Stomatitas - tai burnos gleivinės uždegimas, kuris gali sukelti diskomfortą ir skausmą kūdikiams bei vaikams. Nors tai dažna būklė, tėvams svarbu žinoti jos simptomus, priežastis ir kaip padėti mažyliui greičiau pasveikti.
Kas yra stomatitas?
Stomatitas yra medicininė būklė, kuriai būdingas burnos gleivinės uždegimas. Stomatito židiniai gali atsirasti bet kurioje burnos vietoje - vidinėje skruostų pusėje, ant lūpų, dantenų, liežuvio, gomurio. Tai gali būti skausminga ir nemaloni būklė, dėl kurios kai kuriais atvejais yra sunku valgyti ar kalbėti. Vaikams stomatitas yra dažna burnos gleivinės uždegiminė būklė, kuri gali sukelti diskomfortą ir skausmą. Burnos ertmės sveikata - vienas svarbiausių geros vaiko savijautos veiksnių. Apie vaikų dantų higieną ir sveikatą kalbama nemažia, tačiau vertėtų nepamiršti ir burnos gleivinės pažeidimų, kurie, atrodytų, yra menki, tačiau darantys didžiulę įtaką bendrai vaiko būklei. Skausmingumas, peršėjimas ar niežulys trikdo vaiko mitybą, miego režimą, mažylis neretai tampa irzlus, verksmingas. Kadangi vaikas dėl amžiaus dar nesugeba įvardyti skaudamos vietos, daugelis tėvų, siekdami suprasti, kodėl mažylis jaučiasi prastai, atsisako valgyti, patiria nemažai streso.
Neretai burnos gleivinė vadinama žmogaus bendros sveikatos būklės veidrodžiu, nes jos pakitimai gali būti ne tik pirminiai, vietinių patologinių procesų padarinys, bet ir antriniai - dėl sisteminių būklių, tokių kaip cukrinis diabetas, vitaminų trūkumas. Visi simptomai, pakitimai yra svarbūs ir palyginti lengvai aptinkami, todėl svarbu laiku pastebėti nukrypimą nuo normos ribų, siekiant suteikti veiksmingą gydymą. Šias problemas dažniausiai pastebi vaikų ligų gydytojai, šeimos gydytojai, ausų, nosies ir gerklės gydytojai bei gydytojai odontologai.
Stomatito tipai
Yra keli skirtingi stomatito tipai, kurių kiekvienas turi savo priežastis ir rizikos veiksnius. Vaikams dažniausiai pasitaiko herpetinis stomatitas (sušalimo viruso sukeltas) ir aftinis stomatitas (kai burnoje atsiranda mažos opelės). Stomatitas gali būti suskirstytas į skirtingus tipus pagal pagrindinę priežastį ir uždegimo vietą.
Aftinis stomatitas
Aftinis stomatitas, dar vadinamas opalige, yra dažnas stomatito tipas, pažeidžiantis burnos gleivinę. Jam būdingos skausmingos, negilios opos ant vidinio lūpų, skruostų, liežuvio ir gerklės paviršiaus. Tiksli aftinio stomatito priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad ji susijusi su imuninės sistemos disfunkcija, stresu ir tam tikrais maisto produktais. Šios mažos, skausmingos opos gali atsirasti vidinėje lūpų pusėje, skruostuose arba ant liežuvio. Jos nėra užkrečiamos ir paprastai išnyksta savaime per savaitę ar dvi.
Herpinis stomatitas
Herpinis stomatitas yra virusinė infekcija, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Jam būdinga tai, kad ant lūpų, liežuvio ir burnos viduje susidaro mažų, skausmingų pūslelių. Herpinis stomatitas yra lengvai užkrečiamas ir gali būti perduodamas per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens seilėmis arba pažeidimais. Dažniausiai herpiniu stomatitu serga kūdikiai nuo 6 mėn. ir vaikai iki 5 m. amžiaus, bet gali susirgti ir suaugusieji, ypač jei jų imunitetas yra nusilpęs. Herpetinis stomatitas sukeliamas herpes simplex viruso. Šis virusas sukelia mažas opeles burnoje, kurios gali būti labai skausmingos. Tai dažniausiai pasitaiko mažiems vaikams, ypač iki 5 metų amžiaus. Herpiniam stomatitui būdingas bėrimas smulkiomis pūslelėmis, kurios susitelkusios į grupes. Bėrimas pūslelėmis, kurioms išnykus susiformuoja skausmingos opos.
Bene dažniausias vaikų ūminio stomatito sukėlėjas yra I Herpes simplex virusas (HSV-I), priklausantis Herpes viridae šeimai. Iš viso egzistuoja 8 skirtingos pūslelinės viruso formos, tačiau HSV-I esti dažniausias burnos gleivinės infekcijų sukėlėjas (apie 90 proc.), sukeliantis ūminį pūslelinį stomatitą. Pastarasis sudaro apie 80 proc. visų stomatitų, pasireiškiančių vaikams. Be to, tai viena dažniausiųjų vaikų infekcinių ligų. Įvairių autorių duomenimis, pūsleliniu stomatitu serga 250 vaikų iš 10 tūkst. Remiantis literatūra, egzistuoja 2 HSV-I infekcijos sirgimo pikai. Didžiausias sergamumas registruojamas 6 mėnesių-3 metų vaikams, nes šiuo laikotarpiu jie netenka iš mamos įgyto imuniteto, o savo suformuoti dar yra nespėję. Antrasis pikas stebimas apie 20 gyvenimo metus. Ūminiu pūsleliniu stomatitu užsikrečiama lašeliniu būdu per orą arba tiesioginio kontakto metu (per žaislus, maisto produktus). Virusas patenka į organizmą per pažeistą odą ar gleivines. Persirgus imunitetas nesusidaro, tad liga gali pasikartoti.
Kitos stomatito priežastys
Stomatitą gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, bakterijos, grybeliai, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas. Bakterinis stomatitas gali pasireikšti dėl bakterijų, kurios pateko į burną, dažnai dėl prastos burnos higienos. Be herpeso, virusinis stomatitas gali būti sukeliamas ir kitų virusų, tokių kaip gripas ar peršalimas. Vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas. Aftinio stomatito priežastys. Herpinio stomatito priežastys. Stomatitas gali būti sukeltas įvairių veiksnių. Dažnai stomatitą sukelia prasta burnos higiena, o kartais jis gali būti susijęs su kitomis sveikatos problemomis. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių stomatito priežasčių: Infekcijos - viena dažniausių stomatito priežasčių yra infekcija. Stomatitą gali sukelti virusai, bakterijos ir grybeliai. Mitybos trūkumai - stomatitą gali sukelti vitamino B12, geležies ir folatų trūkumas. Žmonėms, kurie laikosi griežtos dietos, pavyzdžiui, veganams ar vegetarams, gali būti didesnė rizika susirgti stomatitu dėl tam tikrų maistinių medžiagų trūkumo. Sisteminės ligos - sisteminės ligos, tokios kaip uždegiminė žarnyno liga (IBD) ir celiakija, taip pat gali būti priežastys, sukeliančios stomatitą, nes šios ligos sukelia uždegimą ir pažeidžia burnos gleivinę. Kitos ligos, tokios kaip ŽIV/AIDS ir vilkligė gali padidinti riziką atsirasti stomatitui. Alerginės reakcijos - burnos gleivinės uždegimą gali lemti ir kai kurių žmonių polinkis į alergijas tam tikriems maisto produktams, vaistams ar burnos priežiūros priemonėms. Kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, esančiomis tabake ar alkoholyje taip pat gali lemti stomatitą. Kandidozė (grybelinė infekcija) gali sukelti baltas dėmes ir opas kūdikio burnoje. Bakterinės infekcijos, nors ir retesnės, gali sukelti burnos uždegimą.
Stomatito simptomai kūdikiams ir vaikams
Stomatito simptomai skiriasi priklausomai nuo būklės sunkumo ir rūšies. Jeigu infekcija - lengvos formos, burnoje atsiranda kelios skausmingos opos. Sunkesniais atvejais pacientai karščiuoja, jiems gali skaudėti galvą, sutrikti apetitas, miegas ir kt. (t. y. simptomai išplinta už burnos ribų). Opelės būna balto arba gelsvo atspalvio, su geltonu krašteliu. Stomatito simptomai vaikui. Dažniausiai stomatitas praeina savaime ir nereikalauja medicininės pagalbos, tačiau jei vaiko simptomai nepraeina arba pablogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Pagrindiniai stomatito simptomai yra šie:
- Skausmingos žaizdelės ar opos burnoje
- Dantenų, liežuvio ir lūpų patinimas ir paraudimas
- Sunkumai valgant ar geriant
- Blogas burnos kvapas
- Karščiavimas
- Nuovargis
Simptomų sunkumas gali svyruoti, o kai kuriais atvejais stomatitas gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, dehidrataciją ar antrines infekcijas. Vienas iš dažniausių stomatito simptomų yra skausmas ir diskomfortas burnos ertmėje. Vaikas gali skųstis, kad sunku valgyti, gerti, kalbėti ar netgi atsipalaiduoti. Skausmas gali būti intensyvus ar lengvas, priklausomai nuo ligos sunkumo. Stomatitas taip pat gali sukelti burnos gleivinės pokyčius. Tai gali apimti tinimą, paraudimą, patinimą, opos ir pūlinius. Gleivinės pokyčiai gali būti skirtingo dydžio ir formos, priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo. Kai vaikui pasireiškia stomatitas, gali atsirasti karščiavimas ir bendras negalavimas. Vaikas gali jaustis silpnas, pavargęs ir negalėti dalyvauti įprastose veiklose. Karščiavimas gali būti lengvas ar sunkus, priklausomai nuo ligos sunkumo.
Ar stomatitas užkrečiamas?
Stomatito užkrečiamumas priklauso nuo jo etiologijos. Virusinį stomatitą, kurį lemia herpes simplex virusas (HSV‑1) ar Coxsackie virusas (rankų, kojų ir burnos liga), laikome užkrečiamu, jis perduodamas per seiles, tiesioginį kontaktą ar lašeliniu būdu. Tuo tarpu aftinis stomatitas (canker sores) - kuriam būdingi skausmingi burnos gleivinės opeliai - neužkrečiamas, nes priežastys nėra infekcinės. Tai patvirtina Cleveland Clinic, Mayo Clinic, CHOP ir kiti šaltiniai. Daugumai žmonių su aftine forma, tai yra imuninės ar traumos pasekmė, o ne infekcija - todėl opeliais niekas neužsikrės. Taip, herpetinis stomatitas, sukeltas herpes simplex viruso, yra užkrečiamas ir gali būti perduodamas tiesioginiu kontaktu (bučiniais, bendru naudojimu maistu, rankšluosčiais). Visos stomatito formos yra užkrečiamos, todėl reikėtų vengti tiesioginio kontakto su žmonėmis, prisilaikyti švaresnės asmeninės higienos.
Stomatito diagnostika
Norint diagnozuoti stomatitą, sveikatos priežiūros specialistas paprastai atlieka apžiūrą ir paklausia apie paciento simptomus bei ligos istoriją. Stomatitą dažniausiai diagnozuoja pediatras arba odontologas, kuris remiasi simptomais ir fiziniu ištyrimu. Pūslelinio stomatito diagnozė dažniausiai grindžiama nusiskundimais bei klinikiniu vaizdu, o laboratoriniai tyrimai retai kada reikalingi. Esama metodų, kuriais galima nustatyti ligos sukėlėją. Auksiniu standartu ir jautriausiu tyrimu laikomas virusų kultivavimo metodas, kai virusų kultūros yra auginamos ląstelėse. Šio tyrimo atlikimo galimybės varijuoja priklausomai nuo laboratorijos galimybių. Kiti tyrimai, tokie kaip Tznacko testas, kurio metu matomos daugiabranduolės ląstelės, infekuotos HSV, nustato tik apie 60 proc. infekcijų, o tepinėliai nesuteikia informacijos apie viruso tipą: HSV-1, HSV-2 ar Varicella zoster. Tiesioginė imunofluorescencija šiuo metu dar nėra plačiai taikomas metodas. Taip pat papildomai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, jame dažiausiai matoma leukopenija, kartais neryški leukocitozė, plazmocitozė, tačiau nėra ligai specifinių pakitimų. Liga užsitęsia ilgiau, jei burnoje yra daug infekcijos židinių (kariozinių, suirusių dantų) arba gydoma netinkamai.
Stomatito gydymas
Stomatito gydymas vaikams priklauso nuo priežasties. Namų gydymo metodai gali padėti palengvinti skausmą ir diskomfortą, kol vaikui bus suteikta medicininė pagalba. Stomatito gydymas priklauso nuo pagrindinės būklės priežasties. Jei priežastis yra virusinė ar bakterinė infekcija, simptomams valdyti gali būti skiriami antivirusiniai vaistai arba antibiotikai. Sunkiais atvejais uždegimui ir skausmui mažinti gali būti skiriami ir kortikosteroidai. Yra keletas namų gydymo priemonių, kurios padeda įveikti stomatito simptomus. Burnos skalavimas sūriu vandeniu arba geriamosios sodos tirpalu padeda sumažinti uždegimą ir skatina gijimą, o medaus ir ciberžolės pastos tepimas ant pažeistos vietos padeda malšinti uždegimą ir skausmą.
Pūslelinio stomatito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Skiriamas tiek vietinis, tiek sisteminis gydymas. Nuo pirmųjų ligos dienų itin svarbus yra vietinis gydymas, kuris malšintų burnos gleivinės skausmą, neleistų rastis pakartotiniams bėrimo elementams bei skatintų burnoje epitelio susidarymą. Tam ypač tinkamos medžiagos, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties (ši rūgštis reikalinga ląstelių regeneracijai), taip pat raminančių medžiagų ar padengiančių susidariusias žaizdas, dėl ko pacientui lengviau valgyti ir kalbėti. Preparatai, vartojami vietiniam gydymui, gali būti įvairios formos.
Sergant vaikui, tėvai neretai būna itin sunerimę, nes vaikas tampa irzlus ir verksmingas, atsisako valgyti. Pacientams, kurių burnos gleivinė pažeista, sunku valgyti bei gerti dėl patiriamo skausmo, todėl simptominiam gydymui itin svarbūs preparatai, kurie malšintų ne tik skausmą, bet ir pykinimą, taip palengvintų bendrą paciento būklę. Skausmui malšinti vaikams rekomenduojama skirti Anaftin® gelio, skysčio ar purškalo. Šis preparatas puikiai tinka siekiant kontroliuoti skausmą, sukeltą tiek mažų burnos gleivinės pažeidimų (stomatitas, ortodontinių plokštelių, netinkamai pritaikytų protezų sukelti pažeidimai), tiek didesnių bei gilesnių (išplitusios aftinės opos), taip pat norint mažinti uždegimą ir palengvinti gleivinės gijimą po ligos. Anaftin® sudėtyje esančios medžiagos, tokios kaip hialurono rūgštis, yra itin svarbios gyjant žaizdoms, nes padengia jas plėvele ir apsaugo nuo mechaninio poveikio, be to, išlaiko drėgmę. Ne ką mažiau naudingi ir tikrieji alavijai (Aloe barbadensis), nuo seno žinomi ir vertinami dėl drėkinamųjų ir gydomųjų savybių. Alavijai gerina deguonies įsisavinimą, pasižymi švelniai dezinfekuojančiu, lengvai anestezuojančiu poveikiu ir tokiu būdu sumažina skausmą bei niežulį.
Taip pat skausmui ir karščiavimui slopinti tinka acetaminofenas (10-15 mg/kg kas 4 val. ) ar ibuprofenas (10 mg/kg kas 6 val.). Vietinės lidokaino (2 proc.) aplikacijos naudingos skausmingumui burnoje mažinti 10-15 min. Pastebėta, kad kai kuriems pacientams vietiniai analgetiniai preparatai gali sukelti komplikacijų. Vaikams, gydomiems stacionare, gali būti skiriami intraveniai analgetikai.
Etiopatogeneziniam pūslelinio stomatito gydymui skiriami acikloviras, valgancikloviras ar famcikloviras. Valgancikloviras ir famcikloviras turi kiek pranašumų prieš aciklovirą, nes pasižymi geresniu bioprieinamumu bei patekimo per žarnyno gleivinę. Taip pat sergantiesiems itin svarbi yra racionali, subalansuota mityba. Maistas turi būti įvairus ir visavertis, turintis pakankamai baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Taip pat vaikams rekomenduojama gerti daug skysčių - negazuoto mineralinio vandens, saldintos arbatos. Atliktų studijų duomenimis, 8 proc. vaikų, sergančių pūsleliniu stomatitu, reikalinga hospitalizacija bei intraveninė rehidratacija. Svarbu paminėti, kad kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo geresnio efekto ir geresnės paciento būklės galime tikėtis.
Burnos opos vaikams – priežastys, simptomai ir gydymas
Stomatito prevencija
Puiki stomatito profilaktinė priemonė - kruopšti burnos higiena. Streso valdymas. Norint išvengti stomatito, svarbu palaikyti gerą burnos higieną, reguliariai valyti dantis ir vengti tiesioginio kontakto su užkrėstais asmenimis. Kadangi virusų sukeltas pūslelinis stomatitas - itin užkrečiama liga, sergantys vaikai neturėtų bendrauti su sveikaisiais, naudotis tais pačiais daiktais. Sergantiesiems rekomenduojama turėti atskirą rankšluostį, patalynę, indus. Taip pat patartina ne tik užtikrinti sergančio vaiko gerą savijautą, bet ir dezinfekuoti žaislus, daiktus, siekiant sustabdyti infekcijos plitimą. Specialistai, apžiūrintys sergantį pacientą, turėtų naudoti apsaugines priemones (pirštines, kaukes), dažniau plautis rankas.
Prevencinės priemonės: Stomatitui kelią užkirsti padės reguliarus dantų valymas šepetėliu ir tarpdančių siūlu, tabako, alkoholio bei maisto produktų, galinčių dirginti burną, vartojimo vengimas. Be to, stomatito atsiradimo simptomų padės išvengti ir sveikos mitybos palaikymas bei streso lygio valdymas.
1. Laikykitės griežtos burnos higienos. Gera burnos higiena yra pagrindinis stomatito prevencijos ramstis. Reguliarus dantų valymas ir tinkama burnos priežiūra padeda pašalinti bakterijas, maisto likučius ir kitus dirgiklius, kurie gali sukelti gleivinės uždegimą. Valykite dantis du kartus per dieną: Naudokite minkštą dantų šepetėlį ir švelnią dantų pastą, kad išvengtumėte gleivinės traumavimo.
2. Venkite dirginančių produktų. Tam tikri burnos higienos produktai ar maistas gali dirginti burnos gleivinę, ypač tiems, kuriems yra polinkis į aftinį stomatitą. Pasirinkite švelnias dantų pastas: Venkite pastų ar burnos skalavimo skysčių, kuriuose yra alkoholio, mentolio ar stiprių cheminių medžiagų, nes jie gali sukelti deginimo pojūtį ar opas.
3. Užtikrinkite subalansuotą mitybą. Mityba vaidina svarbų vaidmenį burnos sveikatai ir imuninės sistemos stiprinimui. Vitaminų ir mineralų trūkumai, ypač vitamino B12, folio rūgšties, geležies ar vitamino C, yra susiję su padidėjusia aftinio stomatito rizika.
4. Mažinkite stresą. Stresas yra vienas iš pagrindinių aftinio stomatito sukėlėjų, nes jis silpnina imuninę sistemą ir skatina uždegiminius procesus organizme.
5. Reguliariai lankykitės pas odontologą. Reguliarūs odontologiniai patikrinimai yra būtini, kad būtų laiku aptikti ankstyvi burnos gleivinės pažeidimai ar kitos problemos, galinčios sukelti stomatitą.
6. Apsaugokite imuninę sistemą. Silpna imuninė sistema didina įvairių stomatito formų, ypač herpetinio ar kandidozinio, riziką.
7. Būkite atsargūs su burnos traumomis. Mechaniniai burnos gleivinės pažeidimai yra dažna stomatito priežastis, ypač aftinio tipo.
Stomatitas, nors ir dažnai laikomas lengva būkle, gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, sukeldamas skausmą, diskomfortą ir trukdydamas kasdienėms veikloms, tokioms kaip valgymas ar kalbėjimas. Supratimas apie skirtingas stomatito formas - aftinį, herpetinį, kandidozinį ar alerginį - ir jų priežastis leidžia efektyviau valdyti simptomus ir užkirsti kelią pasikartojimams. Ankstyva diagnostika, tinkama burnos higiena ir pagrindinių priežasčių, tokių kaip mitybos trūkumai ar imuninės sistemos sutrikimai, gydymas yra esminiai žingsniai siekiant sumažinti ligos poveikį.
tags: #kaip #atrodo #kudikio #stomatitas
