Vandens ir nuotekų prijungimas - vienas svarbiausių žingsnių statant namą, be kurių neįmanoma įsivaizduoti patogaus gyvenimo. Tačiau šiuos darbus reikia atlikti kokybiškai ir pagal atitinkamas tvarkas.
Prisijungimas prie centralizuotų tinklų
Gyventojas, kuris nori turėti centralizuotą geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugą, turi kreiptis į miesto ar rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas. Įmonė išduoda technines sąlygas, atliekami projektavimo ir, galop, statybos darbai paklojant vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pagal teisės aktus, teritorijas, į kurias bus atvestos centralizuotos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, nustato savivaldybės. Jeigu sklypas nėra išplėtotų vandens ir nuotekų tinklų teritorijoje, įmonė turi pasakyti, kada juos išvystys ir kada turės galimybę leisti prisijungti.
Norint prisijungti prie centralizuotų tinklų, reikės parengti projektą pagal vandentvarkos įmonės išduotas technines sąlygas. Žinoma, galima šiuos darbus atlikti ir pačiam, bet jie turi būti padaryti pagal patvirtintą projektą ir įmonės reikalavimus. Tai nėra paprasti darbai, viską reikia įrengti iš kokybiškų, sertifikuotų medžiagų, turi būti naudojama patikima, reikalavimus atitinkanti uždaromoji armatūra. Pavyzdžiui, jei vandentiekio vamzdyną paklosi sekliau, nei reikalaujama, jis tiesiog gali užšalti. Didžioji dalis mūsų nuotekų tinklų yra savitakiniai, todėl, jeigu pasiklosi nuotekų vamzdžius su nepakankamu nuolydžiu, nuotekos prastai tekės į nuotekų surinkimo trasą ir nuotakynė tiesiog užsikimš. Tai gyvenimiški atvejai, su kuriais vandentvarkos profesionalai neretai susiduria. Kai kur sklypai būna žemiau nei mūsų savitakinės nuotekų trasos, tuomet reikia statyti siurblines, kaupti nuotekas rezervuare ir specialiais nuotekų siurbliais perpumpuoti nuotekas į mūsų nuotakynę. Kiekvienas atvejis yra labai individualus ir tikrai nerekomenduoju daryti taip, kaip kartais žmogui atrodo geriau.
Šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos gyventojų centralizuotai aprūpinama geriamuoju vandeniu. Tačiau ne visose mažose ar naujose gyvenvietėse tai įgyvendinta. Tad, jei gyventojų netenkina centralizuotų tinklų atvedimo terminai arba sklypas yra tokioje vietovėje, kur tinklų nėra ir jų ilgai nebus, tuomet ieškoma kitų sprendimų.
Alternatyvūs vandens ir nuotekų tvarkymo sprendimai
Jeigu įmonė negali aprūpinti geriamojo vandens surinkimo ir nuotekų tvarkymo paslauga iš savo centralizuotų tinklų, t. y. sklypas yra nutolęs už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo teritorijos ir tinklų neplanuojama artimiausiu metu nutiesti, tokiu atveju savivaldybės duoda galimybę vandeniu apsirūpinti individualiai. Galima išsigręžti gręžinį arba, priklausomai nuo vietovės, naudoti iškastinių šulinių vandenį, kaip tai buvo daroma ilgus dešimtmečius. Žinoma, to tikrai nerekomenduoju, nes kastinių šulinių vanduo yra paviršinis ir jo kokybė neprognozuojama.
Pirmiausiai reikia savivaldybėje gauti leidimą gręžti gręžinį ir atlikti gręžinio projektavimo darbus. Įrengus gręžinį jį įregistruoti Lietuvos geologijos tarnyboje. Bet kartu reikia atsakingai galvoti, kur dėti nuotekas. Valymo įrenginių gamintojų dabar yra labai daug, jie yra patogūs naudoti ir valo gerai. Vienintelis klausimas, kur išvalytą vandenį padėti. Jeigu greta yra upelis, reikia gauti leidimą išvalytas nuotekas ten išleisti, padaryti tyrimus, kad tas įrenginys neteršia gamtos ir jį užregistruoti. Kitas būdas, jeigu nėra atviro vandens šaltinio, tokiu atveju ruošiamos infiltracinės sistemos, kurios išvalytą vandenį filtruoja į gruntą.
Atsiskaitymas už vandenį buityje
Kai kuriems senamiesčio gyventojams dėl nuo birželio 1 dienos pasikeitusios atsiskaitymo už suvartotą vandenį tvarkos kyla neaiškumų. Anksčiau duomenis apie suvartotą šaltą vandenį visi miesto gyventojai pateikdavo namų valdoms. Naują atsiskaitymo tvarką iki šiol pajuto tik įmonės „Senamiesčio valdos“ gyventojai, sudarę tiesiogines sutartis su paslaugos tiekėju. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pamažu iš visų namų administratorių ketina perimti tą darbą, kurį iki šiol darė tarpininkės - butų ūkio įmonės.
Štai „Senamiesčio valdų“ gyventojams nuo birželio 1 d. įmonė pati pateikia sąskaitas už šaltą ir karštą vandenį. Sąskaitoje, specialiai paliktoje vietoje, mokėtojas turi įrašyti suvartoto vandens kiekį kubiniais metrais. Rodmenis reikia nurašyti iš vandens apskaitos prietaisų (iš esmės tokia pat tvarka atsiskaitoma už elektrą, dujas). Atsakomybė už pateikiamų duomenų teisingumą lieka gyventojui. Tačiau ne visais atvejais. Vandens tiekimo įmonės darbuotojai, kilus įtarimams dėl to, ar teisingai deklaruojamas suvartotas vanduo, butuose tikrins skaitiklius. Pirmiausia ketinama apsilankyti tuose butuose, kurių savininkai nenurošo suvartojamo vandens kiekio, nemoka už paslaugą. Taip pat bus tikrinami butai, kuriuose gyvena daug žmonių, o vandens suvartojama pernelyg mažai, ir kitais atvejais.
Dera žinoti, kad butų savininkams, daugiau negu mėnesį nedeklaravusiems vandens apskaitos prietaisų rodmenų, vandens tiekėjai taikys savivaldybės tarybos patvirtintas normas (7 kub. m per mėnesį vienam gyventojui).
Šių duomenų reikia norint suskaičiuoti, kiek žmogus turi mokėti už vandens pašildymą bendrovei „Klaipėdos energija“. Todėl šiuos duomenis pateikti yra būtina.
Kaip nuskaityti vandens skaitiklio rodmenis ir patikrinti, ar nėra nuotėkių
Atliekų rūšiavimas ir tvarkymas
Visi konteineriai tuštinami nuo 7.00 iki 22.00 val. Individualūs konteineriai tuštinimo dieną iki 7.00 val. turi būti išstumiami ir pastatomi kiek įmanoma arčiau važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas atliekų surinkimo maršrutas.
Biologinės ir žaliosios atliekos
Biologinių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai numato, kad kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje sklypo vietoje ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos. Žaliąsias atliekas, esant galimybei, geriausia kompostuoti savo namų valdoje.
Didelių gabaritų ir pavojingosios atliekos
Gyventojai didelių gabaritų atliekas privalo pristatyti į artimiausią rūšiavimo centrą. Statybinės ir griovimo atliekos, užterštos pavojingomis atliekomis, pvz. asbesto turinčios atliekos, privalo būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėtos į patvarius maišus ar dėžes ir pristatytos į inertinių atliekų apdorojimo aikštelę su asbesto šalinimo sekcija.
SVARBU! Naudotos lengvųjų automobilių padangos iš gyventojų nemokamai priimamos ir rūšiavimo centruose - ne daugiau kaip 4 padangų komplektas per metus.
Medicininės ir mišrios komunalinės atliekos
Medicininės atliekos - tvarsliava, adatos, lancetai, švirkštai, medicininės pirštinės bei kiti daiktai. Sudužus gyvsidabrio termometrui, reikia surinkti gyvsidabrio rutuliukus, supilti į sandarų indą su vandeniu ir pristatyti į artimiausią rūšiavimo cntrą.
Mišrios komunalinės (po rūšiavimo likusios) atliekos - sauskelnės, higieniniai paketai ir įklotai, tualetinis popierius, paklotai (drėgmę sugeriantys), drėgnos servetėlės, dantų šepetėliai, krapštukai ar siūlai, ausų krapštukai, skutimosi peiliukai, vatos diskeliai, kempinės (dušo, virtuvės), guminės pirštinės, balionai, sąšlavos, dulkių siurblių maišeliai ir jų turinys, šalti pelenai, nuorūkos, duženos (porceliano, keramikos, veidrodžių), kambarinių gyvūnų kraikas ir išmatos, dirbtinės gėlės, floristinės kempinės, kavos kapsulės (neišardomos), aliuminio folija (panaudota), oro gaivikliai (lazdelės, kortelės), fejerverkai (panaudoti), medicininės atliekos (žr. Rūšiuoti - sveikintinas sprendimas.
Pakuočių rūšiavimas
Rūšiuodami, pakuotę paverčiame žaliava: perdirbtos atliekos tampa medžiagomis naujiems daiktams gaminti. Pvz padangos: surinktos senos padangos keliauja perdirbti. Jo metu specialia įranga atskiriami guma, metalas ir tekstilė. Pastaroji panaudojama energijai gauti, metalas perdirbamas, o iš gumos sumaltos granulės panaudojamos naujų gaminių gamyboje.
Kur mesti stiklainių dangtelius, stiklinių butelių metalinius kamštelius? Dangteliai ir kamšteliai metami į metalo ir plastiko pakuočių atliekų konteinerį. O jei kosmetikos pakuotėje dar yra produkto? Pvz. tušas ar tiesiog pasibaigusio galiojimo pudra, kremas, dantų pastos tūbelė? Tokiu atveju produkto likučius reikia ištuštinti į mišrias atliekas, o pakuotes išrūšiuoti. Jei pakuotę sudaro plastikas ir stiklas (pvz. serumo pipetė), ar ją galima rūšiuoti? Jei taip, į kokį konteinerį mesti? Jeigu pakuotę sudaro didesnė dalis stiklo, ją galima mesti į stiklo konteinerį - pažangi technika atskiria skirtingas detales.
Kaip atrodo plastiku padengtas popierius ir kaip jis rūšiuojamas? Plastiku padengtas popierius atpažįstamas iš popierinio paviršiaus ir slidžios vidinės pusės. Tokios kombinuotos pakuotės kaip kavos puodeliai, ledų ar saldainių popierėliai metamos į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
Kur mesti kompaktinius diskus ir kasetes? Šios elektroninės detalės metamos į elektroninių atliekų konteinerį arba į bendrąją šiukšlių dėžę. Kompaktinių diskų ir kasečių negalima mesti nei į plastikui, nei į stiklui, nei į popieriui skirtą konteinerį.
Jei ji buvo naudota pakavimui - nebūtina jos nuplėšti. Kartoninė pakuotė su lipnia juosta metama į popieriaus pakuočių konteinerį, kitos medžiagos pakuotė - į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
Ar kiaušinių pakuotės yra užteršta atlieka? Kaip jas rūšiuoti? Popierinės pakuotės gali būti metamos popieriaus ir kartono pakuočių konteinerį, o plastikinės - į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
O kur mesti piešinius, spalvintus flomasteriais, pieštukais, akvarele ar guašu? Juos išmeskite į mišrių atliekų konteinerį.
Ar dirbtines gėles galima mesti į plastiką? Deja, dirbtinės gėlės antrą kartą sužydėti negali - tai ne pakuotė ir yra nerūšiuojamos. Meskite jas į mišrių atliekų konteinerį. Ne, jos metamos į mišrių atliekų konteinerius ir keliauja į sąvartyną.
Ar pakuotės, kuriose buvo kosmetikos priemonės (kremo tūbelės ir indeliai, kaukių pakuotės, ir t.t.) yra užterštos? Ar jas galima rūšiuoti? Šias pakuotes privaloma rūšiuoti, tačiau prieš tai darant reikia ištuštinti.
Ar galima rūšiuoti vaistų pakuotes, kuriose buvo tabletės? Taip, maisto papildų, vaistų pakuotes, įskaitant tablečių lapelius galima rūšiuoti. Tik svarbu įsitikinti ar juose nėra likusių tablečių.
Ar į rūšiavimo konteinerius galima mesti tik sausas pakuotes, ar jos gali būti ir drėgnos? Pakuotės gali būti drėgnos: perdirbant jos yra smulkinamos ir plaunamos.
Ar galima į plastikinį/popierinį maišelį sudėti daug plastikinių/popierinių atliekų ir mesti jas į konteinerį su visu maišeliu, ar geriau, kad visos tos atliekos būtų metamos atskirai, nesudėtos į maišelį? Perdirbimo procesui tai skirtumo nesudaro, tad darykite kaip jums patogiau.
Kur mesti voką su burbuliukais? O kur voką su plastikiniu langeliu? Šie kombinuoti vokai metami į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį. Jei tai - pakavimo medžiaga, gali būti metama į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį. Jei tai statybinės atliekos - išvežama į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Ar flomasteriai rūšiuojami? O spalvoti pieštukai? Šios kanceliarinės priemonės - nerūšiuojamos. Jas meskite į mišrių atliekų konteinerį.
Kur metami popieriniai ir plastikiniai segtuvai su metalinėmis detalėmis? Jie metami į mišrių atliekų konteinerį.
Kur keliauja sudegusios kapinių žvakės? Dažniausiai šalia kapinių yra specialūs, kapinių atliekoms skirti konteineriai. O jei jų nėra - žvakes meskite į mišrių atliekų konteinerius.
Atliekų tvarkymas po švenčių ir žaislų atliekos
Išpakavus dovanų gautus žaislus, plastikines ir kartonines pakuotes reikėtų suplėšyti, atskirti plastikines dalis nuo kartoninių, suspausti, kad užimtų mažiau vietos, ir tik tada išmesti į popieriaus-plastiko konteinerius. Kiek kitaip reikėtų tvarkyti nebereikalingą tų pakuočių turinį. Vaikų drabužiai greitai išaugami, žaislai atsibosta, sulūžta arba tampa netinkami pagal vaiko amžių ir interesus, išaugamos net ir vaikų knygos, o užduotėlių knygelės ir pratybos sunaudojamos. Taigi, vaikų kambaryje pertvarkos vyksta dažniausiai, tuomet kyla klausimų, kur tinkamai išmesti sugadintus vaikų daiktus.
Po švenčių vaikų kambaryje atsiranda daug naujų žaislų, tad senieji tampa pertekliniais. Sulūžę žaislai atliekų tvarkytojams kelia rūpesčių - jie dažnai atsiduria plastiko, tekstilės konteineriuose ir trukdo rūšiavimo, paruošimo perdirbimui procesui. Konteineriai skirti pakuotėms surinkti, o žaislas yra gaminys, ne pakuotė. Dažniausiai žaislų plastikas nėra perdirbamas, pats žaislas pagamintas iš daug skirtingų medžiagų, kurių pakuočių rūšiavimo linijoje nebūtų galimybės atskirti. Tekstilės konteineriai skirti pakartotiniam tekstilės gaminių panaudojimui, todėl minkšti, bet suplyšę žaislai čia taip pat nelaukiami.
Sulūžę žaislai turėtų keliauti į buitinių atliekų konteinerius, o didesnius jų kiekius geriausia pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau labai svarbu į jokius konteinerius nemesti elektroninių žaislų, juos reikėtų priduoti į elektronikos prietaisų surinkimo vietas, o viduje esančius elementus išimti ir išmesti į specialias dėžutes, kurias galima rasti beveik kiekviename didesniame prekybos centre.
Vaikų kambaryje dažnai prisikaupia ir popieriaus atliekų - vaikai daro įvairius darbelius, pabaigia užduotėlių ir spalvinimo knygeles, kai kurios knygos mažylių būna suplėšomos. Visas šias atliekas galima mesti į popieriui skirtą konteinerį, išimtis tik darbeliai, kur buvo naudojami klijai, priklijuojamos plastikinės detalės, kruopos, augalai. Tokie darbeliai rūšiuoti nebetinkami ir keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Nereikalingų daiktų dalijimasis ir šventinės dekoracijos
Suaugusieji po žiemos švenčių taip pat neretai nori apsitvarkyti namus ir atlaisvinti vietą, kurią užima pertekliniai daiktai. Ieškoma, kur gavus naujus padėti senus elektronikos prietaisus, drabužius, kosmetiką.
Įvairūs higienos priemonių buteliukai gali būti metami į pakuočių konteinerius, tačiau prieš tai juos būtina ištuštinti, rūšiuoti pakuotės su turiniu negalima, nes būtų užterštas visas konteinerio turinys. Nenaudojamus drabužius galima nunešti į tekstilės surinkimo konteinerį - iš ten jie keliauja į tekstilės rūšiavimo centrą, o vėliau vežami antriniam panaudojimui.
Pasitaiko, kad žmonės vieni kitiems dovanoja šampūnus, kremus, kvepalus, tačiau tokios priemonės žmogui gali ir netikti, sukelti alergiją, gali tiesiog nepatikti kvapas ar spalva. Nenaudotus, nes nepatiko, produktus pasiūlyti įvairiose mainų grupėse. Neišmetant produkto, o juo pasidalinant, daroma mažesnė žala aplinkai.
Pakuočių rūšiavimo konteineriai netinka ir daugeliui šventinių dekoracijų išmesti. Pasitaiko, kad namuose lieka susidėvėjusių girliandų, sudužusių arba nebepatinkančių eglutės žaisliukų, nebeveikiančių šviesos girliandų.
Stiklinių eglutės žaisliukų negalima mesti į stiklo konteinerį. Šie konteineriai skirti stiklo pakuotėms, pavyzdžiui, stiklainiams nuo įvairių produktų, o veidrodžiai, keramikos gaminiai, stikliniai eglutės žaisliukai nėra perdirbami. Šviečiančios girliandos yra elektronikos prietaisas, todėl sugedusios turi būti metamos kartu su kitais elektronikos prietaisais arba pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Susidėvėjusios blizgios girliandos, nors ir yra iš plastiko, nėra pakuotė, todėl jų mesti į pakuočių konteinerį taip pat nereikėtų. Tokios girliandos turėtų keliauti į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis po rūšiavimo likusiomis atliekomis.
Vis dėlto šventines dekoracijas patariama naudoti kiek įmanoma ilgiau, o atsibodusiomis - mainytis. Anot specialistų, įvairūs vienkartiniai papuošimai daro neigiamą įtaką aplinkai, todėl reikėtų pasidomėti tvaresnėmis puošimo idėjomis - rinktis natūralias, gamtoje lengvai suyrančias medžiagas.
