Kūdikio raida apima keletą svarbių sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą ir emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, yra itin svarbūs visam tolimesniam kūdikio vystymuisi ir lydi jį visą gyvenimą. Todėl labai naudinga nuolat stebėti ir vertinti kūdikio raidą.
Pirmieji Judesiai ir Reakcijos
Dauguma kūdikio judesių iš pradžių yra spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Mažylis reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėnesių kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Naujagimiai ir maži kūdikiai dažnai laiko sugniaužtus kumštelius. Pagrindinė kumštukų gniaužimo priežastis - įgimtas griebimo refleksas. Taip pat sugniaužti kumštukai gali įspėti apie kūdikio patiriamą stresą ar alkį. Kai kūdikis yra alkanas, visi jo kūno raumenys yra labiau įsitempę. Sunerimti reikėtų, jei kumštelius tebegniaužia vyresnis nei 4 mėn. amžiaus kūdikis.
Šiomis savaitėmis (apie 6 savaitės) kūdikis apdovanoja nesuskaičiuojamomis šypsenomis, kūdikiškais pasakojimais, net keletu juokučių ir savarankiško aplinkos tyrinėjimo laikotarpiu, kai jį jau galima palikti tiesiog būti. Nors pilvo skausmai gali neleisti atsipalaiduoti pilnai, tačiau šios savaitės dažnai būna vienas malonumas. Pirmieji kartai išvykstant į parką dviese, paliekant vaiką vyrui ar visai šeimai keliaujant į senamiestį ir restoraną šias savaites taip pat labai paįvairina. O svarbiausia - padeda labiau patikėti vaiko ir mūsų pačių jėgomis.
Mažylio judesiai pamažu darosi plastiškesni ir labiau koordinuoti, nors dar mėnesį ar kiek ilgiau pasitaikys atsitiktinių, trūkčiojančių judesių. Pastebėsite, kad dabar mažylis daiktus bando pačiupti sąmoningai - barškučius, šaukštus, tėvelių pirštus. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
Regėjimo ir Klausos Raida
Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Naujagimių regos lavinimui labiausiai pasitarnauja kontrastinės kortelės, nes mažyliai geriausiai mato juodai baltos spalvos paveiksliukus. Kūdikis reaguoja į garsus. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Domisi tyliais garsais. Žmogus turi 5 pagrindinius jutimus, padedančius jam pažinti pasaulį: regą, klausą, lytėjimą, skonį ir uoslę. Kūdikio klausa ir klausos lavinimas.
Pažinimas Per Burną ir Lytėjimą
Būdamas 5 mėnesių mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Kūdikio lytėjimas ir lytėjimo lavinimas. Glostykite, masažuokite kūdikį. Kūdikio skonio pojūtis ir jo lavinimas. Kūdikio uoslė ir uoslės lavinimas. Kūdikių uoslė yra gan jautri - pastebėsite, kad jeigu esate stipriai prisikvėpinę, kūdikis gali nenorėti žįsti ar būti jūsų glėbyje.
Socialinė Raida ir Prieraišumas
Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėnesių - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėnesių - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Judėjimo Tobulėjimas ir Savarankiškumas
Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujus judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas.
Šiomis savaitėmis nustebina kaip jau stipriai vaikas laiko galvytę, kaip atsivėrė ir atsipalaidavo susigūžęs kūnas, tačiau dar teks padirbėti ties klubų atvedimu, todėl kiekvieną kartą keičiant sauskelnes daromi stiprinantys pratimai. Su pilvuko skausmais kartais padeda viena, kartais kita, o kartais, atrodo, niekas. Bet per šias savaites turbūt turėta vos viena kita nevaldoma ausis veriantis verksmą, tad jaučiama stipri pažanga ir džiaugsmas, kad dažnu atveju jau randama kaip padėti ir galima daug tiksliau perskaityti jo signalus.
Kalbos Raida ir Bendravimas
Kalboje vyrauja „dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti.
Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Emocinė Būsena ir Nuotaikų Kaita
Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Svarba Vertinti Kūdikio Raidą
Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi. Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys. Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Priežiūra Po Gimdymo
Kūdikį auginančios mamos visą savo dėmesį skiria jam, tačiau svarbu nepamiršti ir savęs - juk tik būdama sveika, žvali ir stipri galėsite tinkamai pasirūpinti mažyliu. Moters kūnas pokyčius patiria ne tik nėštumo ir gimdymo metu, bet ir po jo. Pas ginekologą, jeigu nėra nusiskundimų, reikėtų apsilankyti po gimdymo praėjus 6-8 savaitėms. Ypatingai ruoštis šiai apžiūrai nereikia, tačiau nusiteikite, kad ji gali būti nemaloni, net kiek skausminga dėl po gimdymo ir žindymo laikotarpiu būdingo makšties išsausėjimo. Ginekologas turėtų visapusiškai apžiūrėti vaikelį pagimdžiusią moterį, paklausinėti apie jos sveikatos būklę. Įprastai ginekologai lytinių santykių nerekomenduoja pradėti anksčiau kaip po 4-6 savaičių nuo gimdymo, tačiau pagimdžiusios moterys (net ir sustiprėjusios fiziškai) dažnai nori palaukti ilgėliau. Atvirai pasikalbėkite su vyru apie lytinių santykių atnaujinimą, išsakykite savo poziciją, papasakokite apie savijautą. Net jei mėnesinės dar nepasirodė, atnaujinus lytinius santykius, derėtų pasirūpinti tinkama kontracepcija. Žinoma, jeigu neplanuojate pametinukų.
Faktas: Kadangi motinos piene nėra pakankamai vitamino D, krūtimi maitinamiems kūdikiams nuo dviejų mėnesių reikia duoti vitamino D lašų.
