Supratimas, kaip auginti vaiką, yra vienas svarbiausių tėvystės aspektų. Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas užaugtų savimi pasitikintis, atsparus iššūkiams ir laimingas. Tačiau kasdienybėje kyla daug klausimų: kaip auklėti vaiką be bausmių, bet išlaikyti aiškias ribas? Kaip reaguoti į stiprias emocijas, kai patys tėvai jaučiasi pavargę? Daugelis tėvų ieško būdų, kaip kurti ryšį su vaikais, išlaikyti drausmę ir kartu auginti savarankišką, pasitikintį savimi žmogų.
Pozityvios tėvystės principai akcentuoja aiškią struktūrą, ribas, nuspėjamą rutiną ir logiškas pasekmes. Vietoje bausmių pozityvioji disciplina skatina vaiko savarankiškumą, kuris ugdo pasitikėjimą savimi ir didina atsparumą. Svarbiausias tikslas - auginti žmogų be kontrolės, bausmių ar žeminančių priemonių.
Labai svarbu priimti visas vaiko emocijas. Kai priimamos visos jaučiamos emocijos, vaikas mokosi atpažinti kylančius jausmus, tampa lengviau tvarkytis su įtampa. Psichologų teigimu, natūralu, kad tiek vaikai, tiek tėvai gali jausti įvairias, netgi intensyvias ir sunkias emocijas. Kita vertus, dažnai būna taip, kad kai vaiko elgesys netinkamas, sunku išlikti ramiems dėl jaučiamo nuovargio. Todėl itin svarbu pasirūpinti savimi.
Pozityvi tėvystė - ne taisyklių rinkinys, o gyvenimo filosofija, kuri visų pirma remiasi savistaba. Tai ne pasiektas tobulumas, tai procesas. Visi vaikai elgiasi netinkamai, visi tėvai daro klaidų, tad tobulėjame stengdamiesi.
Paauglystės iššūkiai ir tėvų vaidmuo
Paauglystė - itin jautrus raidos periodas, susijęs su dideliais pokyčiais bei emocinėmis įtampomis. Formuojasi vaiko asmenybė, savivertė bei vertybės. Šiame raidos etape itin jautriai reaguojama į kritiką ar atstūmimą, todėl labai svarbus abipusis pasitikėjimas - kai tiek tėvai pasitiki vaiku, tiek vaikas pasitiki tėvais.
Tėvai, rodydami empatiją bei mokydami atpažinti jausmus, padeda paaugliui geriau suprasti save ir kitus. Taip jam tampa lengviau tvarkytis su patiriamu stresu ir santykiais. Labai svarbu ne kontroliuoti paauglį, bet skatinti jį priimti savarankiškus sprendimus. Tada paauglys pats saugiau mokosi prisiimti atsakomybę, ne bijodamas, o suprasdamas.
Kaip išlaikyti ribas ir drausmę taikant pozityvius metodus?
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip taikant pozityvius auklėjimo metodus išlaikyti ribas ir drausmę. Svarbus ryšys su vaiku ir nuoseklumas. Vaikas turi žinoti, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje situacijoje. Ribos turi būti nuoseklios.
Labai svarbu empatiškai atjausti, tačiau išlaikyti jausmus („matau, kad pyksti, tačiau šiuo metu negali to daryti“). Savo pavyzdžiu rodome, kad emocijos gali būti išreiškiamos saugiai ir be agresijos. Kai vaikas mato, kad konfliktinėse situacijose tėvai išlieka ramūs, mokomasi, kad ribos yra tvirtos, bet ne griežtos.

Pozityvi tėvystė nereiškia, kad vaikas nuolat turi patirti tik džiugias akimirkas. Tėvai pripažįsta vaiko emocijas, tačiau elgesys yra koreguojamas ir to svarbu nepamiršti. Ribos suteikia vaikui saugumo jausmą, nes vienas esminių principų yra tas, kad vaikas jaučiasi mylimas ne tada, kai jam viskas leidžiama, o kai tėvai moko suprasti pasekmes, kas yra priimtina, o kas ne. Ribos, brėžiamos švelniai, su meile ir šiluma, vaikui padeda suprasti, kad jis yra mylimas net tada, kai klysta.
Pozityvios tėvystės mitai ir realybė
Kartais manoma, kad pozityviai auklėtas vaikas bus neatsparus gyvenimo sunkumams. Tačiau jei pozityvi tėvystė yra tinkamai suprantama - vaikas auga savimi pasitikintis bei gebantis konstruktyviai spręsti kylančius iššūkius. Tačiau jei pozityvumu klaidingai laikoma, jog vaikas niekada negali patirti sunkių jausmų, nepatogumo ar frustracijos, tada taip, nes vaikui, susidūrus su sunkumais, bus sunku emociškai su tuo tvarkytis.
Pozityvi tėvystė tai tarsi spaudimas būti tobulam - ne. Nei jūs, nei jūsų vaikas neturite būti tobuli. Jei kyla nerimas, nepasitikėjimas savimi, asmeninėmis patirtimis galima pasidalinti tėvų savitarpio pagalbos grupėse. Tai saugi erdvė, kurioje gali pasijausti išklausytas ir išklausyti kitus. Grupėse sudaroma galimybė pasidalinti patirtimis bei išklausyti kitus, tai padeda pasijausti ramiau bei rasti naujų principų tėvystėje, taip pat labiau pažinti tam tikrus vaiko raidos etapams būdingus sunkumus.
Visiems tėvams teko susidurti su ypatingos kantrybės bei išminties reikalaujančiomis situacijomis ar kaltinti save už neteisingus sprendimus, nesusivaldymo akimirkas. Tačiau tapus mama ar tėčiu žmogiška prigimtis ir žmogiškos klaidos niekur neišnyksta. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis.
12 strategijų, kaip auginti „protingą vaiką“
Knyga „Protingas vaikas“ siūlo 12 strategijų, sukurtų remiantis mokslinėmis žiniomis ir autorių praktika, kurios padės ugdyti vaiką, skatinti jo emocinį intelektą ir geriau pažinti save.
- Užmegzkite ryšį ir nukreipkite emocijas. Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas.
- Kalbėkite, kad nuramintumėte. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, būtina apie tai kalbėtis, leisti vaikui papasakoti, kaip jis mato įvykius.
- Ne konfliktuokite, o siekite bendradarbiavimo. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti.
- Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam.
- Skatinkite judėti. Fizinis aktyvumas, sportas, pasivaikščiojimas ar kvėpavimo pratimai gali pakeisti emocinę būseną.
- Iš naujo peržiūrėkite prisiminimus. Svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo.
- Prisiminkite akimirkas iš kasdienio šeimos gyvenimo. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį.
- Leiskite emocijų debesims praplaukti. Paaiškinkite vaikui, kad jausmai yra laikinos būsenos, o ne savybės.
- Stebėkite, kas vyksta viduje. Mokykite vaikus analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas, prašykite tikslesnių apibūdinimų.
- Lavinkite refleksyvųjį mąstymą. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą.
- Džiuginkite vieni kitus. Žaismingas auklėjimas, žaidimai, pokštai skatina kurti santykius.
- Užmegzkite ryšį per konfliktą. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos, parodykite, kad suprantate vaiko jausmus.

Kaip ugdyti vaiko psichologinę sveikatą?
Dauguma tėvų moko vaikus rūpintis savo kūnu, tačiau dažnai pamiršta pakalbėti apie psichologinės sveikatos svarbą. Labai svarbu mokyti vaikus rūpintis savo psichologine savijauta. Svarbiausi dalykai yra trys: miegas, poilsis ir pozityvus galvojimas. Nėra nieko blogo kreiptis į psichologus pagalbos.
Kalbėkite apie jausmus. Tyrimai rodo, kad daugelis jaunų žmonių, išvykusių studijuoti, patiria sunkumų tvarkantis su nemaloniais jausmais. Naudinga į savo kasdienius pokalbius įtraukti žodžių, nusakančių jausmus.
Mokykite vaikus kritinio mąstymo. Skatinkite suabejoti neigiamomis mintimis ir mokykite atpažinti mąstymo klaidas. Naudingiau išmokyti vaiką galvoti kitaip, performuluoti neigiamas mintis realistiškiau.
Skatinkite vaikus imtis veiksmų, kurie pakeistų neigiamus jausmus. Naudingesnė aktyvi fizinė veikla (šokis, žaidimai lauke, pokalbis), o ne kompiuteris.
Raginkite vaikus spręsti savarankiškai problemas. Visada naudingiau skatinti vaikus patiems ieškoti problemos sprendimo variantų.
Kaip skatinti vaikus kalbėti apie savo jausmus – dr. Josh Straub
Tėvų patirtys ir požiūriai į vaiko auginimą
Kai kurie tėvai vaiko auginimą laiko nepaprastai sunkiu darbu, kartais net galvoja, kad geriau iš viso neturėti vaikų. Tačiau daugelis kitų atrado, kad vaiko auginimas, nors ir kupinas iššūkių, teikia neįkainojamą džiaugsmą. Nuo pirmojo vaiko judesio pilvelyje iki pirmojo jo šypsnio - tai patirtys, kurios atperka visą nuovargį.
Nors kėlimasis naktį, pilvo diegliai, neramumai po skiepų, pirmieji guzeliai, nerimas išleidus į ugdymo įstaigą ar mokyklinės muštynės gali būti sunkūs, tačiau vaiko meilės prisipažinimas „mama, aš tave myliu!“ atperka viską. Praeina pyktis ir nuovargis, norisi tik apkabinti, priglausti prie savęs ir nepaleisti.
Auginti vaikus - atsakingas darbas, kurio metu svarbiausia užauginti dorą žmogų. Atiduodant vaikui visą meilę, kartais norisi daugiau pailsėti, tačiau tai neatrodo kaip sunkus darbas, kai mąstoma kitaip nei aplinkiniai, kurie dažnai gąsdina sunkumais.
Manoma, kad galima prisitaikyti prie visko. Nors ir gasdina, kad negalėsi skaityti knygos, kai norėsi, tačiau visada galima rasti laiko ir prisitaikyti. Juk vaiko auginimas - tai stebuklas.
Ar sunku auginti vaikus? Jei kas nors būtų man įrodinėjęs, koks tai sunkus ir nesibaigiantis darbas, niekada nebūčiau tuo patikėjęs. Visada maniau, kad vaikai - tai mūsų gyvenimo gėlės. Bet, eina metai, ir suvoki, kad tai, kas kelia tiek džiaugsmo, tikrai ir gali atimti nemažai sveikatos.
Iš tiesų auginti vaiką yra pakankamai sunku. Tačiau viskas atperka, kai mažylis prieina prie tavęs ir pasako: "mama, aš tave myliu!".
Kai kurie tėvai, augindami kelis vaikus, jaučia, kad tai nebėra labai sunkus darbas, galbūt todėl, kad turi patirties. Nors gimdžius pirmąjį sūnelį gyvenimas apsiverčia aukštin kojom, ypač dėl bemiegių naktų ir mažylio verksmų. Tačiau su antru mažyliu, nors jis būdavo ir yra žymiai jautresnis, niekada nepagalvojo, kad kam jam to reikia. Tiesiog mėgavosi žiūrėdama ir maitindama savo pypliuką.
Suprantama, kad vaikas auga, bet mama gali pasakyti, kad jai labai patinka būti mama. Svarbiausia neužsisklęsti ir nepamiršti, kad mes ne tik mamulios, bet ir moterys.
Tėvų patarimai, kad bus sunku, gali būti paremti jų pačių patirtimi, tačiau svarbiausia, kad tu jaustum, jog esi pasiruošusi, kad nori. Pati suprasi, kad jau laikas gyventi ne tik dėl savęs, bet turėti savo stebuklelį. Dažnai pagalvoji, o ką aš dabar veikčiau su vyru (pragyvenom nemažai metų kartu), jeigu nebūtų vaikų? Tau pavyzdžiui neįdomu ir į svečius važinėti kur nėra vaikų.
Mažus vaikučius mes turime taip trumpai, taigi reikia džiaugtis, kad galime jais rūpintis, myluoti, bučiuoti, kad jiems mažiems reikalingos TIK MES, MAMOS. Vaikai auga taip greit, kad nespėsi mirktelt.
Nors aplinkiniai gąsdina, kad bus sunku, kad tik neduok Dieve nesugalvotumėte turėti vaikų, tačiau mąstant kitaip, sunku suvokti, kad auginti vaiką gali būti tokia baisi kancia. Manau, kad galima prisitaikyti prie visko.
Devyni žingsniai oraus auklėjimo link
Kaip auginti ir auklėti visavertę, savimi pasitikinčią asmenybę? Kaip ugdyti vaiką nesiimant bausmių, vien išklausant, patariant, susitariant ir parodant meilę? Siūlome remtis šiais devyniais paprastais žingsniais, kurie padės susidaryti oraus auklėjimo vaizdą:
- Nuo pat pirmųjų dienų ugdykite vaiko pasitikėjimą savimi. Vaikai pradeda suvokti savo kaip vaiko poziciją, kai mato save tėvų akimis. Pagyrimas, kad ir koks mažas būtų pasiekimas, privers juos didžiuotis. Galėdami būti savarankiški - daryti tam tikrus darbus ar priimti sprendimus - jie jausis pajėgūs ir stiprūs. Venkite dėstyti kažkokius pareiškimus ar naudoti žodžius kaip ginklus.
- Pastebėkite, kai vaikai kažką daro gerai ir tai pasakykite. Kiekvieną dieną pastebėkite situacijų, už kurias galėtumėte vaiką pagirti. Būkite dosnus „apdovanojimų“ - jūsų meilė, apkabinimai ir komplimentai gali daryti stebuklus.
- Nustatykite namų taisykles ir turėkite poelgių sistemą. Drausmės tikslas - padėti vaikams tinkamai elgtis ir išmokti susivaldyti. Namų taisyklių nustatymas padeda vaikams suprasti tėvų lūkesčius ir išsiugdyti savikontrolę.
- Planuokite kokybišką laiką kartu su vaikais. Kelkitės 10 minučių anksčiau ryte, kad galėtumėte pavalgyti pusryčius kartu su vaiku arba tiesiog pasivaikščiokite kartu po vakarienės.
- Modeliuokite savo elgesį taip, ką norėtumėte matyti savo vaikuose. Rodykite nesavanaudišką elgesį, padėkite, užjauskite. Nepamirškite padėkoti ir pasakyti komplimento.
- Suteikite paaiškinimus ir derėkitės. Jie nori ir nusipelno paaiškinimų, kaip ir suaugusieji. Būkite atviri ir savo vaiko pasiūlymams.
- Pritaikykite auklėjimo stilių prie vaiko amžiaus ir aplinkos. Jei pastebite, kad nuolat sakote „ne“ savo vaikui, ieškokite būdų, kaip pakeisti aplinką, kad būtų mažiau draudimų.
- Venkite priekaištų ir kritikos, skatinkite vaiką. Net drausmindami vaikus stenkitės juos ugdyti ir skatinti.
- Pripažinkite, kad nesate tobulas tėvas ar mama. Kelkite realius lūkesčius sau, sutuoktiniui ir savo vaikams.
Auginti vaikus vienas prasmingiausių, džiaugsmingiausių, bet kartu ir sunkiausių dalykų. Vaiko šypsena brangesnė už milijoną, bet nesibaigiantys kaprizai, pykčio priepuoliai ar bemiegės naktys gali priversti žemę slysti iš po kojų. Tačiau svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis.


