Visi tėvai savo mažyliui trokšta paties geriausio: apsaugoti, padėti, apgaubti šiluma ir meile. Tačiau kartais per didelis rūpestis gali padaryti ir meškos paslaugą. Nuolatinė priežiūra ir kontrolė mažylius pradeda slėgti, jiems trūksta savarankiškumo ir laisvės. O jei tėvai dar skuba atlikti už juos bet kokį darbelį, pašalinti menkiausias kliūtis iš jų kelio, ilgainiui vaikai visiškai išlempa: nebemoka pakovoti už save, priimti reikiamų sprendimų ir pan. Tokie mažyliai, vos susidūrę su kliūtimis, puola į neviltį, nuleidžia rankas ir pasyviai laukia, kol ateis rūpestingoji mamytė ir viską sutvarkys. Be to, tokie vaikai neretai, net ir perkopę pilnametystės slenkstį, nesupranta, kad laikas pagaliau nutraukti bambagyslę ir patiems imtis atsakomybės už savo gyvenimą. Taigi, ką geriau patiems vaikams leisti atlikti nuo pat mažumės?
Dr. Maria Montessori skatina mus tikėti, kad vaikas natūraliai siekia mokytis ir augti ir kad jis iš esmės žino, kuo turėtų užsiimti, norėdamas tobulėti. Vadinasi, jei vaikams pasiūlote turtingą aplinką tyrinėjimui, jums nereikės jų versti tai daryti ar jaudintis, kad jie tobulėja skirtingai nuo savo bendraamžių. Galite būti tikri, kad jie vystosi unikaliai, eidami unikaliu keliu ir laiku. Taip pat galite būti tikri, kad patys vaikai suvoks savo kūno signalus.
Mažyliai - dideli smalsuoliai, itin norintys tyrinėti aplinkinį pasaulį. Šiame kelyje gali pasitaikyti ir nelaimingų atsitikimų, kurių jūs nenumatysite (ir galbūt nereikėtų visam tam užkirsti kelio). Galiausiai taip jie mokosi. O jūs būsite šalia, kai vaikams reikės pagalbos.
Kaip skatinti vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi
Nekalbėkite už savo vaiką
Greičiausiai teko pakliūti į situaciją, kai jūsų vaikas, papuolęs į naują kompaniją, susigėdo, tapo drovus. Tokiu atveju nereikėtų kišti savo trigrašio ir garsiai komentuoti mažylio elgesio, kad „jis pasijuto nejaukiai“. Išties tokios situacijos mažyliui tik į naudą: jis pradės suprasti, kad reikia mokytis bendrauti ir komunikuoti su aplinkiniais žmonėmis. Tokie įgūdžiai vėliau pravers bet kokioje situacijoje, be to, vaikas ims labiau pasitikėti savimi. Išimtį galite padaryti tik tada, jeigu matote, kad situacija tampa nevaldoma: kyla konfliktų, pykčių, reikia aiškintis santykius. Jei vaikas nemoka apginti savęs ir nežino, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, padėkite jam, tik vėliau paaiškinkite, ką reikėtų daryti kilus panašiems nesklandumams. Trumpai tariant, siekite ne kalbėti už vaiką, o padėti jam lavinti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Neruoškite už vaiką pamokų
Kartais tėvai, norėdami sutaupyti laiko ar tiesiog nemokėdami paaiškinti, paima ir patys už vaiką paruošia namų užduotis. Viena yra padėti mažyliui geriau mokytis, paaiškinti, ko jis nesupranta, kad tobulėtų, o kita - atlikti už jį darbus. Gerai pagalvokite, kokį pavyzdį atžalai rodote? Net neabejokite, kad ilgainiui jam ims atrodyti, jog normalu, kai tėvai sėdi palinkę prie jų pamokų. Prie gero greitai priprantama! Leiskite vaikui tobulėti, tegul pratinasi įveikti sunkumus - juk tai jam pravers ateityje. Be to, mažylis galės savimi didžiuotis, kad išmoko naują ir sunkų dalyką, patobulėjo. Išvada: neslopinkite vaiko noro mokytis, o padėkite jam lavėti.
Nerinkite vaikui draugų
Nurodydami, su kuo vaikui geriau draugauti, o ko laikytis atokiau, galite sukelti didžiulį jo pasipiktinimą! Žinoma, nė vienas iš tėvų nenori, kad mažylis susidėtų su netinkama kompanija... Kol jis mažiukas, tėvai patys gali rinkti, su kuo jam bendrauti, tačiau vėliau tenka tolerantiškai duoti laisvę. Skiepydami vaikui vertybes, ir taip galite pasiekti, kad vaikas rinktųsi išsilavinusius, protingus ir komunikabilius draugus, kurie jam padės tobulėti. Nebūtinai draugai turi būti panašūs į jūsų atažalą ar tokie, kokių jūs trokštate. Juk skirtingi žmonės ir interesai kaip tik padeda mokytis surasti bendrą kalbą, tapti savarankiškam ir komunikabiliam. Taigi - rodykite mažyliui teisingą kelio kryptį.
Nenurodinėkite, kokius pomėgius rinktis
Daugelis tėvų nė nejaučia, kaip vaikams nejučia ima piršti užsiėmimus, apie kokius patys svajojo vaikystėje, bet taip nieko ir nepasiekė toje srityje. Tarkime, mama, kuri troško būti neprilygstama balerina, tempia už rankos dukrelę į baleto mokyklą, nors ji visai netrokšta šokti, o mieliau piešia ar lipdo. Arba tėtis, kažkada futbolo aikštėje pats su įkarščiu spardęs kamuolį, su didžiausiu įkarščiu ragina sūnų lankyti treniruotes, nors berniukas veržiasi į jaunųjų kompiuterininkų būrelį. Jei iš tiesų vaikui linkite gera ir trokštate, kad jis atrastų savo gyvenimo kelią ir būtų jame laimingas, įsisąmoninkite, kad jūsų atžala - ne jūsų kopija. Į šį pasaulį jis atėjo ne tam, kad realizuotų neįgyvendintas jūsų svajones.
Montessori principai ugdant vaikus
Leidykla „Briedis“ pristato sertifikuotos Montessori mokytojos Simone Davies knygą „Montessori mažylis“, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai. Laikas pakeisti savo mąstymą apie mažylius. Naudodamasi švietimo ekspertės dr. Maria Montessori idėjomis, galime sukurti aplinką, kurioje vaikai galėtų laisvai tyrinėti, mokytis ir augti.
Penkios sąlygos, kurios padeda vaikams tapti smalsiems ir savarankiškiems:
- Vaikas pats pasirenka, ką mokytis. Tai jo kelias. Jis išmoksta visko, nesuprasdamas, kad iš tikrųjų mokosi. Svarbu leisti vaikui vesti, jo nepertraukti, kai jis yra į ką nors itin susitelkęs, ir atkreipti dėmesį į jo interesus. Sekite paskui vaiką, stabtelkite kartu su juo ir eikite, kada jis pradeda eiti. Tai nereiškia būti nuolaidžiam, leisti jam daryti viską, ką nori. Mes nustatysime ribas, kai reikės, užtikrindami vaikų saugumą, rūpindamiesi jais, aplinka ir kitais aplinkiniais.
- Siūlyti turtingą mokymų aplinką. Kad vaikas domėtųsi aplinkiniu pasauliu ir norėtų mokytis, turite jam pasiūlyti turtingą mokymų aplinką, kurią mažylis galėtų tyrinėti. Tai nereiškia, kad tokia aplinka turi būti pilna brangių daiktų. Kaip atrodo jūsų vaiko fizinė, socialinė aplinka, net ir suaugusieji aplinkui?
- Suteikti laiko tyrinėjimui. Kad vaikai galėtų vystytis ir atrasti naujoves, tyrinėti ir stebėtis, jiems reikia laiko. Laiko, kuris nėra griežtai suplanuotas. Laiko, kai neskubama. Būtinas ir laikas nuobodžiauti. Skirkite laiko kalbai ir pokalbiams. Skirkite laiko ryšiams sutvirtinti.
- Užtikrinti fizinį ir emocinį saugumą. Jūs saugote savo vaiką fiziškai nuo elektros lizdų, intensyvių gatvių ir kitų pavojų. Atitinkamai įrengėte savo namus ar bent jau vieną erdvę, kad vaikas galėtų laisvai tyrinėti. Jūs suteikiate vaikams ir emocinį saugumą. Turite vaiką priimti tokį, koks yra. Tokiu atveju vaikas tikės, kad visada būsite šalia, ir tada, kai jam bus sunku.
- Skatinti vaikų nuostabą. Ar suteikiate jiems galimybę tyrinėti pasaulį visais pojūčiais? Kai mes laikomės minėtų penkių sąlygų, vaikai gali tapti smalsūs juos supančiam pasauliui, išvystyti gebėjimą mąstyti ir veikti savarankiškai.
Mažyliai geriausiai mokosi, kai gali rankomis paliesti daiktus, juos užuosti, išgirsti, pajusti skonį. Kai jie pradeda mūsų klausinėti, užuot davus paprastą atsakymą, galima sakyti: „Aš nežinau. Pabandykime išsiaiškinti kartu.“ Tada galime atlikti mažą eksperimentą arba kartu tyrinėti, pavyzdžiui, naudojant didinamąją lupą iš arčiau pažiūrėti į objektą. Namie jie tyrinės aplinką ją liesdami ir pajusdami. Užuot sakę „neliesk“, galite stebėti, kokių įgūdžių jie dabar bando išmokti, ir pasiūlyti jiems tinkamesnę veiklą.
Kai dirbame kartu su mažyliais, „tempo giusto“ dažnai bus lėtesnis negu esame pripratę. Mažyliams nepatinka skubėti. Sustokite ir kartu tyrinėkite įtrūkimus šaligatvyje. Mėgaukitės procesu, o ne galutiniu tikslu. Neskubėjimas suteikia galimybę vaikui tyrinėti ir smalsauti. Mes taip pat galime mokytis iš savo vaikų. Jie išmoksta neskubėti, būti čia ir dabar.
Patarimai, kaip padėti vaikui tapti savarankiškesniam:
- Įsikišti kaip įmanoma mažiau ir tik tiek, kiek reikia. Padalykite veiklą į mažus žingsnius ir juos rodykite labai iš lėto. Taip vaikai įgis daugiau pasitikėjimo savimi ir greičiau vystysis.
- Leiskite vaikui daryti klaidas. Klaida yra paprasčiausia galimybė mokytis iš naujo. Mūsų vaikai darys klaidų, sulaužys daiktus ar išpils vandenį, galbūt net nuskriaus ką nors.
- Neskubėkite. Jeigu gyvensime neskubėdami, tais retais atvejais, kai mums tikrai reikės skubėti - spėti į autobusą ar skubiai rengtis, nes pramiegojome, - mūsų vaikas mieliau paklus mūsų raginimams.
- Rodyti pavyzdį. Tėvai turi užtikrinti vaiko fizinį ir emocinį saugumą. Jūs saugote savo vaiką fiziškai nuo elektros lizdų, intensyvių gatvių ir kitų pavojų.
Kaip tinkamai drausminti ir auklėti vaikus
Trumpas atsakymas į šį klausimą yra taip, kūdikius reikėtų drausminti ir mokyti, visų pirma, saugaus, o taip pat ir gražaus elgesio taisyklių. Kiekvienas kūdikis ir jo raida yra unikali, tačiau specialistų teigimu, maždaug 8-9 mėnesių kūdikiai jau gali suprasti žodžio „ne“ reikšmę. Drausminant kūdikį ir jau paaugusį vaiką svarbu, kad jis būtų pajėgus suvokti draudimo prasmę. Vienas iš būdų išvengti bereikalingų draudimų - pasistengti, kad mažyliui būtų kuo mažiau galimybių pakliūti į bėdą. Pasirūpinkite, kad namuose jam būtų saugu ir tau nereikėtų kiekviename žingsnyje sakyti „ne!“, sukurkite tokią aplinką, kurioje jis galėtų ramiai žaisti.
Kai norite įspėti jį ko nors nedaryti, kalbėkite paprastai ir tiksliai nusakykite draudimo ar įspėjimo esmę: „Karšta!“, „Pavojinga!“, „Bus popa“. Būkite pasiruošę tam, kad mažylis anaiptol ne iš karto paklausys kokio nors draudimo (ir tai gali varyti iš proto).
Drausminimo etapai pagal amžių:
- Iki 3-4 mėn. Mažylių iki maždaug 3-4 mėn. nereikėtų drausminti ar auklėti, nes tokio amžiaus kūdikis dar nėra pajėgus to suprasti ir koreguoti savo elgesio.
- 4-9 mėn. Tėvams taip pat labai svarbu ne tiesiog drausti kūdikiui susipažinti su pasauliu, o nukreipti tyrinėjimą saugia linkme ir pasiūlyti tinkamas alternatyvas.
- Nuo 10 mėn. 10 mėn. ir vyresnis kūdikis ima vis labiau reaguoti į drausminimą. Pradedant taikyti taisykles labai svarbus yra nuoseklumas, t.y. kūdikis turi suprasti, kad taisyklės niekuomet nesikeičia ir jų laužymas visada reiškia tas pačias pasekmes.
Kalbant su kūdikiu svarbu, kad jis jus tikrai išgirstų ir suprastų, tad atitraukite jį nuo veiklos, pasilenkite prie jo ir kalbėkite labai paprastais žodžiais: „Ne, negalima“, „Karšta!“, „Pavojinga!“, „Bus popa“. Tuo pačiu itin naudinga iškart pasiūlyti alternatyvų, saugų elgesį: „Ne, negalima pešti katei kailio, reikia glostyti“, „Karšta, pavojinga! Drausminant vaiką ir patiems svarbu išlaikyti drausmę.
Grūdinimas ir jo nauda vaikų sveikatai
Daugelis tėvų nori, kad jų vaikai būtų stiprūs ir sveiki. Įvairios patikimos ir laiko patikrintos metodikos, padedančios vystytis vaiko imuninei sistemai, fizinei ir emocinei sveikatai, kartais sulaukia prieštaringų vertinimų. Tačiau kai mažamečius ima nuolat persekioti ligos, tėvai pradeda ieškoti plačiai viešumoje neaptarinėjamų priemonių vaiko sveikatai puoselėti.
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė su žmona Aiste augina dvynukus. „Mes visi norim stiprių, sveikų, nesergančių vaikų. Dėl to reikia kažką daryti. Mums svarbu mažylius grūdinti, mankštinti. Nuo pat pirmų vaikų gyvenimo mėnesių darome dinamines mankštas. Baseine jie taip pat maudosi, mokosi plaukti, nardyti. Visą vasarą ir rudenį jie pliki basi bėgiojo po mišką, miega lauke. Gruodžio 26 d. sūnus pirmą kartą išsimaudė eketėje.“
LSS prezidentas pastebi, kad kai kurių žmonių reakcijos į tokius metodus yra labai neigiamos. Tačiau šios baimės yra visiškai nepagrįstos. Vaikų grūdinimas ir dinaminės mankštos leidžia išvengti peršalimo ligų ir jų komplikacijų. Jei vaikai kartais suserga, tai trunka labai trumpai, vos keletą dienų.
Eglė Kislovski jau daugiau nei 10 metų taiko grūdinimo metodus savo vaikams. Nuo pat mažens dvynukių pėdutes maudydavo po kontrastiniu dušu, vėliau tai taikė ir visam kūnui. Sulaukusias 2 m. amžiaus žiemos metu jas kelioms akimirkoms kišdavo į eketę, iš karto po to sušildydavo pirtyje. Mergaitės užaugo minimaliai sirgę peršalimo ligomis, o vaistų, galima sakyti, nėra gavusios.
Vilnietis Pavelas Starkovskij su draugų šeimomis važiuojant į pirtį ir maudantis eketėje, vaikams taip pat kilo noras tai išbandyti. Jiems niekas niekada to nesiūlė, bet suaugusiųjų pavyzdys motyvavo taip, kad vaikai eketėje po pirties ėmė maudytis kiekvieną savaitgalį.
„Mūsų imuninė sistema yra labai įdomus dalykas, norėtųsi jai padėti šiais sunkiais įvairių ligų laikais. Vaikai mokosi iš tėvų. Labai didelė motyvacija yra tuomet, kai vaikai grūdinasi ne pavieniui, o su draugų būriu. Vasarą supratom, kad be šalčio mes negalim, todėl įsigijom pramoninį ledo generatorių, plastikinę vonią ir taip išsprendėm vasaros šalčio klausimą.“
Vyras jau kokius 3 metus savo kasdieninį dušą užbaigia 3-5 minučių šaltu vandeniu. Išėjusį iš dušo šaltą kaip ledą jį matė ir Milana. Dabar kas trečias jos dušas taip pat yra šaltas. Pavelo žmona pritaria vyro idėjoms ir dukrai leidžia rengtis pagal jos komforto jausmą. „Peršalimo ligų šeimoje praktiškai neliko. Aš nepamenu, kada sirgau apskritai, nebuvo taip, kad dėl kokio viruso aš negalėčiau važiuoti į darbą arba gulėčiau lovoj 3-4 dienas, kaip prieš 10 metų būdavo.“
Snežana Kazlaitė jau trečius metus globoja neišnešiotą, su širdies yda gimusią Deimantę. „Stengiuosi, kad Deimantė kaip galima daugiau vaikščiotų basa po žolę, per mišką, nebijotų skersvėjų, kad pavasarį įlystų į vandenį, lakstytų po balas, po sniegą.“ Tris metus iš eilės mergaitė vasarą-žiemą pietų miega lauke.
Kaip pasiruošti darželio adaptacijai
Adaptacija - tai ne vien tik rugsėjo mėnesio užduotis. Tai procesas, kurį galima pradėti jau vasarą - švelniai, per žaidimą ir kasdienius ritualus. Didžiausias pasiruošimas vyksta širdyse, tad skirkite vasarą megzti dar artimesnį ryšį ir tvirtesnį pasitikėjimą.
Emocinis pasiruošimas:
- Ryšio stiprinimas su vaiku. Atsisveikinimo žaidimai ir frazės moko, kad išsiskyrimas yra laikinas. Taip pat labai padeda turėti aiškią ir nuolat kartojamą atsisveikinimo frazę.
- Trumpi išsiskyrimai su pažįstamais žmonėmis. Palikite vaiką trumpam su močiute ar kitu artimu žmogumi - tai švelnus pasiruošimas ilgesniems išsiskyrimams ir ženklas, kad mama ir tėtis visada grįš.
- Emocijų pažinimas. Padėkite vaikui atpažinti jausmus - „Tu liūdi, kai aš išeinu. Liūdėti yra normalu.“
- Darželis - smagi ir įdomi vieta. Pasakokite apie darželį kaip smagią vietą, kur vaikas žais, atras naujų įdomių veiklų, susipažins su draugais bei mokytojais.
- Knygelės apie darželį. Pasirinkite knygas, kuriose vaizduojama darželio kasdienybė.
Savarankiškumo ugdymas:
- Savarankiškas apsirengimas. Paprasti veiksmai kaip batų užsiavimas ar kepurės užsimaukšlinimas stiprina pasitikėjimą savimi ir palengvina darželio kasdienybę.
- Kasdienė namų ruoša kartu. Valgio ruošimas, žaislų sutvarkymas ar išsiliejusio vandens nuvalymas moko, kad vaikas yra svarbi šeimos dalis.
- Savarankiškas valgymas. Gebėjimas pavalgyti pačiam, vaikui suteiks pasitikėjimo ir ramybės, kai tai reikės atlikti be tėvų darželio aplinkoje.
- Higienos rutina. Šiltu metų laiku itin patogu pradėti pažindintis su puoduku ar tiesiog keisti sauskelnių rutiną be streso bei mokytis savarankiškai nusiplauti rankas.
Socialiniai įgūdžiai ir rutina:
- Kalbos ugdymas. Gebėjimas išreikšti save kalba dovanoja vaikui neįtikėtinai daug pasitikėjimo ir mažina jaučiamą frustraciją.
- Aiškus dienos ritmas, atkartojantis darželio rutiną. Reguliarūs valgymo, miego, žaidimų laikai suteikia vaikui saugumo ir padeda lengviau prisitaikyti prie darželio ritmo.
- Susipažinimas su darželio aplinka, kasdieniu takeliu. Pasivaikščiojimai pro šalį ar atviri darželio renginiai padeda vaikui priprasti prie vietos.
- Imituokite grupines veiklas namie. Skaitykite knygeles, dainuokite ar valgykite prie stalo kartu - tai atspindi darželio kasdienybę.
1. Papasakokite vaikui apie vaikų darželį, paaiškinkite, kodėl vaikučiai ten vedami, kodėl jūs norite, kad jis ten eitų. Vietoje manęs ten bus teta - auklėtoja, kuri tavimi rūpinsis kaip ir kitais vaikais. Darželyje yra daugybė žaisliukų, o su vaikučiais galėsi žaisti įvairiausių žaidimų ir t.t. Ryte aš tave nuvesiu į darželį, o vakare pasiimsiu. Tu man papasakosi, ką įdomaus veikei darželyje, o aš tau papasakosiu, ką aš dirbau darbe. Dauguma tėvelių norėtų, kad jų vaikai lankytų šitą darželį, bet ne visus į jį priima. Tau labai pasisekė - tėvai tave į jį priims.2. Kai einate pro vaikų darželį, linksmai priminkite vaikui, kaip jam pasisekė, kad jau galės jį lankyti. Mažyliui girdint pasakokite giminaičiams ir pažįstamiems apie tai, kaip jums pasisekė dėl darželio ir kaip jūs didžiuojatės savo vaikučiu. Po kurio laiko vaikas pats ims didžiuodamasis kalbėti aplinkiniams, kad greitai jis lankys darželį.3. Išmokykite vaiką susipažinti su kitais vaikais: kviesti juos vardais, prašyti, o ne atiminėti žaisliukus bei pasiūlyti savo žaislų kitiems.4. Smulkiai papasakokite vaikui apie vaikų darželio režimą: kas ir kaip ten daroma. Klausinėkite vaiko, ar jis atsimena, ką veiks darželyje, kai visi grįš iš pasivaikščiojimo lauke, kur pasidės savo daiktus, kas jam padės nusirengti ir ką veiks po pietų? Matysite, ar gerai vaikas suvokė, ar prisimena. Darželyje mažylį dažniausiai baugina nežinia. Kai vaikas mato, kad viskas vyksta ,,pagal planą‘‘, kaip pasakojo mamytė, - pasijunta tvirčiau.5. Pakalbėkite su vaiku apie sunkumus, kurie gali iškilti darželyje. Aptarkite, į ką tokiu atveju reikia kreiptis pagalbos ir kaip tai daryti. Pavyzdžiui: Jei užsinorės atsigerti, prieik prie auklėtojos ir pasakyk: ,,Aš noriu gerti‘‘, auklėtoja įpils tau vandens. Jei užsinorėsi į tualetą, pasakyk auklėtojai. Nesudarykite vaikui iliuzijos, kad viską, ko jis užsinorės, auklėtoja išpildys. Paaiškinkite jam, kad grupėje bus daug vaikų ir kartais jam teks palaukti savo eilės. Galite pasakyti: ,,Auklėtoja negali padėti apsirengti iš karto visiems vaikams, todėl tau teks šiek tiek palaukti‘‘.6. Egzistuoja įvairių nuomonių apie tai, ar verta mamai likti kartu su mažyliu darželyje adaptacijos periodu. Tačiau taip neišvengiamas išsiskyrimas tik atidedamas vėlesniam laikui. O ir kiti vaikai, matydami vieną mamą, negali suprasti, kodėl šalia nėra jų mamyčių? Todėl kartais visiems geriau, jei visi vaikai kartu pasilieka be mamų. Patyrusios ir rūpestingos auklėtojos susitvarko.7. Kartais geriau, kai vaiką į darželį atveda ne mama. Jei vaiko ir mamos ryšys labai stiprus, ir mažylis verkia jai išeinant, tegul tėtis ar močiutė pabando vesti vaiką į darželį. Darželyje atsisveikinimas su verkiančiu vaiku turi būti gana trumpas, labai ilgai jo neguodžiant. Jei vaikui prašant neišeiti ir pravirkus jūs pasiliksite grupėje, jis bus linkęs vėl verkti, siekdamas jūsų buvimo ir kitais rytais. Yra vaikų, kurie ypač sunkiai išgyvena išsiskyrimą su mama. Tokiems vaikams be mamos dingsta apetitas, sutrinka miegas. Jei vaiko adaptacija užsitęsia, konsultuokitės su psichologu.8. Susikurkite su mažyliu tam tikrą atsisveikinimo tradiciją, ženklus, kurie leis vaikučiui lengviau paleisti mamą. Pavyzdžiui, pabučiuokite į vieną žanduką, paskui į kitą, pamojuokite ranka ir tuomet jis tegu ramiai eina į grupę.9. Negąsdinkite vaiko darželiu. Ar teko kada girdėti „jei neklausysi, nuvesiu tave į darželį ir paliksiu“? Kai darželį prilyginame bausmei, ar vis dar drįstame tikėtis lengvos vaiko adaptacijos? Verčiau pasidžiaukite - „tu užaugai jau toks didelis, kad net galėsi eiti į darželį“.10. Pirmą dieną darželyje pabūkite kiek kartu - gal pusvalandį, tačiau venkite pasilikti ilgai ar nuolat - vaikas klaidingai supras, kad darželio aplinkoje visada turi būti ir tėvai - taip tik apsunkinsite ir prailginsite adaptacijos procesą. Rekomenduojama iš pradžių vaikelį palikti vos kelioms valandoms, iki pietų. Po to kaskart vis ilgiau, bet šis adaptacijos periodas neturi trukti ilgiau kaip pora savaičių.
tags: #kaip #istrinti #musumazyliai
