Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis. Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė.
Pagalbinis apvaisinimas (IVF - in vitro fertilizacija), moters kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne, tampa vis populiaresnis būdas nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Tačiau šis procesas kelia daug klausimų ir diskusijų, ypač susijusių su embrionų šaldymu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atrodo šaldytas embrionas, kokie yra embrionų šaldymo privalumai ir trūkumai, bei aptarsime etinius ir teisinius aspektus, susijusius su embrionų likimu.
Pagalbinio Apvaisinimo Procedūra: Žingsnis Po Žingsnio
Norint suprasti embrionų šaldymo kontekstą, svarbu susipažinti su IVF procedūra:
- Kiaušialąsčių brendimo skatinimas: Medikamentais skatinamas kiaušialąsčių brendimas kiaušidėse. Gydymo schemos parenkamos individualiai, atsižvelgiant į moters amžių, nevaisingumo priežastį ir organizmo reakciją į gydymą.
- Gydymo stebėjimas: Kiaušidžių atsakas į gydymą vertinamas ultragarsu ir hormoninių tyrimų pagalba, koreguojant vaistų dozę.
- Kiaušialąsčių išėmimas: Procedūra atliekama per makštį, esant intraveninei nejautrai. Kontroliuojant ultragarsu, specialia adata punktuojamos kiaušidės.
- Spermos gavimas: Sperma gaunama masturbacijos būdu.
- Lytinių ląstelių apvaisinimas: Poros lytinės ląstelės apvaisinamos mėgintuvėlyje, kuris patalpinamas inkubatoriuje. Apsivaisinimo rezultatai vertinami po 1 paros.
- Embrionų dalijimasis: Embrionų dalijimasis vertinamas dar po 1 paros.
- Embrionų perkėlimas: Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą po 2-3 parų po kiaušialąsčių išėmimo. Perkeliami 2 arba 3 embrionai. Kiti embrionai užšaldomi.
- Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Ar moteris pastojo, paaiškėja po 2 savaičių atlikus tyrimus, kurie patvirtintų nėštumą.
Kas Yra Šaldytas Embrionas?
Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.
Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Mes tai ir padarome. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą.
Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3).
Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo. Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą.
Jeigu susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos. Tai reiškia, kad embrionai yra atšaldomi iki labai žemos temperatūros, sustabdant jų biologinius procesus.
Šaldymo Metodai ir Privalumai
Anksčiau embrionai buvo šaldyti lėtai, tačiau dabar vis dažniau taikomas greitas šaldymo metodas - vitrifikacija.
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.
Šaldytas embrionas - vilties simbolis
Šaldytas embrionas - tai ne tik biologinis darinys, bet ir vilties simbolis nevaisingoms poroms. Tačiau kartu tai ir etinių dilemų šaltinis, reikalaujantis atsakingo ir apgalvoto požiūrio. Svarbu, kad visuomenė, politikai ir medikai kartu ieškotų sprendimų, kurie užtikrintų pagarbą gyvybei ir nevaisingų porų teisę į šeimą.
Likę embrionai gali būti užšaldomi ateičiai, jeigu gydymas būtų nesėkmingas ar pacientė norėtų pastoti vėliau. Tačiau vis daugėja įrodymų, kad dirbtinio apvaisinimo procedūroje dalyvaujančioms moterims ir jų kūdikiams būtų geriau, jei visi embrionai iš pradžių būtų užšaldomi. Išanalizavus 11 tyrimų iš viso pasaulio, kuriuose buvo stebimi 37 tūkst. nėštumų, paaiškėjo, kad šaldyti embrionai yra saugesni. Iš šaldytų embrionų išsivystę kūdikiai tris kartus rečiau gimdavo mažo svorio ar pirma laiko ir 20 proc. rečiau mirdavo pirmosiomis dienomis ar savaitėmis. Moterys, kurioms būdavo įkeliami šaldyti embrionai, tris kartus rečiau patirdavo tokias komplikacijas kaip kraujavimas nėštumo metu, negu tos, kurioms būdavo implantuojami „švieži“ embrionai.
Mokslininkė ir dirbtinio apvaisinimo konsultantė Abha Maheshwari teigė, kad jos rezultatai turėtų padėti atsikratyti baimės dėl embrionų užšaldymo. „Mes nustatėme, kad nėštumai, išsivystę implantavus šaldytus embrionus, turi geresnių pasekmių tiek motinai, tiek pačiam kūdikiui, negu tie, kurie išsivystė perkėlus šviežius embrionus“, - per Britų mokslo festivalį Aberdyne sakė daktarė A. Maheshwari. „Tradiciškai buvo manoma, kad šviežia visuomet yra geriau ir jiems būdavo teikiama pirmenybė“. Kodėl šaldyti embrionai yra geresni, kol kas neaišku, bet gali būti, kad tik stipriausi embrionai atlaiko kelių mėnesių užšaldymą. Pertrauka, atsiradusi dėl embrionų užšaldymo, taip pat gali būti naudinga moters organizmui, įskaitant jos reprodukcinę sistemą, kuri gali atsigauti nuo stiprių vaistų, skatinančių kiaušialąsčių gamybą. Kuo ilgesnis laiko tarpas tarp šių vaistų vartojimo ir nėštumo, tuo daugiau šansų, kad moters nepatirs kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo - mirtinai pavojingos komplikacijos, kurią gali sukelti vaisingumą skatinantys vaistai.
Nevaisingumo Gydymo Būdai ir Statistika
Nevaisingumas - visuomenės sveikatos problema. Nustatyta, kad pasaulyje apie 48,5 milijono porų susiduria su vaisingumo problemomis. Nevaisingų šeimų statistikos nėra, tačiau teigiama, kad mūsų šalyje gyvena apie 50 tūkst. šeimų, negalinčių susilaukti vaikų.
Pagalbinis apvaisinimas (IVF) yra vienas iš efektyviausių nevaisingumo gydymo būdų, tačiau jis nėra vienintelis. Priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, gali būti taikomi ir kiti gydymo metodai, tokie kaip:
- Chirurginis gydymas: Chirurginis gydymas gali būti taikomas, jei nevaisingumą sukelia kiaušintakių patologija, endometriozė ar kitos anatominės problemos.
- Medikamentinis gydymas: Medikamentinis gydymas gali būti taikomas, jei nevaisingumą sukelia ovuliacijos sutrikimai ar hormonų disbalansas.
- Intrauterininė inseminacija (IUI): IUI procedūros metu apdorota sperma įvedama tiesiai į moters gimdą, padidinant tikimybę apvaisinti kiaušialąstę.
Taikant pagalbinį apvaisinimą nesėkmės atveju embriono implantavimo procedūrą galima kartoti, todėl mokslininkams kilo idėja juos užšaldyti atsargai.
FSWA embrionų užšaldymas ir atitirpinimas
Pagalbinio Apvaisinimo Įstatymo Diskusijos ir Etinės Dilemos
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje sulaukė daug diskusijų ir nesutarimų. Nevaisingumo prevencija - svarbus aspektas, tačiau ji ne visada prisimenama. Yra pacienčių, kurios nevaisingos dėl įgimtų ligų, endometriozės ar priežasčių, visai nesusijusių su moters gyvenimo būdu, kurių medicinos mokslas dar nesugeba nustatyti.
Viena iš diskusijų temų - embrionų šaldymas ir jų likimas. Pagal dabar siūlomą įstatymo pataisą, jie bus saugomi amžinai. Tačiau kyla klausimų, kas bus daroma su užšaldytais embrionais, jei tėvai mirė nepareiškę savo valios.
Kitas svarbus klausimas - genetiniai embriono tyrimai. Jais siekiama, kad gimtų fiziškai sveiki palikuonys, tačiau kyla etinių dilemų dėl galimybės rinktis ne tik fizinę sveikatą, bet ir kitas savybes, tokias kaip lytis, plaukų spalva ar muzikiniai gabumai. Eugenikos sąvoka, siekianti padidinti teigiamai įvertintų paveldimų savybių santykinę dalį žmonių populiacijoje, sulaukė pasmerkimo dėl jos istorinių implikacijų.
Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenimis, nėštumų po atšildytų embrionų perkėlimo į moters gimdą vidurkis yra 20,3 proc., o panaudojus šaldytas kiaušialąstes - 25,4 proc. Atitinkamai, gimdymų vidurkis yra 14,1 ir 15,5 proc.
Docentės nuomone, jei pagalbinis apvaisinimas iš viso turi ateitį, tai ji priklauso kiaušialąsčių šaldymui. Kiaušidžių ir kiaušialąsčių šaldymas pasitarnauja sergant onkologinėmis ligomis, nes jų gydymo metu labai nukenčia lytinės ląstelės. Pasveikus iš užšaldytų kiaušialąsčių, jas apvaisinus, galima susilaukti vaikų.
KTU mokslininkų komanda pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti dirbtinio intelekto (DI) metodus žmogiškųjų embrionų vystymosi inkubatoriuose duomenims vertinti. Procedūros metu kiekvienas embrionas yra fotografuojamas kas 5 minutes iš septynių skirtingų pusių. „Šiame etape embriologas gali pasikliauti KTU įdiegtu DI algoritmu, kuris automatiškai išanalizuos visas nuotraukas ir sužymės visus įvykius bei anomalijas turinčius įtakos sėkmingam tolimesniam embriono vystymuisi. „DI metodai mašininio mokymo dėka yra apmokyti pastebėti visus esminius sveiko embriono požymius nuotraukų sekoje. V. „Viskas būtų paprasčiau jei būtų tik vienas embrionas. Tačiau vieno dirbtinio apvaisinimo ciklo metu į lėkštutę gali sutilpti iki 14 vieno paciento embrionų. Vis dėlto dažniausiai nėra iš kur paimti tiek kiaušialąsčių. Vidutiniškai vienu metu apvaisina iki 4-5 - ir visos šios zigotos yra auginamos inkubatoriuje. Ankstyvos stadijos embrionų sveikatos vertinimas nėra paprastas - daugelis embriologų šiuo metu vertina tam tikras embriono stadijų trukmes. „Jei embrionas vystosi per greitai arba per lėtai, tai signalizuoja apie genetinius sutrikimus, kurie pernelyg pagreitina arba sulėtina jo vystymąsi. Vystydamasis toliau, embrionas praeina keletą stadijų nuo zigotos iki blastocistos. Pasak profesoriaus, sveikas embrionas kiekvienoje stadijoje išbūna tam tikrą laiką - ne daugiau ir ne mažiau - ir vystosi nuosekliai pereidamas nuo vienos stadijos į kitą. „Implantuotas embrionas gali neprigyti, nes iš pat pradžių jis turėjo labai mažai šansų išsivystyti. Kai implantuotas embrionas neprigyti, pacientė turi kartoti hormonų kursą ir kitas procedūras, kurios, žinoma, kainuoja nemažai lėšų ir sveikatos. Naudojant automatizuotą ankstyvos stadijos embriono vertinimą, tikimybė susilaukti sveiko kūdikio ženkliai išauga“, - sako V. Automatizuotas vertinimas yra nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, aktyviai pradėta vystyti prieš šešerius metus, atsiradus techninėms galimybėms kurti sudėtingesnius DI metodus ir algoritmus. „Aš ir mano komanda tikriausiai, pirmieji pradėjome Lietuvoje taikyti DI metodus duomenims, kurie yra gaunami registruojant žmogiškųjų embrionų vystymąsi inkubatoriuose. Aišku pirmieji žingsniai bendradarbiavimo link buvo maži ir labai lėti, tačiau kryptingi. Šiandieną privačios vaisingumo klinikos jau taiko šią technologiją kasdieninėje veikloje ir vis daugiau įmonių pasaulyje pradeda siūlyti įvairius DI grįstus sprendimus.
Laboratorijos sąlygos ir kontrolė
Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. „Northway“ vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.
Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.
5d. buvo įkelta šaldytas embrionas, kraujo tyrimas 14d. Nusiraminkit, visaip gali būti. Visaip gali buti. 5d. buvo įkelta šaldytas embrionas, kraujo tyrimas 14d. Visa diena vyko pakraujavimas, nei stiprus nei nežymus, bet tikrai mažiau nei per mėnesinis... Pati naudojau iki 16 nėštumo savaitės. Sveiki nirejau, pasiklausti gal, kazkam buvo panasiai. Pirmadieni idejo embriona o vakar sestadieni jau pilvo apacioje kaire puse padurdavo ir siandien nakti miegodama kaip, verciausi kad taip deglis tave nes biski susirieciau ir praejo. Dabar viskas gerai rytas liktai ta apacia siektiek i kaire nori dilkcioti bet liktai toks nesmarkus jausmas. Nestumo testas nieko nerodo truputi ir ankstoka bet ir pas daktara ar verta eiti? Kaip dar nesilaukiu. Ar buvo kazkam panasaus?
Meilė atsiranda, kai esi bendrystėje, augini, maitini. Nebelieka svarbu, tai tavo genai ar ne. Pirmasis kūdikis iš mėgintuvėlio 1978 m. 2012 m. buvo paskelbta, kad po šios procedūros pasaulyje gimė apie 5 mln. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje gimsta apie 1 tūkst.
Šiomis dienomis pasklido žinia, kad aktorę Sofią Vergarą, išgarsėjusią seriale "Moderni šeima", buvęs jos sužadėtinis verslininkas Nickas Loebas į teismą padavė dėl užšaldytų moteriškos lyties embrionų, kuriems suteikti net vardai - Emma ir Isabella. Šie embrionai buvo sukurti 2013-aisiais. Tačiau pora išsiskyrė.
