Vaikų globos namai - tai institucijos, kurių pagrindinis tikslas yra globoti be tėvų priežiūros likusius vaikus, atstovauti ir ginti jų teises. Jei yra galimybė, siekiama padėti vaikui grįžti į šeimą. Tai socialinės globos įstaigos, kuriose gyvena vaikai nuo 3 iki 18 metų, o jaunuoliai nuo 18 iki 21 metų, jei jie mokosi dieniniame skyriuje. Dalis šių vaikų yra našlaičiai, kiti neteko vieno iš tėvų. Kai kurie gyvena globos namuose nuo 3 metų amžiaus, kiti - nuo paauglystės. Dažnai šie vaikai turi specialiųjų poreikių, kai kurie dėl vaikystės apleistumo turi protinį atsilikimą.
Pažintinė praktika vaikų globos namuose
Viena iš tokių įstaigų yra Alvito Šv. Kazimiero vaikų globos namai, esantys Vilkaviškio rajone, Alvito miestelyje. Atvykus į šią įstaigą, svarbu apgalvoti tinkamą bendravimo būdą su darbuotojais. Kilo klausimas, ar kreiptis telefonu, ar el. paštu. Išvada - gyvas balso skambutis ir komunikacija yra kur kas tikresnė ir gyvesnė nei laiškas. Skambutis praėjo sklandžiai, socialinė darbuotoja noriai sutiko priimti, aprodyti patalpas ir atsakyti į klausimus.
Vykstant į įstaigą, svarbu stengtis nesijaudinti ir galvoti pozityviai. Atvykus, žvilgsnį patraukia naujas pastatas. Įėjus, maloniai pasitinka socialinė darbuotoja, kuri pasiūlo aprodyti erdvę ir pasikalbėti. Viduje vyrauja šviesios ir jaukios erdvės, maloni atmosfera. Tiesa, tuo metu vyravo tyla, kadangi vaikai buvo mokykloje.
Kiekviename pastato aukšte vaikai gyvena šeimomis. Šiuo metu įstaigoje yra 20 globotinių iš galimų 24. Nors vaikams, atvykusiems gyventi, nauja aplinka iš pradžių būna sunki, tačiau palaipsniui gyvenimas primena namus. Globotiniai turi savo pareigas, atsakomybes, kartu ruošia maistą, kiekvienas yra už kažką atsakingas, lanko būrelius, švenčia šventes.
Šiuose namuose socialiniai darbuotojai atsakingi už visą darbo organizavimą, jie tarsi vadybininkai, kaip save apibūdino mus priėmusi darbuotoja. Susipažinus su aplinka, buvo užduoti klausimai socialinei darbuotojai apie profesijos pasirinkimą ir jos svarbą.
Interviu su socialine darbuotoja
Dėl ko tikrai nesirinktumėte / neverta rinktis šios profesijos?
„Tai nėra darbas, kuriame visada nupieštos gražios spalvos, susiduriame su visokiomis gyvenimiškomis situacijomis ir tikrai kartais atrodo nėra noro nei bendrauti su kažkuo, nei dalintis geromis emocijomis, tačiau būtent šioje vietoje bendravimas bei komunikacija yra svarbiausias darbo pagrindas sprendžiant kliento problemą. Drąsiai galiu sakyti, kad kartais emociškai pasijauti silpnesnis už vaiką.“
Papasakokite, dėl ko tikrai verta rinktis socialinio darbo profesiją? Gal galite papasakoti istoriją apie pirmą kartą, kai pamanėte, kad tai jūsų karjera?
„Socialinis darbuotojas, kaip ir minėjau, sprendžia labai svarbias visuomenines problemas. Mano nuomone, socialinio darbo svarbą galima sulyginti su medicina, nes neretai būna sunkiau, o skaičiai apie psichologines problemas bei mirčių registravimą auga vis dažniau, tai manau rinktis šią profesiją ir būti visuomenės dalimi - sunki, bet dvasinga profesija. Paauglystėje pagalvojau apie šią profesiją ir kažkaip daugiau neteko persigalvoti, žinojau, kad yra vaikų, kuriems reikia mažiau, bet tuo pačiu ir daugiau pagalbos.“
Refleksija apie apsilankymą vaikų globos namuose
Apsilankymas vaikų globos namuose suteikia vertingos patirties ir leidžia giliau suprasti socialinio darbo specifiką. Refleksija apima įvairias įstaigas, tokias kaip „Pastogė“, „Vilijampolės socialinės globos namai“, „Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras“, „Priklausomybių ligų centras“.
Viename iš apsilankymų, atėjus į dienos centrą, jau vyko diskusija. Buvo užduota daug klausimų, susipažinta su pirmaisiais vaikų namais Kaune. Šis apsilankymas buvo ypač įdomus. Nors ne visos patalpos buvo pastebėtos, ypač tos, kuriose vaikai gyvena savarankiškai, tai galėjo būti dėl laiko stokos arba dėl grupės skubėjimo.
Sužinota, kad darbuotojai pradėjo rengti vaikams keliones į įvairias stovyklas. Tai pasirodė šaunu, priminė vaikystės stovyklų patirtis. Šie vaikų namai paliko teigiamą įspūdį, buvo parodytas didžiausias susidomėjimas. Sužinota, kad „Pastogėje“ vaikai mokomi kasdieninių įgūdžių, suteikiamos sąlygos savarankiško gyvenimo realizavimui.
Vienai iš darbuotojų susisiekus su kita, buvo rasta grupė ir prisijungta. Sužinota, kad šioje įstaigoje naudojamas terapinis šuo - labradoras. Parodyti jo sugebėjimai, kaip jis skatinamas, jo gebėjimas mąstyti. Iš šio apsilankymo labiausiai įsiminė situacija su Dovile. Aktualijoje, situacija buvo tokia: šuns savininkė aiškino, kad nevarbu šuns dydis, jis taip pat, kaip ir mes žmonės, turi savo asmeninę erdvę ir pakvietė mažiausią pagal ūgį studentę Dovilę parodyti šį teiginį ant žmogaus.
Socialinis darbas apima įvairias sritis, tarp kurių yra darbas su senyvo amžiaus žmonėmis. Tai svarbi ir atsakinga sritis, apimanti pagalbą, švietimą ir paramos organizavimą tiems, kurie dėl amžiaus pokyčių tampa pažeidžiamiausi. Tikslas - ne tik užtikrinti saugumą ar fizinę priežiūrą, bet ir padėti išsaugoti orumą, savarankiškumą, asmeninio gyvenimo kontrolę bei galimybę išlikti aktyviais visuomenės nariais.
Dirbant socialinės globos namuose, socialiniai darbuotojai kasdien susiduria su situacijomis, kuriose būtina derinti globos ir įgalinimo principus. Pareiga - padėti žmogui išlikti stipriam net kai silpnėja sveikata, mažėja savarankiškumas ar keičiasi socialinės galimybės. Įgalinimas socialiniame darbe suvokiamas kaip gebėjimas rinktis, veikti pagal savo jėgas ir kontroliuoti bent dalį savo gyvenimo sričių. Tai ypač svarbu senyvo amžiaus žmonėms, kurie neretai susiduria su priklausomybe nuo aplinkinių bei nuvertinimu.
Žmonės, jaučiantys gyvenimo prasmę ir turintys galimybę dalyvauti bendruomenės veikloje, išlieka psichologiškai stipresni ir labiau pasitikintys savimi. Socialinis darbas reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai privalo aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Reikalavimai mokymams ir supervizijai prilygsta dovanai už asmeninį emocinį indėlį sprendžiant visuomenės problemas, kadangi mokymai „pravėdina galvą“, „padeda atrasti naujus kelius, naujus sprendimo būdus“.
Socialinis darbas yra pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Jų žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalu skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje.
Socialinio darbo praktikos metu iš arčiau susipažįstama su socialinės paramos skyriaus veikla, seniūnijos gyventojų konsultavimu socialiniais klausimais, prašymų pildymu, dokumentacijos tvarkymu.
Darbas vaikų globos namuose yra iššūkis, tačiau kartu ir didelė atsakomybė bei galimybė daryti teigiamą įtaką vaikų gyvenimui. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir reikalauja individualaus požiūrio bei rūpesčio. Socialinio darbuotojo vaidmuo yra padėti vaikams įveikti sunkumus, ugdyti jų savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, ruošiant juos savarankiškam gyvenimui.
