliai, tokie kaip vėjas, saulė ir smėlis, taip pat yra palankūs konjunktyvito veiksniai, ypač vasarą, kai šeimos su vaikais vyksta prie jūros ir vaikai žaidžia smėlyje. Žaisdami vaikai linkę į akis berti smėlį, todėl rekomenduojame "Blephaclean" drėgnas servetėles, kurios puikiai pašalina nešvarumus, sukeliančius akių infekcijas, įskaitant konjunktyvitą, o jose esantys augaliniai ekstraktai dezinfekuoja, ramina ir jaunina jautrią odą aplink akis.
Naujagimio kasdienė priežiūra | Paskaita su akušere
Patarimai, kaip išvengti akių uždegimo:
- Plauti ir dezinfekuoti rankas (kaskart palietus paviršius).
- Stengtis neliesti, netrinti akių (jei labai norite pasikasyti, tai darykite tik švariomis rankomis).
- Esant artimoje aplinkoje sergančiųjų, stengtis laikytis atstumo, nesinaudoti ligonio indais, rankšluosčiais ir kt.
- Bendras imuniteto stiprinimas (vartoti vitaminus D, C ir pan.).
- Jei jaučiate, jog akys sausėja ar peršti, naudoti drėkinačias ašaras (kol juntami simptomai), tokiu būdu bus palaikoma ašarų plėvelės struktūra akies paviršiuje - kaip barjeras, neleidžiantis patekti sukėlėjams.
Žaidžiant lauke, važinėjantis dviračiu, ypač vėjuotu oru, į akytę lengvai gali patekti dulkės, smiltelės, paprasčiausia- blakstiena ar kitas svetimkūnis. Pažeistos akytės gleivinė parausta, akytę skauda, ji ašaroja ir bijo šviesos. Jokiu būdu neleiskite vaikui akytės trinti ranka, nes svetimkūnis gali dar labiau ją pažeisti. Šiuo atveju pirmąją pagalbą suteikiame taip. Pasodiname vaiką veiduku į šviesą. Atsistoję jam už nugaros, priglaudžiame jo galvytę prie savo pilvo. Rodomuoju ir viduriniuoju pirštais išskečiame vokus ir paprašome pažiūrėti į kairę, dešinę, aukštyn ir žemyn. Jeigu matote ant viršutinio voko patekusį svetimkūnį, paprasčiausiai atitraukite voką nuo akies obuolio: svetimkūnį gali išplauti ašaros. Akies gleivinę sudirgina į ją įkritusi musytė. Toksiška vabzdžio limfa gali sukelti alerginę reakciją. Jeigu į akytę pateko kokio nors skysčio, pavyzdžiui, buitinės chemijos, kruopščiai ją išplaukite tekančiu vandeniu, naudodami vienkartinį švirkštą arba specialią talpą, arba specialiu akių skysčiu. Akies voką reikia atitraukti nuo akies obuolio ir pašalinti viską, kas pateko ant akies gleivinės.
Laužo liepsna, karštas skystis, garai taip pat gali sukelti pavojų akims. Pavojų akytėms gali sukelti smūgis buku daiktu: kumščiu, pagaliu, akmeniu, kamuoliu. Net ir lengvos tokios traumos sukelia vokų odos ir akies junginės kraujosruvas bei patinimus. Jie rezorbuojasi paprastai per 10 -12 dienų. Traumos vietoje reikia uždėti šaltu vandeniu suvilgytą nosinę arba ledo. Stipresnės traumos buku daiktu gali sukelti didesnius pažeidimus: ragenos, vidinės akies membranos, akies nervo pokyčius.
Vienas iš bukų akies sutrenkimų - gauti į akį „iš kamuolio“ Įvairūs akies, apie akį esančių audinių sumušimai taip pat priskiriami prie akių traumų. Šiltuoju metų laiku, kai padaugėja žaidimų ir kitokių pramogų gryname lauke, pasitaiko bukų akies sumušimų, pvz., kamuoliais ar kokiu kitu sportiniu inventoriumi. Taip pat akių traumų pasitaiko ir krintant nuo dviračių, paspirtukų. Jei sumušimas toks, kad išliekančių simptomų nėra, t. y. atsipirkta lengvu antakio nubrozdinimu, pakaks sumuštą vietą pašaldyti, kad mažėtų skausmas ir patinimas. Jei įtariamas akies sužalojimas, reikėtų pasirodyti gydytojui - kad šis atmestų vidinių, t. y. giliau esančių, audinių sumušimo tikimybę.
Svetimkūnis (smiltelė, plunksna, blakstiena ir kt.) patenka į akį ir paprastai pasislepia po apatiniu arba viršutiniu voku. Ką daryti? Reikia kelias sekundes pamirksėti - smulkus svetimkūnis dažniausiai pašalina kartu su ašaromis. Jeigu tai nepadeda, akį reikia plauti, įlašinti į ją antibakterinių vaistų nuo uždegimo. Jeigu jų neturi, tiks virintas (blogiausiu atveju - iš po krano) vanduo. Tegul vaikas pasuka žvilgsnį tai į vieną, tai į kitą pusę - net ir pašalinus svetimkūnį kurį laiką gali išlikti nemalonus pojūtis, kad jis niekur nedingo.
Nusideginimas cheminėmis medžiagomis akims yra itin pavojingas. Pavojingiausių ir dažniausiai turimų priemonių sąraše pirmiausiai puikuojasi butinė chemija - dezinfekuojamosios priemonės, indų plovikliai ir panašiai. Jeigu į akį patenka klijų, rūgšties arba šarmo, ji stipriai nudega. Ką daryti? Tuojau pat iškviesk greitąją pagalbą, o kol atvažiuos gydytojai, akį reikia gausiai plauti vandeniu. Galimi trys plovimo būdai: pipite, švirkštu be adatos arba tiesiai iš puodelio (jeigu pirmųjų dviejų priemonių nėra po ranka).
Jeigu tavo mažyliui lauke pradėjo ašaroti akys, jaudintis neverta, nes tai - visiškai normalus reiškinys. Ašaros yra natūrali apsauginė priemonė, sauganti akis nuo šalčio, vėjo ir saulės spindulių. Tačiau jeigu akys ima ašaroti būnant patalpoje, tai jau nėra įprasta. Naujagimių ir kūdikių ašarų kanalus dengia plonytė plėvelė, tačiau ji po kurio laiko išnyksta pati arba nusiplauna. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems ašarų latakų nepraeinamumas gali prasidėti dėl uždegimo arba patirtos traumos.
Be odos bėrimo, kosulio ir išbertos nosytės, alergija gali pasireikšti ir konjunktyvito pavidalu - plono išorinio akies dangalo uždegimu. Toks terminas iš tiesų egzistuoja, tačiau praktikoje vartojamas retai. Iš esmės visa tai tinka ir kalbant apie televizorių, nuo kurio neina atitraukti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Oftalmologai suaugusiesiems pataria prie kompiuterio ekrano praleisti ne daugiau kaip 45 minutes iš eilės, vaikams - iki 15 minučių. Po to būtina padaryti 15-20 minučių pertrauką.
Mamos tai vadina "užsikimšusiu ašarų lataku", medikai - įgimta ašarų kanalo obstrukcija. mano beveik šešių mėnesių sūnui pūliuoja viena akytė. Tai tęsiasi nuo gimimo. Iš pradžių pūliavo abi akytės, bet pamažu vieną išgydėm. Lašinom ir "Oculoheel", ir "Tobrex" vaistukus, praplaudavom ramunėlėm ir vandeniu, bet niekas nepadėjo. Tam tikram laikui padėjo antibiotikas "Gentamicinas". Po to kreipėmės į homeopatę, tai su tais vaistais viena akytė praėjo. Kita akytė tai praeina, tai vėl truputį pūliuoja. Joje visą laiką susikaupusi ašarėlė. Nežinau, ką daryti. Zonduoti bijau, nes prisiklausiau apie tai negerų dalykų. Kaip žinoti, ar tikrai užsikimšęs latakas, ar ne? O gal gali būti kita priežastis? Gal be zondavimo yra kitų priemonių? Pavyzdžiui, akytės masažas? Girdėjau, kad zonduoti kartais tenka ir kelis kartus, be to, tai negarantuoja, kad padės. Vaikui ta procedūra yra tikra kankynė. Mano draugei penkių mėnesių kūdikį parnešė su mėlynėm ant kojyčių. Nejaugi nėra kitų būdų, padedančių išvaryti pūlius iš akies?
Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas, matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus, kartais prasideda vėliau - kelių mėnesių amžiuje. Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Tai ašarojimas, dažniausiai vienos akies. Atsiranda pastovios ar nepastoviai matomos gleivingos - pūlingos išskyros. Blakstienos aplimpa traiškanomis. Nudažius ašarą tam tikrais dažais ir apšvietus mėlyna kobalto šviesa, matomas ašaros nutekėjimas. - Švelniais judesiais atlikti ašarų maišelio masažą pamoko gydytojas. Jei konservatyvus gydymas nepadeda, ašarų takai zonduojami. Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Statistika rodo, kad 50% kūdikių, zonduotų iki 6 mėnesių amžiaus, šios procedūros galėtų visiškai išvengti.
