Vasaros karščiai gali būti išbandymas kiekvienam, tačiau besilaukiančioms mamoms, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, jie tampa dar didesniu iššūkiu. Šiuo laikotarpiu kūnas intensyviai ruošiasi gimdymui, todėl svarbu užtikrinti komfortą ir gerą savijautą. Yra daugybė būdų, kaip palengvinti karščio poveikį ir išlikti žvaliai net ir spaudžiant aukštai temperatūrai.
Vandens svarba ir gėrimų pasirinkimas
Vanduo yra gyvybiškai svarbus visą nėštumo laikotarpį, tai turi įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai. Vanduo sudaro 60-70 proc. organizmo. Jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūptų.
Suvartojamo vandens kiekis (tiek nėštumo metu, tiek ir nesilaukiant) labai priklauso nuo žmogaus. Jeigu gėrimui ir valgio ruošimui naudojate šulinio vandenį, jį rekomenduojama išsitirti. Įprotį išgerti pakankamai vandens (arba gauti jo su kitais skysčiais, maisto produktais) reikia išsiugdyti.
Troškuliui numalšinti labiausiai tinka paprasčiausias vanduo, tai - pats sveikiausias pasirinkimas. Jei jus vargina rytinis pykinimas, vandenį retkarčiais paskaninkite pykinimą slopinančiu imbieru, citrina, agurkais.
Nėščiosios privalo būti labai atsargios rinkdamosi gėrimus. Gira, saldūs kompotai, konservuotos sultys ir nektarai sulaiko skysčius organizme, todėl reikėtų vengti jų. Gazuoti gėrimai taip pat turi savų minusų: dažnai jie sukelia dujų kaupimąsi žarnyne, rėmenį, kitus virškinimo sutrikimus. Nėščiosios gali mėgautis morsais iš pačių įvairiausių šviežių uogų bei šviežiai spaustomis sultimis. Geriausia per karščius gerti tik gryną nemineralinį negazuotą vandenį (tik iš patikimo šaltinio!).
Taip pat naudinga gerti arbatą - ypač žaliąją ir žolelių. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų lapų ir mėtų. Toks gėrimas normalizuoja arterinį kraujo spaudimą, ramina. Tačiau nėštumo pabaigoje, priešingai - reikia laikytis griežto skysčių vartojimo režimo ir neišgerti jų daugiau kaip pusantro litro per dieną. Į šį kiekį, beje, įeina ne tik vanduo ar sultys, bet ir sriubos, pienas, net vaisiuose ar daržovėse esantys skysčiai.
Jeigu vasara tenka pirmajam nėštumo trimestrui, prie viso karščių keliamo diskomforto daugeliui moterų dar prisideda ir toksikozė. Todėl gydytojai primygtinai pataria neriboti skysčių vartojimo - būsimoms mamoms negalima jausti troškulio. Vandens stygius gali apsunkinti organizmo funkcijas ir sukelti nuovargį. Energijos lygį pakels ir kava, ypač jei anksčiau be rytinio puodelio kavos niekaip nepavykdavo pabusti. Tiesa, turėkite omenyje, kad nėščiosioms per dieną galima išgerti ne daugiau nei 2-3 puodelius kavos.
Atsigaivinimas ir komfortas
Vasaros karščiai - išbandymas visiems jautriems žmonėms, o ypač būsimoms mamoms. Kaip išlikti gaiviai ir žvaliai su pūpsančiu milžinišku pilvu?
Dienos pradžiai - dušas. Teisinga karštos dienos pradžia - vasariškas, 36-37 laipsnių dušas, šaltesnio tikrai nereikia. Mat šaltas vanduo atgaivina tik trumpai, reaguodamos į jį užsidaro poros, sužadinama kraujotaka, o tada jau imama kaip reikiant prakaituoti. Kvapni dušo želė su pipirmėtėmis suteiks dar ir ilgalaikį vėsinantį pojūtį - šios žolelės aktyvina odoje esančius šalčio receptorius. Nesišluostykite, tegu odą nudžiovina oras. Tai papildomai vėsina.
Plaukų trinkimas: rozmarinai gerai vėsina galvą. Kaitra - tikras plaukų purumo priešas. Mat galvos odoje yra daug riebalinių liaukų, o kai karšta, jos veikia visu pajėgumu, ir dėl to plaukai daug greičiau riebaluojasi. Šampūnai su mėtomis ir/arba rozmarinų ekstraktais gaivina dar ilgai po galvos trinkimo ir stabdo prakaitavimą. Gera atgaiva tarp plaukų trinkimo - į galvos odą įtrinti atšaldyto rozmarinų nuoviro.
Veido priežiūra: dabar reikia dar daugiau drėkinti. Veido kremų intensyvumas vasarą nėra toks svarbus, kaip šaltuoju metų laiku. Riebalinės liaukos ir taip veikia kiaurą parą, tad apsauginis lipidų sluoksnis ant odos tikrai garantuotas. Tačiau veido odai reikia papildomos porcijos drėgmės. Ištroškusiai odai patinka lengvi kremai ir geliai. Jie greitai susigeria, nelimpa, o garuodami nuo odos suteikia dar ir vėsos pojūtį. Kai oro drėgmė didelė, garinimas nuo odos gerokai sulėtėja, veidas atrodo suprakaitavęs. Profilaktikai ryte patepkite kaktą, nosį ir skruostus geliu su matiniu efektu.
Rankoms: ąžuolo žievė arba kūdikių pudra. Spausti drėgną plaštaką tikrai nemalonu. O pirmajame nėštumo trimestre rankos lyg tyčia daug šiltesnės ir labiau prakaituotos. Greita pagalba karštomis dienomis - papurkšti delnus natūraliu antiperspirantu. Tuomet susiaurėja poros ir pristabdomas prakaitas. Kita alternatyva: kelis sykius per dieną pabarstyti delnus kūdikių pudra arba plaštakas du kartus per dieną palaikyti ąžuolo žievės (rasite vaistinėje) nuovire.
Kad galva neįkaistų: purkškite mineraliniu vandeniu. Išraudęs veidas? Padės purškiklis su mineraliniu ar terminiu vandeniu. Tarsi nusileidusi migla jis atvėsins, nuramins veido odą ir sugers raudonį. Galima užsipurkšti kada tik panorėjus - netgi ant makiažo. Nesunku ir pačiai jo pasigaminti: 100 ml mineralinio vandens sumaišykite su 50 ml apelsinų ar rožių vandens. Supilkite į gerai užsukamą purkštuvą, laikykite šaldytuve.
Pėdos: šaldytuve atšaldytos kojinės ir pudra. Ant padų gaminama gerokai daugiau prakaito, mat čia prakaito liaukų tankis itin didelis. Drėgmė ir šiluma bate skatina mikroorganizmų dauginimąsi. Pėdų pudra veikia kaip sugertukas, sugeria pėdų prakaitą, o dėvint basutes ar espadriles pėdos atrodo gaiviai. O jei pėdos patinusios? Pamerkite kojas į vonelę: vėsus (apie 18 laipsnių) vanduo ir gaivinanti vonios druska. Itin efektyvu yra ant dubens dugno priberti rupios druskos ir „paminkyti” jį padais - tai stimuliuoja refleksines zonas ir gaivina visą kūną. Paskui apsiaukite šaldytuve gerai atšaldytas medvilnines puskojines ir įsitaisykite sėdomis ar pusiaugula taip, kad galėtumėte patogiai atremti pakeltas ir ištiestas kojas.
Blauzdos: masažai ir gaivinantys purškikliai. Daugeliui nėščiųjų pažįstama problema: kylant oro temperatūrai storėja ir blauzdos. Priežastis: karštyje plečiasi kraujagyslės, venos suglemba, limfai vis sunkiau nutekėti. Vartokite mažiau druskos, tai sumažins tinimus. Patinusioms kojoms naudingas kontrastinis dušas ir vėsus vanduo. Pavargusias kojas vakarais 15-20 min. palaikykite vandenyje su jūros druska.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Nėštumo metu fizinis aktyvumas yra labai svarbus, tačiau trečiąjį trimestrą, ypač karštomis dienomis, jį reikia dozuoti atsargiai.
KT metodika tam tikrais nėštumo laikotarpiais yra skirtinga. Lietuvoje šiuo metu kineziterapijos priemonės ir metodika parenkama pagal tris nėštumo laikotarpius: 1-16 savaitės, 17-32 savaitės ir 33-40 savaitės.
Pirmąjį nėštumo trimestrą organizmas persitvarko, todėl reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Šiuo laikotarpiu pratimai turi būti nesudėtingi, juos mažiau kartoti ir jų trukmę sutrumpinti 5-7 minutes. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu menstruacijų dienomis neatlikti fizinių pratimų.
Antruoju nėštumo trimestru (nuo 17 iki 32 savaitės) moteris gerai pakelia fizinį krūvį, tačiau nuo 24-25 savaitės, t.y. antroje nėštumo pusėje, reikia skirti daugiau pratimų pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti, didinti mažojo dubens jungčių paslankumą, stuburo lankstumą ir pradėti stiprinti ilguosius nugaros raumenis. Nuo 26 iki 32 savaitės, t.y. kai didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t.y. mažiau kartų pratimą kartoti, daugiau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse. Kadangi sunkiau nuteka kraujas, pabrinksta kojos, kai kurių nėščiųjų išsiplečia venos. Todėl ne daugiau kaip 30% visų pratimų turi būti stovima pagrindinė padėtis. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nugaros, šono. Tačiau dėl gulimos ant nugaros padėties antrąją nėštumo pusę gali atsirasti posturalinis hipotoninis sindromas (11% atvejų), nes gimda suspaudžia lytinę veną ir nervinį rezginį, dėl to mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, krinta kraujo spaudimas. Antruoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 3-5 km per dieną.
Trečiasis trimestras trunka nuo 29 iki 40 savaitės. Šiuo laikotarpiu kūnas intensyviai ruošiasi gimdymui. Nugaros skausmai: nėštumo hormonai atpalaiduoja jungiamąjį audinį, kuris laiko kaulus vietoje, ypač dubens srityje. Auganti gimda tempia pilvo raumenis. Dėl šių pokyčių trečiajame nėštumo trimestre dažnai pasireiškia nugaros skausmas. Sėdėdamos rinkitės kėdes su gera nugaros atrama. Jei tenka ilgai stovėti, vieną koją padėkite ant dėžės ar taburetės, kad sumažintumėte įtampą. Gali padėti pilvo palaikymo diržai, šildomoji pagalvėlė arba šaltas kompresas.
Tegyvuoja siesta! Per karščius būsimoms mamoms labai naudinga daugiau miegoti. Jei tik yra galimybė, per kaitrą neikite į lauką nuo 12 iki 16 valandos. Gerai, jei jūsų namuose yra kondicionierius. Tik nepamirškite, jog kondicionuojamoje patalpoje galima persišaldyti. Stenkitės būti nuo orą vėsinančio agregato už 2-3 metrų. Ideali temperatūra nėščiosios kambaryje - 21-22 laipsniai. Jeigu nėra kondicionieriaus, orą patalpoje reikia drėkinti. Tam tinka ir pulverizatorius, ir paprastas dubuo su vandeniu.
Sportuoti nėštumo metu gali atrodyti itin sudėtinga, ypač kai stinga jėgų. Tačiau nepamirškite, kad judėjimas pagyvina kraujotaką, suteikia energijos ir labai pagerina savijautą. Puiki mankšta - ėjimas. Kasdien nueikite bent jau kilometrą kitą ir nustebsite, kad tai padeda jaustis kur kas žvaliau.
Saugumas ir sveikata
Nėščiųjų imuninė sistema reaguoja kitaip: ji nėra nusilpusi, greičiau - moduliuota. Įvairūs virusai grėsmingiau pasireiškia nėščios moters organizme ir gali sukelti daugiau komplikacijų tiek moteriai, tiek pačiam nėštumui. Svarbu pažymėti, kad paprastas peršalimas didelių problemų dažniausiai nesukelia ir savaime praeina per septynias-dešimt dienų.
Didžiausias pavojus yra pirmame nėštumo trimestre, kai embrionas dar tik formuojasi, liga gali sutrikdyti vaisiaus raidą, lemti apsigimimus, persileidimus. Komplikacijų gali sukelti ne tik patys virusai, bet moters organizmo reakcija į virusą. Tarkime, įrodyta, kad 38,5 ir aukštesnė temperatūra taip pat gali sukelti tam tikrų apsigimimų ar persileidimą. Antrame ir trečiame trimestre rimtas peršalimas, gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus įgimtą infekciją.
Jei paprastas peršalimas didelių simptomų ir didelių apkrovimų moters imuninei sistemai nesukelia, rizika yra labai minimali. Pabloginti situaciją galėtų savigyda, nereikalingų vaistų vartojimas, nepasitarus su gydytoju.
Idealiausia būtų, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, neitų į darbą, pagulėtų lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio. Jei ji mato, kad simptomai neišnyksta, būklė sunkėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų, ar nėra gripo, ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.
Tyrimų su vaistais nėštumo metu nėra atliekama, tad potencialiai kiekvienas vaistas gali sukelti apsigimimų ar kitų problemų nėštumo metu. Visgi nėščiąsias taip pat reikia gydyti, tad apie vaistų saugumą dažniausiai sužinome iš praktikos. Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mušti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo. Dėl visų kitų preparatų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
Kiek teko domėtis, rimtų mokslinių įrodymų nėra nei apie žolelių arbatų gydomąjį poveikį, nei apie neigiamas reakcijas nėštumo metu. Vaistinių žolelių arbatų vartojimas nėštumo metu yra pakankamai saugus, tol kol jos vartojamos saikingai. Aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių ir kai kurios kitos arbatos yra mažiau rekomenduojamos, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą. Žalioji arba juodoji arbata taip pat yra tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną.
Nėščių moterų oda itin jautri nudegimams, greitai atsiranda pigmentinių dėmių. Antrąjį nėštumo trimestrą moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Nėščioji turi vengti odos nudegimo ne tik dėl dėmių. Naudokite stiprius apsauginius kremus, turėkite šviesios spalvos skėtį su rankena, kuris, esant reikalui, sudarys saulėje nors ir nediduką šešėlį.
Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Dėvėkite medvilninį apatinį trikotažą, dažnai keiskite įklotus. Intymiai higienai turėkite specialų prausiklį. Rekomenduojama šviesių spalvų, natūralių pluoštų apranga, ne tik apatinis trikotažas.
Nėštumo metu oda kur kas jautriau reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius - karštį, kosmetines priemones, kontaktą, į bet kokius sužalojimus. Vasarą pėdos daugiau prakaituoja, todėl greičiau atsiranda nutrynimų ant kojų pirštų ir kulnų. Patartina rinktis dydžiu didesnius sandalus ir vengti šlepečių per pirštą.
Net jei iki nėštumo moteris neturėjo jokių skrandžio ir virškinimo problemų, tikėtina, kad nėštumo metu jų atsiras. Nėštumo metu moters organizme padidėja hormono progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, o tai reiškia, kad maistas per virškinimo traktą juda lėčiau. Kad sumažintumėte rėmenį, valgykite dažnai mažomis porcijomis, neatsigulkite iškart po valgio, gerkite vandens tarp valgymų ir venkite riebaus, kepto, aštraus maisto, šokolado, citrusinių vaisių bei gazuotų gėrimų.
Nėštumo metu viduriai užkietėja dėl sulėtėjusio virškinimo ir žarnyną spaudžiančio vaisiaus. Kad sumažintumėte vidurių užkietėjimą, gerkite daugiau skysčių, būkite fiziškai aktyvios ir vartokite daugiau ląstelienos turinčio maisto - vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų.
Nėštumo pradžioje moterims spaudimas nepakinta arba šiek tiek nukrinta. Kur kas pavojingiau, kai nėščios moters kraujospūdis padidėja. Kai spaudimas aukštas ar staigiai šokteli, ima tankiau plakti širdis, gali mausti pakaušį, raudonuoja veidas, muša prakaitas, greitai dūstama, skauda galvą. Jei apskritai nėščioji yra sveika, profilaktiškai širdies darbo stebėti nereikia.
Nėštumo metu oda kur kas jautriau reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius - karštį, kosmetines priemones, kontaktą, į bet kokius sužalojimus. Vasarą pėdos daugiau prakaituoja, todėl greičiau atsiranda nutrynimų ant kojų pirštų ir kulnų.
Nėštumo metu moters organizme padidėja hormono progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, o tai reiškia, kad maistas per virškinimo traktą juda lėčiau. Vidurių užkietėjimas yra dažna nėštumo palydovė.
Dėl nėštumo metu atsipalaiduojančių raumenų ir raiščių šlapimas iš šlapimo pūslės pasišalina prasčiau. Užsilaikiusiame šlapime ima veistis bakterijos, sukeliančios šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimus.
Antroje nėštumo pusėje dauguma nėščiųjų susiduria su tinimais. Didelė klaida bandyti juos mažinti ribojant skysčių kiekį - tai gali sukelti dehidrataciją. Atvirkščiai, vanduo pagerina organizmo skysčių apytaką, „išplauna“ skysčių susikaupimą skatinančios druskos perteklių. Vartokite mažiau druskos, tai sumažins tinimus. Patinusioms kojoms naudingas kontrastinis dušas ir vėsus vanduo. Jeigu, be tinimo, dar pakyla kraujospūdis, pradeda kamuoti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Dažnai vemiant arba kamuojant refliuksui kylančios skrandžio rūgštys yra labai žalingos dantims.
Didžiausią įtaką strijų atsiradimui turi nėštumo metu augantis svoris, paveldimumas, amžius ir odos elastingumas.
Nedidelė dehidratacija nėra pavojinga nėščiosios ir kūdikio sveikatai, ji pasireiškia troškuliu, tamsios spalvos šlapimu, retesniu šlapinimusi, gali kamuoti alkis (jį painiojame su troškuliu), skaudėti galvą.
Kadangi didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t.y. mažiau kartų pratimą kartoti, daugiau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų.
Vilkėti medvilninę sportinę aprangą bei avėti spec. Nesimankštinti karštą vidurdienį ar šiltame, tvankiame kambaryje. Jei atsiranda neįprastų požymių - skausmas, širdies plakimai, oro trūkumas, kraujavimas iš makšties ir t.t.
Nėščios moterys mankštindamosios ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine. Pratimai ir pradinės padėtys turi būti tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys.
Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia stebėti nėštumo eigą, įvertinti bendrą sveikatos būklę ir laiku nustatyti galimas nėštumo komplikacijas.
