Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinas be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras. Jis prižiūri tik tuos vaikus, kuriems būdingas bent vienas iš šių požymių: vaikas vyresnis nei 10 metų, turi raidos ar elgesio sunkumų, priklausomybių, neįgalumą, yra kartu su broliais/seserimis ar yra nepilnametis tėvas/motina, turi nesėkmingos globos ar įvaikinimo patirties.
Nuolatinio globotojo veikla apima ilgalaikį vaiko priėmimą į savo namus, rūpinimąsi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove. Atokvėpis kriziniu atveju - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Kai vaiko globėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku, kai ištinka krizinė situacija, jam padeda kitas globėjas - laikinai suteikia globojamam vaikui namus, rūpestį ir saugumą.
Tėvų teisės ir pareigos laikinosios globos atveju
Kaip tėvai, turite teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas taip pat turi teisę susisiekti su savo tėvais. Gali būti keletas priežasčių, dėl kurių jūs galite būti atskirtas nuo vaiko. Tai gali būti jūsų pasirinkimas gyventi atskirai arba situacija, kurią sukelia valstybės institucijos sprendimas, pvz., jūsų vaiko globojamumas globos namuose ar baudžiamojo nuosprendžio priėmimas paskiriant laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau kaip tėvai turite teisę ir pareigą palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas turi teisę palaikyti tiesioginį ryšį su abiem tėvais. Jei vaikas gyvena kartu su vienu iš tėvų, abu tėvai gali abipusiškai susitarti dėl kito iš tėvų bendravimu su vaiku tvarkos. Šiame susitarime turėtų būti numatytas laikas (trukmė ir dažnumas), susitikimų vieta ir trukmė.
Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises, jei toks sprendimas priimamas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Teismas gali nuspręsti dėl susitikimų laiko (trukmės ir dažnumo), jų vietos ir trukmės. Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises, jei toks kontaktas pakenktų vaiko sveikatai, vystymuisi ir saugumui.
Įsipareigojimas gerbti jūsų teisę į šeimos gyvenimą reikalauja, kad bet kokie klausimai, susiję su tėvų bendravimo teisėmis, turėtų būti išspręsti kuo greičiau. Jei jums buvo suteiktos bendravimo teisės su vaiku, egzistuoja jūsų interesas, kad šis sprendimas būtų vykdomas kuo greičiau. Jei kitas iš tėvų nesilaiko sprendimo dėl jūsų bendravimo teisių, galite pareikalauti imtis veiksmingų sankcijų prieš kitą iš tėvų, kad būtų užtikrintas jūsų teisių įgyvendinimas. Neteisėtas pasimatymų su vaiku apribojimas gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
LR Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, jog tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.
50:50 bendravimo tvarka
50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas, naudojamas Lietuvos teismų praktikoje. Taikydami ir aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnį, teismai yra linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium. Todėl tuo atveju, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką.
Iš esmės tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 metų. Skirtingose šalyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai, varijuojant nuo 25 iki 50 proc. Tyrimai atskleidė, kad vaikai, gyvenantys išsiskyrusiose šeimose, bet turintys dvigubą gyvenamąją vietą arba 50:50 bendravimo su abiem tėvais tvarką, susiduria su mažiau problemų nei vaikai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų. Nesibaigiantys tėvų tarpusavio konfliktai daro didelę žalą vaikui.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, jog vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti 5 m. amžiaus vaiko ryšį su abiem tėvais.
Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-582-643/2024 patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta laikina dar ketverių metų neturinčio berniuko bendravimo su tėvais tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį. Teismas nesutiko su motinos argumentais, kad tai būtų per ilgas vaiko išsiskyrimas su mama, nes iki šiol vaikas praleisdavo su kiekvienu iš tėvų po 4 dienas ir jautėsi gerai, be to, byloje buvo nustatyta, kad vaiko santykis su abiem tėvais yra teigiamas ir vaikas noriai leidžia laiką abiejų tėvų draugijoje.
Panašios pozicijos Vilniaus apygardos teismas laikėsi ir 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-498-643/2024 spręsdamas dėl truputį vyresnės nei trejų metų mergaitės laikinos bendravimo su tėčiu tvarkos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismai nustatė, jog poroje susiklostę itin konfliktiški santykiai iš esmės kyla dėl vaiko, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas.
Šioje byloje taip pat pakankamai ryškiai atsiskleidžia poros konflikto priežastys, kurios būdingos daugeliui panašių bylų, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas. Ieškovė, vaiko mama, nurodė, kad susitarimas tarp šalių galimas tik tada, kai jis tinkamas atsakovui, o jei jis netinkamas - atsakovas vienašališkai pasielgia taip, kaip jam atrodo tinkama, visiškai ignoruodamas ieškovės nuomonę ir neatsižvelgdamas į tai, kad klausimas, visgi, sprendžiamas dėl mažamečio vaiko ir turėtų labiausiai atspindėti jo interesus.
Vaiko nuomonė ir bendravimo tvarka
Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir galinčius jam kilti sunkumus atsiskirti nuo motinos, gali būti nustatoma pereinamoji bendravimo su tėčiu tvarka.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-109-855/2024, spręsdamas dėl 2 metų amžiaus vaiko bendravimo su tėčiu tvarkos, didino kartu su tėčiu praleidžiamų dienų, o tiksliau nakvynių skaičių priklausomai nuo vaiko amžiaus. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendravimo tvarka, kuomet iš esmės kiekvieną darbo savaitės vakarą vaikas turėtų bendrauti / praleisti vis su kitu iš tėvų, būtų tiek pačiam vaikui, tiek ir jo tėvams pernelyg intensyvi ir varginanti, nes tai neabejotinai būtų susiję su vaiko kilnojimu iš vienos vietos į kitą, užprogramuotų papildomas konfliktines situacijas tarp tėvų, tuo pačiu reikštų neracionalų laiko su vaiku naudojimą, kuomet nemažą laiko dalį tėvams reikėtų praleisti vien kelionėse (vežant vaiką iš vieno pas kitą) ir pan.
Dažnai vaikų mamos prieštarauja vaikų bendravimo su tėčiais dažnumui, motyvuodamos vaiko nenoru. Tačiau kasacinis teismas prieš dešimtmetį yra pažymėjęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai - tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-110-896/2024, 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-615-775/2024 vaikų mamos paprastai elgdavo taip, kad tą savaitgalį, kai vaikų tėtis turėdavo vaikus paimti iš ugdymo įstaigos, jų į ugdymo įstaigą neatvesdavo, nurodydavo, kad vaikas nenori išeiti iš namų, o jei tėtis nori įrodyti priešingai, turi ateiti su antstoliu ir pan., kad vaikų mamos atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su gerovės centrų psichologais, socialiniais darbuotojais, nurodydamos, kad tik jos turi dėti pastangas, tuo tarpu tėčiai tik terorizuoja jas ir vaiką.
„Tėvų ir vaikų bendravimo mokykla“. Vaiko emocijos po tėvų skyrybų: ką reikia žinoti? (2025-08-03)
Skyrybos ir vaiko auginimas
Skyrybos - skausmingas procesas, ypač vaikams, kuriems reikia saugios ir stabilios aplinkos augti. Prieš kelis dešimtmečius nagrinėjant skyrybų bylas, vaiko priežiūros klausimas dažniausiai nekeldavo papildomų klausimų ir dažniausiai globa būdavo priskiriama mamai. Priešingą sprendimą nulemti galėjo nebent labai nepalankios mamai aplinkybės. Šiandien, visuomenėje socialiniai vaidmenys jau gerokai pasikeitę, todėl porai skiriantis, vaiku vis dažniau gali rūpintis abu tėvai lygiomis teisėmis.
Renata Cibulskienė, advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė, nurodo, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. Porų psichologas Mykolas Truncė teigia, kad pastaruoju metu vien Lietuvoje kiekvienais metais be vieno iš tėvų po skyrybų auga net 6400 vaikų. „Laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu.
„Esant ginčui tarp tėvų, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo su vaiku tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiems tėvams. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama“, - savo praktikos patirtimi dalinasi R.
Advokatės teigimu, prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip 50/50 bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. „Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas vienoje byloje buvo pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku jo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nėra tikslingas, nes jam ir taip nustatyta teisė bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį“, - informuoja R.
Anot psichologo, tai iš dalies paaiškinama: įprastai tėčiui vaikų priežiūra yra sudėtingesnė užduotis. „Jei vaikas vienas, tai yra visai įveikiama užduotis. Bet gana dažnai šeimoje susilaukiama ir dviejų ar daugiau vaikų. Kuo daugiau atžalų, tuo daugiau iššūkių tėvui, jeigu jis nėra pratęs vykdyti savo pareigas ir tinkamai atlikti vaidmenį be paramos iš sutuoktinės. Nors ir matome daug puikių lygiaverčių partnerių sudaromų sąjungų, bet praktikoje gana dažnai susiduriama su tėvais, kurie šeimoje atlieka „maitintojo“ vaidmenį“, - nurodo M.
R. Cibulskienė nurodo, kad dabartinėje teismų praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį. Įprastai - nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais, pavyzdžiui nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio. Taip pat - viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko.
Psichologas antrina, kad 50/50 - tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti.
„Taip pat abiem tėvams - ypač tėčiui - reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jis išmano, o kurių - ne. Jų spektras aprėpia įvairiausias temas, nuo asmeninių vertybių ir santykių su kitais žmonėmis iki požiūrio į pinigus ir gebėjimo spręsti problemas. Ir kai šie aspektai yra ne tik nežinomi, bet ir nėra aiškiai suprantama, kad jie yra nežinomi, tėvai elgiasi taip, kaip išmano. Neatsakius atvirai sau į šiuos klausimus, gali būti žalojama vaiko psichika ir stabdomas jos vystymasis“, - mintimis dalinasi M.
Be to, tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose. Mykolas Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose (o gal ir dvejose šeimose) yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti.
„Dar yra svarbu išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius. Poros skiriasi pragyvenusios nuo santuokos pradžios apie 12-13 metų. Vyriausiam vaikui dažniausiai būna apie 11 metų. Tai yra paauglystės pradžia. Šiame laikotarpyje vaikas jau yra susidaręs savo nuomonę apie pasaulį - t. y. koks jis turi būti, apie tėvus ir tėvų elgesį su vaikais. Beveik visada vaiko lūkesčiai apie elgesį skiriasi nuo to, kaip tėvai iš tiesų elgiasi su vaikais. Dėl to vaikai pradeda spyriotis, neklausyti, maištauti, kovoti“, - paaiškina M.
Taip pat psichologas akcentuoja, kad labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. „Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis „takais dorybės“. Vaikui augant jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. „Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą“, - situaciją komentuoja teisininkė R.
Globos ir įvaikinimo aspektai
Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau ne visiems pavyksta natūraliu keliu susilaukti palikuonių ir įgyvendinti tėvystės troškimo. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Rita Bratėnaitė-Vitkienė ragina atkreipti dėmesį į vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių patenka į globos įstaigas: „Tie vaikai irgi yra mūsų, jie nėra svetimi. Jie gimsta ir niekur nedingsta.“
Paklausta apie potencialių globėjų baimes, kurios stabdo domėjimąsi įvaikinimu ar globa, Rita sklaido mitus: „Aš, kaip įmotė, galiu pasakyti - gimdžiau ar negimdžiau, tėvystės iššūkių patiriu tiek pat. Turiu puikias sąlygas lygintis su kolektyvu, kurie turi panašaus amžiaus vaikų. Nėra jokio skirtumo, mes visi susiduriame su tomis pačiomis problemomis. Vienintelis skirtumas, kurį tenka išgyventi įtėviams ir įvaikintiems vaikams - tiesa apie tai, kad vaikai auga ne savo biologinėse šeimose, ši tiesa turi savo kainą. Taip pat kai kuriuos būsimuosius globėjus (rūpintojus)/įtėvius neramina vaikų sveikata ir galimos paveldėtos ligos, mat nežinome kuo serga šių vaikų tėvai, seneliai. Bet ar mes žinome kuo sirgo mūsų pačių seneliai? Yra daug pavyzdžių, kai visiškai sveiki tėvai gimdo vaikus, sergančius sunkiomis ligomis.
Mūsų visuomenėje sklando mitas, kad iš asocialių šeimų atėję vaikai neišvengiamai nužingsniuos netinkamu keliu. „Turime turtingų, sveikų, protingų, socialiai aktyvių šeimų, tačiau ir ten susiduriame su priklausomybėmis. Problemos kyla dėl užimtų tėvų dėmesio trūkumo, draugų, mados įtakos, lengvo alkoholio ar narkotikų prieinamumo ir panašiai. Turime puikių pavyzdžių, kai priklausomų tėvų vaikai turi visiškai kitokį mąstymą ir sąmoningai nori susikurti kitokį gyvenimą. Tik svarbu, kad mes, visuomenė, neklijuotume etikečių „alkoholikų vaikas“ ar „įvaikintas, nieko iš jo nebus“, nes jos trukdo, o dėl būtino palaikymo trūkumo, neatlaikę spaudimo ir įtampos, vaikai išties gali pasukti tėvų klystkeliais.
„Tikrasis iššūkis yra pati tėvystė ir, nesvarbu, ar gimdome vaikus, ar juos įsivaikiname. Tėvais galime tapti įvairiais būdais, galime rinktis socialinį nėštumą - eiti į mokymus, pagal sąrašą laukti savo vaikelio. Galima įsivaikinti ar tapti budinčiais globėjais. Visais atvejais mokomės būti tėvais. Tam šiandien turime daug galimybių - lengvai randame informaciją, gauname psichologų pagalbą, bet susidūrus su faktu visos žinios kažkur dingsta, kyla niūrios mintys „aš - bloga mama, blogas tėtis“ ir tai patiria daugelis mūsų. Mūsų tikslas - užauginti asmenybę, visuomenėje prisitaikiusį žmogų ir tai yra darbas“, - antrina R.
Ką mes galime suteikti be tėvų likusiems vaikams? Kaip teigia R. Bratėnaitė-Vitkienė: „Mes aiškiai pastebime, kad dauguma vaikų, kurie buvo priimti globoti ar įvaikinti, sparčiai kabinasi į gyvenimą. Paprastai į mylinčią ir saugią šeimą patekę vaikai net vizualiai pasikeičia. Pagrindinė sąlyga užtikrinanti vaiko gerovę - jo tokio, koks jis yra, priėmimas. Mes visi norime to paties, kad ir kokio amžiaus būtume. Vaikui itin svarbus kokybiškas bendravimas - bendra veikla kartu, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas su šunimi ar maisto gaminimas, pokalbiai, ritualai, šeimos tradicijos, vaiko poreikių patenkinimas, tarimasis dėl svarbių sprendimų, kurie vienaip ar kitaip darys įtaką naujam šeimos nariui. Tėvystė yra atsakomybė ir nuolatinis darbas su savimi, kurį, ne paslaptis, neretai lydi saviplaka. R. Bratėnaitė-Vitkienė drąsina: „Turime bėdų su viešai skelbiamu supermamos ir supertėčio įvaizdžiu. Kartais tėvai gali stengtis, itin aktyviai konsultuotis, tačiau problemos lieka ir niekas nesikeičia. Anot L. Lukauskienės, svarbu nebijoti pripažinti, kad kažko nemokame, nežinome, pavargome, nesusikalbame, nepavyksta: „Nebėkime, o kalbėkime atvirai, nes tai suteikia stiprybės. Gali būti išties sunku susidūrus su spaudimu iš supertėvų, kai kurių pedagogų, specialistų, nes problemas spręsti vis tiek tenka patiems, o vaikų auginimo procesas yra ilgas. Tačiau nereikia būti tobulu.
„Susilaukdami vaikų natūraliu būdu turime galimybę po truputį apsiprasti su tėvyste, ruoštis, reikalingų įgūdžių mokytis nėštumo metu. Gimdymas irgi padeda pasiruošti vaikų auginimui. Tačiau, kai nusprendžiame įsivaikinti, tokios galimybės netenkame. Įtėviai praleidžia nėštumą ir dažniausiai pirmąjį kūdikio amžiaus tarpsnį po gimdymo. Vaikai šios kompensacijos pasąmoningai ko gero visada norės ir reikalaus. Turime tam ruoštis ir mokytis“, - aiškina R.
LR civilinio kodekso (LR CK) trečios knygos XVIII skyriuje nustatyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Nustatant vaikui globą (rūpybą) pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, tačiau jei tai atitinka vaiko interesus. Taip pat turėtų būti siekiama, kad vaikas būtų globojamas šeimoje ir nebūtų išskiriamas su broliais ir seserimis, nebent tai pažeistų vaiko interesus.
Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba. Ši institucija nustato vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), ir tvarko tokių vaikų apskaitą. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) steigiama administracine tvarka ir globėjas (rūpintojas) skiriamas laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūrai, auklėjimui, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimui, rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu pagal rajono (miesto) vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimą. Laikinoji globa (rūpyba) steigiama dėl LR CK 3.254 straipsnyje numatytų pagrindų, kai dėl tam tikrų priežasčių nepilnametis laikinai patenka į padėtį, kai jo tėvai negali vykdyti jam savo pareigų ir paprastai nėra aišku, ar priežastys, dėl kurių steigiama globa (rūpyba), bus ilgesnį laiką ar nuolat.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės (arba emancipuojamas), nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), įvaikinamas arba susituokia. Tačiau laikinoji globa nesibaigia automatiškai, turi būti priimamas laikinąją globą (rūpybą) įsteigusios institucijos sprendimas. Kitaip nei laikina globa (rūpyba), nuolatinė globa (rūpyba) yra nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) vaiko teisių apsaugos tarnybos arba prokuroro pareiškimą. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) pasibaigia, kai vaikas sulaukia pilnametystės, įvaikinamas, susituokia ar yra grąžinamas vaiko tėvams.
Bendroji taisyklė, kad vaiko globėjas (rūpintojas) turi gyventi kartu su globotiniu (rūpintiniu) tiek savo, tiek vaiko gyvenamoje vietoje. Jeigu nustatoma vaikui laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Jei mirę vaiko tėvai (įtėviai) buvo pareiškę valią testamente dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, į tai atsižvelgiama steigiant globą (rūpybą), jei tai neprieštarauja LR CK 3.269 straipsniui. Taip pat yra apribojimai globėjams: 6) teistas už tyčinius nusikaltimus; 8) sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis.
Globėjo (rūpintojo) pareigos globotiniui (rūpintiniui) iš esmės sutampa su tėvų pareigomis savo vaikams. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, kadangi yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Globėjas turi teisę sudaryti globojamo vaiko vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo globėjas (LR CK 6.275 str.). Už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą atsako rūpintojas tik tuo atveju, jei nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (LR CK 6.276 str.). Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais.
