Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27 - 29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą.
Laimei, dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų. Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas.
Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs. Klausa padeda geriau pažinti aplinką, o taip pat veikia mūsų nuotaiką. Reaguojant į staigius, stiprius garsus pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas, t.y. 7 mėn. Ima reaguoti į kai kuriuos aplinkos garsus ir suvokti, ką jie reiškia. Reaguoja į prašymus ir paliepimus. Pradeda atkartoti garsus ir paprastus žodelius bei ima juos sąmoningai vartoti. Kalbos raida tampa vis spartesnė.
Naujagimis gali gimti turėdamas įgimtų klausos sutrikimų. Pakinta kalbėjimas. Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys. Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.
Mažesniam kaip vienerių metų kūdikiui prikurtimą sunku nustatyti. Gimęs vaikas šokiruotas aplinkos triukšmo, spalvų ir kitų netikėtų potyrių. 6 mėnesių kūdikis atkreipia dėmesį ir į labai tylius garsus, 9 mėnesių jis įdėmiai klausosi pažįstamų garsų ir pradeda čiauškėti savo kalba bei dairytis, ieškodamas nežinia kur esančio garso šaltinio.
Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu įtariate, kad vaikui sutrikusi klausa, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Visiškas vaiko kurtumas - retenybė, bet prikurtimas, trukdantis vystytis kalbai ir mokytis pasitaiko vaikams dažnokai. Susilpnėjusi vyresnio amžiaus vaiko klausa gali neturėti įtakos kalbos vystymuisi.
Pirmieji klausos sutrikimo požymiai gali būti - elgesio neatitikimas ir prastas suvokimas. Vaikas pradeda prastai girdėti televizoriaus garsą ir nuolat prašo jį pagarsinti arba nuolat prašo suaugusiųjų pakartoti pasakytus žodžius. Tokių vaiko prašymų priežastys gali būti ir kitos, bet reikėtų atkreipti į juos dėmesį.
Jeigu vienerių metų vaikas aiškiai taria atskirus žodžius, o dvejų - sudeda juos kartu, trejų - formuluoja suprantamus sakinius, galite būti ramūs, kad jūsų vaiko klausa normali. 4 metų vaiko prikurtimas paprastai lengvai pastebimas pagal jo kalbą.
Populiariausia vaikų klausos sutrikimo priežastis - vidurinės ausies uždegimas. Tai reiškia, kad ausies būgnelio ertmėje atsiranda skysčio. Skystis trukdo per vidurinę ausį perduoti garsą į nervus, siunčiančius informaciją smegenims. Sveiko žmogaus vidurinėje ausyje atsiradęs skystis pašalinamas per „Eustachijaus“ vamzdelį. Kai „Eustachijaus“ vamzdelis pilnai nevykdo savo funkcijos, atsiranda vidurinės ausies uždegimas. Klausos negalavimą sukelia galvos trauma, gimdymo trauma, sunki naujagimio gelta. Vidurinės ausies uždegimo gydymas trunka ilgai.
Rečiau pasitaikanti vaiko prastos klausos priežastis - sieros kamščiai arba svetimkūniai ausyje, taip pat - nervų, perduodančių impulsus iš ausies į smegenis, pažeidimas (tai dažnai būna kai kurių vaistų šalutinis efektas). Kitais atvejais dalinį kurtumą sukelia smegenų pažeidimas, išsivystęs dėl infekcijos, pavyzdžiui, meningito arba - dėl infekcijos, kuria sirgo nėščia būsimoji mama (pavyzdžiui, raudonukės).
Girdimosios informacijos apdorojimas - gebėjimas suvokti, analizuoti ir išreikšti tai, kas girdima. Tai vienas svarbiausių įgūdžių. Jeigu šis kognityvinis įgūdis pradeda silpti, atsiranda problema, kurią dažnai įvardiname kaip „klausosi, tačiau negirdi“. Tampa sunku mokytis, skaityti, be klaidų pasakyti žodžius paraidžiui ir juos užrašyti, suvokti perskaitytą tekstą. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokie vaikai turi arba gali turėti gerą klausą, nes problema slypi garsų dekodavime, o ne jų girdėjime ar negirdėjime.
„Tėvai, kurie kreipiasi į mus, kalba apie tai, jog jų vaikai neįsidėmi, ką mokytojai uždavė namų darbams, visiškai neskaito knygų, o namuose elgiasi taip lyg girdėtų tik 50% to, kas jiems sakoma. Atsiradus mokymosi bei įvairių būrelių, užsiėmimų nuotoliu galimybei, ši problema dar labiau išryškėjo - juk sėdėdami prie kompiuterio vaikai turi girdėti, ką ekrane kalba mokytojai, kiti vaikai. Kai girdimosios informacijos apdorojimo greitis sulėtėja, vaikai greičiau pavargsta, pasidaro dirglūs, nori atsitraukti nuo pamokų, mieliau renkasi veiklas, kurios neapkrauna šio įgūdžio. Pavyzdžiui, kompiuterinius žaidimus“.
Kai girdimosios informacijos apdorojimo įgūdis silpsta, smegenyse atsiranda tarsi gedimas - joms vis sunkiau suteikti reikšmę gaunamai informacijai, teisingai dekoduoti gaunamus signalus. Yra išskiriamos keturios pagrindinės sritys, kuriose ryškiausiai pasimato problemos:
- Garsinė diskriminacija - gebėjimas pastebėti bei atskirti skirtingus ir pavienius garsus. Jis ypač reikalingas, kai mokomės užsienio kalbų, stengiamės atskirti panašiai skambančius, bet skirtingus žodžius. Pavyzdžiui, kardas ir kartas. Vaikai, turintys girdimosios informacijos apdorojimo sunkumų, neaptinka subtilių garsų skirtumų, praleidžia informaciją, neteisingai ją supranta. Jiems taip pat gali būti sunkiau išmokti skaityti ir aiškiai išreikšti save. Dar viena sritis, kur gali pasireikšti ši problema, yra eilėraščių mokymasis - smegenys paprasčiausiai nesuvokia, kad yra žodžių, kurie skamba vienodai, rimuojasi.
- Svarbių ir nesvarbių garsų samplaika - galimybė atskirti svarbius garsus nuo foninio triukšmo, vykdyti žodinius nurodymus, išsirinkti vieną balsą iš daugybės balsų. Klasėje vaikui, kuris negeba atskirti garsų, gali būti sunku sutelkti dėmesį į tai, ką sako mokytojas. Tai yra filtravimo problema - ką man reikia girdėti? Kas svarbu, o kas ne? Būtent dėl to ir jūsų vaikas gali neišgirsti jūsų, kai aplink yra triukšmo.
- Garsinė atmintis - girdimoji atmintis, kuri apima gebėjimą prisiminti tai, ką girdėjome, tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu laikotarpiu. Susilpnėjus šiam įgūdžiui, vaikams sunkiau išmokti eilėraščius ir dainų žodžius, atpasakoti, ką skaitė ar girdėjo, prisiminti informaciją. Nebent ji buvo užrašyta.
- Garsų seka - gebėjimas suprasti ir prisiminti garsų tvarką. Vaikas, turintis silpną garsų sekos įgūdį, maišys skaičius su tais pačiais skaitmenimis (pavyzdžiui, 84 ir 48), gali sukeisti garsų seką žodyje (pavyzdžiui, anksčiau ir anksčiau). Jam taip pat gali kilti problemų prisimenant informaciją, pateiktą sąrašuose, sunkumų vykdant nuoseklias instrukcijas.
„Dažnai girdimosios informacijos apdorojimo problemos yra painiojamos su kitais mokymosi sutrikimais. Pavyzdžiui, jei vaikui kyla sunkumų su įvairiomis kalbinėmis užduotimis, ypač skaitymu, rašymu, tėvų pirmasis įtarimas gali būti disleksija. Tačiau, atlikus Gibson kognityvinių įgūdžių testą, paaiškėja, jog vaiko girdimosios informacijos apdorojimo įgūdis yra labai nusilpęs.“
Klausa - vienas iš svarbiausių pojūčių, padedančių pažinti ir suprasti pasaulį. Visgi, nuolatinis triukšmas, sveikatos problemos ar dėl amžiaus atsirandantys pokyčiai neretai ją apsunkina ir sukelia tam tikrų pažeidimų. Laiku pastebėjus kai kuriuos iš jų galima pagydyti, tačiau kita dalis yra neatstatomi ir koreguojami tik klausos aparatais.
Klausos nusilpimas - tai garso suvokimo funkcijos sutrikimas bent trijuose garso dažniuose virš 30 dB. Paprastai sakant, tai yra klausos nervo susilpnėjimas ir sumažėjęs jautrumas garsui. Remiantis statistiniais duomenimis, bent 25 proc. asmenų virš 65 m. turi didesnį ar mažesnį klausos pažeidimą, tačiau nuo ūmios ausų patologijos bei pakenkimo klausai taip pat nėra apsaugoti ir jaunesnio amžiaus žmonės.
Klausos sutrikimai yra skirstomi į du tipus - kondukcinį klausos sutrikimą, kai patologija yra garso perdavimo sistemoje (išorinėje ausies landoje bei vidurinėje ausyje) ir neurosensorinį prikurtimą, kuris reiškia, jog yra pažeistas klausos nervas arba garsą suvokiantys centrai galvos smegenyse.
Kaip atpažinti silpnėjančią klausą?
Dalis pacientų aiškiai jaučia ūmiai atsiradusį prikurtimą, užgulusią vieną ar kitą ausį. Visgi, esant lėtiniam, stabiliam klausos blogėjimui, jį pastebėti gali būti sudėtinga, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į subtilesnes detales.
„Esant klausos nusilpimui, žmonėms tampa sunku suprasti kalbą, pašnekovų dažniau prašoma pakartoti, tai ką sakė, tampa sunkiau orientuotis triukšmingoje aplinkoje, norisi pasigarsinti televizorių ar telefoną, sutelkiama daugiau dėmesio į pokalbį, todėl greičiau pavargstama”, - pasakoja gydytojas otorinolaringologas.
Ilgainiui šie simptomai pradeda sekinti pacientą, todėl jiems atsiranda galvos skausmai bei nuovargis dėl nuolatinės įtampos, bandant suprasti kalbą. Neretai dėl šių priežasčių dalis pacientų tampa irzlūs ir pradeda vengti socialinių situacijų.
Kas lemia klausos prastėjimą?
Pasak gydytojų, klausa susilpnėti gali dėl įvairių veiksnių:
- Akustinių traumų - per didelio triukšmo sukelto klausos pakenkimo;
- Galvos traumų - kai, lūžus smilkinkauliui, pažeidžiamas ausies labirintas;
- Širdies ir kraujagyslių sistemų ligų - kadangi ausies labirintą maitina vienintelė arterija, kraujospūdžio šokinėjimai ar kraujotakos nepakankamumas gali pakenkti klausos nervui;
- Ototoksinių vaistų, ypač aminoglikozidų, kilpinių diuretikų, dalies chemoterapijoje taikomų vaistų, kurių nepageidaujamas poveikis yra klausos pakenkimas;
- Klausos nervo neurinomų - gerybinių klausos nervo navikų;
- Senatvinio prikurtimo - su amžiumi išsivysčiusio klausos pakenkimo, diagnozuojamo, kai atmestos kitos priežastys. Šis klausos pakenkimas dažniausiai būna simetriškas abejose ausyse;
- Ūmaus neurosensorinio prikurtimo - staigaus, per 24-72 val. atsiradusio klausos pablogėjimo. Dažniausiai pacientai pajunta, kad staiga girdi prasčiau arba visai negirdi viena ausimi. Neretai šis klausos pakenkimas yra lydimas atsiradusio ūžesio ar galvos svaigimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi pacientai, kuriems pasireiškia progresuojantis vienpusis klausos pakenkimas, turėtų būti nuodugniai ištirti.
Kaip diagnozuojamas klausos nusilpimas?
Kiekvieną klausos pažeidimą itin svarbu tinkamai diagnozuoti, nes tik teisingai nustačius jo priežastį, galima taikyti specifinį etiologinį (priežastinį) gydymą.
„Pagrindinis tyrimas, kuris parodo, ar tai neurosensorinis prikurtimas - t. y. pakenkimas garsą suvokiančiai sistemai, ar kondukcinis - pakenkimas garsą pravedančiai sistemai, bei koks to pakenkimo lygis, yra audiometrija”, - pažymi gydytojas.
Be to, diferencinei diagnostikai gali būti naudojama impedansometrija - vidurinės ausies akustinio pralaidumo ir spaudimo būgninėje ertmėje tyrimas. Kai pasireiškia vienpusis klausos pakenkimas ar ūžesys, diagnozė patikslinama taikant radiologinius tyrimus - galvos magnetinį rezonansą (MRT) ar kompiuterinę tomografiją (KT).
Žinoma, klausos susilpnėjimo gydymas priklauso ir nuo jį sukėlusios priežasties, ir nuo pobūdžio.
„Ūmus, 12-72 val. trunkantis neurosensorinis prikurtimas, kai klausos pažeidimas yra virš 30 dB, yra gydomas stacionariniu būdu, taikant hormoninį priešuždegiminį gydymą. Kalbant apie lėtinį, stabilų klausos pakenkimą, vienintelis efektyvus gydymas yra klausos reabilitacija, pritaikant reikalingą klausos aparatą”, - atkreipia dėmesį gydytojas otorinolaringologas.
Kaip išvengti klausos pažeidimų?
Nerimauti dėl klausos jauno amžiaus ir su kitomis ligomis nesusiduriantiems pacientams nereikėtų - įprastai užtenka profilaktinio klausos patikrinimo dėl darbo, atliekamo bent kartą per du metus. Visgi, pravartu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus artimuosius, kurių klausa prastėja palaipsniui, nes jiems patiems pastebėti šį procesą gali būti sunku.
„Kaip minėjau, ypač svarbu nustatyti klausos pablogėjimą ir laiku taikyti reabilitacines priemones, nes ilgainiui, dėl prastos klausos, nukenčia socialinis gyvenimas, emocinė sveikata ir aktyvėja smegenų degeneracija. Todėl vyresniems nei 65 m. pacientams naudinga tikrinti klausą kasmet”, - akcentuoja gydytojas.
Norint išvengti klausos problemų ateityje, taip pat svarbu saugoti ausis nuo triukšmo - vengti triukšmingų vietų, o jei to padaryti neįmanoma, stengtis jose būti kuo trumpiau.
„Darbas triukšmingoje aplinkoje turi būti atliekamas su ausis saugančiomis priemonėmis - ausinėmis ar ausų kištukais. Be to, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas ir plačiai paplitusį ausinukų naudojimą, reikėtų atkreipti dėmesį į garso stiprumą - jis neturėtų viršyti 85 dB”, - pastebi gydytojas otorinolaringologas.
Anksti nustatyta liga, modernios klausos priemonės ir specialusis ugdymas kurčiam vaikui leidžia gyventi visavertį gyvenimą.
Jei ne ant ausyčių uždėti klausos aparatai, niekada neįtartum, kad metų ir trijų mėnesių Kajus turi klausos negalią. Gražus baltapūkis berniukas guviai reaguoja kalbinamas ir pats nuolat čiauška. „Ačiū“, „atia“, „bolia“, „tete“, „mama“ - tai žodžiai, kuriuos jis jau žino ir aiškiai taria. Vaikas visiškai niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Neprigirdėjimas jam nustatytas vos tik gimus, nes mama vilnietė Indra Šimanauskė jau žinojo, kad taip gali atsitikti.
Šeima skaudžiai pavėlavo gimus pirmajam sūnui Benui, kuriam neprigirdėjimo negalia buvo nustatyta gerokai vėliau, kai tėvai ir auklėtoja pastebėjo, jog darželį pradėjusiam lankyti vaikui „kažkas yra“. „Nors pati neprigirdžiu, Beną auginome kaip sveiką vaiką. Aš ir mano tėvai buvome įsitikinę, kad ligą sukėlė gripo komplikacija ir ji nėra genetiškai paveldima. Klausos negalią man nustatė tik pirmoje klasėje po gripo komplikacijų, kurios iš tikrųjų, kaip vėliau paaiškėjo, tik sustiprino įgimtą klausos pažeidimą“, - pasakojo 37-erių metų moteris, pati nešiojanti klausos aparatą. I.Šimanauskė sakė tiesiog nežinojusi, kad nereikia laukti iki trejų metų, kai vaikas jau pradės gerai kalbėti, kad jam būtų diagnozuota liga.
Laiku atlikti tyrimai ir modernios technologijos klausos pažeidimus leidžia nustatyti ką tik gimusiam kūdikiui. Daugelyje pasaulio šalių visuotinai tikrinama naujagimių klausa, kad pažeidimai būtų nustatyti kuo anksčiau. Lietuvoje privalomai tikrinami tik tie naujagimiai, kurių šeimoje yra kurčiųjų arba neprigirdinčių, neišnešioti kūdikiai arba jei mama nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, nuo jų buvo gydomas ką tik gimęs kūdikis. Visuotinę patikrą ketinama pradėti tik nuo 2012-ųjų.
Tas nežinojimas ir visuotinės patikros nebuvimas atsiliepė ir jos sūnui Benui. Vaikas iš pradžių mažai kalbėjo ir tik nuo trejų su puse metų, pradėjus nešioti klausos aparatą ir intensyviai dirbti su surdopedagogais, jo kalba kur kas pagerėjo. Jaunėliui Kajui klausos pažeidimas buvo diagnozuotas anksti, nuo penkių mėnesių vaikas nešioja klausos aparatus, kartą per savaitę darželyje kartu su mama lanko specialius surdopedagogės vedamus užsiėmimus, todėl jo suvokimas, kalba ir bendras vystymasis niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Kuo anksčiau nustatomos klausos problemos, tuo rezultatai būna geresni. Tačiau Indra sako, jog dirbti su neprigirdinčiu vaiku reikia daug ir nuolat. Vaikas mokomas klausytis garsų, atpažinti juos, be to, jam reikia parodyti, iš kur tas garsas sklinda. „Įsivaizduokit, jog kurčiam ar neprigirdinčiam vaikui garsai iš pradžių skamba taip, kaip mums kinų kalba“, - vaizdingai palygino moteris.
Ji neabejoja, kad abu jos vaikai mokysis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikaisiais ir klausos negalia nesutrukdys jiems pasiekti visko, ko patys norės. Indra šiandien jau tiksliai žino, kad jų šeimą persekiojančios ligos priežastis - genų mutacija. Genetiniai tyrimai parodė, kad pažeistą geną turi ne tik ji, bet jo nešiotojas yra ir jos vyras. Tokiu atveju yra 50 proc. tikimybė, kad vaikai gali gimti sveiki. „Mes dar galime sulaukti visiškai sveiko vaiko. Tiek pat šansų turi ir mūsų vaikai“, - optimistiškai kalbėjo I.Šimanauskė.
Su savo negalia išmokusi gyventi moteris neslepia, jog iš pradžių buvo nelengva susitaikyti su jų šeimą užgriuvusia bėda. Labai padėjo vyro supratingumas ir parama, artimųjų palaikymas. Ne paslaptis, kad dėl įvairių vaikų negalių išsiskiria net 50 proc. šeimų. „Kai šiandien girdžiu mamas raudančias „ką daryti - mano vaikas negirdi“, labai gerai jas suprantu, bet sakau, kad kuo greičiau eitų pas gydytoją ir pradėtų su vaiku dirbti. Kiekviena praleista diena gali labai brangiai kainuoti. Tą skaudžią pamoką augindama pirmąjį sūnų gerai išmokau“, - sakė I.Šimanauskė.
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojos audiologės Jekaterina Byčkovos teigimu, kuo anksčiau diagnozuoti kurtumą ar klausos pažeidimus labai svarbu, nes nuo to priklauso neįgalaus žmogaus viso gyvenimo kokybė. Daug vilčių dedama į po metų šalyje ketinamą pradėti visuotinę naujagimių klausos patikrą, tačiau savalaikė diagnostika - tai tik sunkaus darbo pradžia.
„Bėda ta, kad, naujagimiui nustačius klausos sutrikimą, kai kurie tėveliai su vaikais tiesiog neatvyksta pas specialistus, laiku neatlieka tyrimų, nesilanko pas surdopedagogus, vaikai nenešioja klausos aparatų, todėl nesivysto jų kalba. Mes, gydytojai, kartu su socialiniais darbuotojais, pedagogais patys skambiname jiems, raginame atvykti į patikrą. Kodėl taip yra? Pirmiausia tėvams labai sunku susitaikyti su mintimi, kad jų vaikas negirdi. Dažniausia klausos negalios priežastis - genų mutacija, kai visiškai sveikų žmonių šeimoje staiga gimsta vaikas, turintis klausos pažeidimų. Tėvai netiki diagnoze, dažnai net vyksta tikrintis į užsienį, nieko nedaro, tikisi stebuklo. Taip prarandamas brangus laikas, reikalingas darbui su tuo vaiku, mokant suprasti kalbos ir aplinkos garsus, ugdant kalbą“, - sakė gydytoja.
Medikę stebina, kad kai kurie šeimos gydytojai kalbos raidos sutrikimų turinčių vaikų taip pat neskuba siųsti pas specialistus. Neva jiems dar anksti tikrinti klausą. Bet ją tikrinti gali būti tik per vėlu. „Svarbu, kad tėveliai suprastų, jei dvejų ar trejų metų vaikas kalba prastai, ne viską supranta, nereaguoja į paliepimus, būtina patikrinti jo klausą. Geriau ateiti nei neateiti pas specialistus“, - patarė J.Byčkova.
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ pirmininkė Rima Sitavičienė tikisi, jog, įvedus visuotinę naujagimių patikrą, šalyje bus sukurta ir koordinuotai veikianti specialistų pagalbos sistema. „Turime daug gerų specialistų - medikų, psichologų, socialinių darbuotojų, surdopedagogų, bet kiekvienas dirba atskirai, nėra sistemos. Norvegijoje, pavyzdžiui, vos tik vaikui nustatomas kurtumas, su tėvais per dvi savaites susisiekia specialistų grupė, vadinama „Tuoj pat“. Joje - medikas, psichologas, specialusis pedagogas, kurie toliau, jei tėvai pageidauja, ir teikia jiems visokeriopą pagalbą“, - sakė R.Sitavičienė.
15 metų Vilniuje veikianti bendrija „Pagava“ kartu su panašiomis tėvų organizacijomis Kaune, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Jurbarke bei Palangoje vienija šeimas, auginančias vaikus, turinčius klausos negalią, ir teikia joms įvairią informaciją, konsultacijas, mokymus, paramą.
Vaiko klausa vystosi nuo trečio nėštumo mėnesio. Daugelio mokslininkų teigimu, patys svarbiausi yra pirmieji penkeri vaiko metai, kuomet mažylis kaupia žodyną ir mokosi išreikšti save. Todėl būtina, kad kūdikiui su sutrikusia klausa diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau, nes ankstyva diagnostika ir reabilitacija yra ypatingai svarbūs tolimesniam vaiko kalbos bei mąstymo vystymuisi.
Savo mažylio klausos sutrikimą gali pastebėti ir patys tėveliai. Girdintis naujagimis turėtų nuo stipraus garsinio dirgiklio krūptelėti, suklusti, 4 mėnesių amžiaus - pasukti galvą į garso pusę, maždaug 7 mėnesių - ieškoti ir surasti garso šaltinį, 10 mėnesių mažylis turėtų kreipti žvilgsnį į pažįstamus objektus: kur lempa? kur šuo?, apie 12 mėnesių amžiaus - vykdyti prašymus: ,,duok man lėlę, mašiną”. Beje, visi vaikai guguoja - girdintys ir kurtieji, tačiau girdintys vaikai guguoja tol, kol prasideda suprantamų garsų ir žodžių formavimasis, o kurtieji nustoja guguoti, nes negauna grįžtamojo ryšio klausai. Girdintis vaikas jį gauna iš savo ir aplinkinių žmonių balso, visi girdimi garsai inspiruoja jį toliau eksperimentuoti su savo balso daromu garsu, tuo tarpu kai kurčias vaikas po truputį praranda susidomėjimą vokalizavimu. Tėvai gali suprasti, kad su jų vaiku kažkas ne taip, jei turi vyresnių girdinčių vaikų. Taip pat svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl galima ir laiko paklaida.
Šiuolaikiniai klausos aparatai - tai mažo dydžio aukščiausios kokybės kompiuteriai, kurių naudojimas garantuoja geriausią garso kokybę, maksimalų valdymą ir visas sujungimo galimybes. Klausos aparatais ir kita audiotechnika prekiaujančios įmonės sutrikusios klausos asmenims taip pat siūlo ir FM sistemas.
Girdimoji klausa gali būti grąžinama kochleariniais implantais. Kochlearinis implantas - tai aukštos technologijos elektroninis medicininis prietaisas, susidedantis iš išorinio kalbos procesoriaus ir implanto, chirurginiu būdu įvedamo į vidurinę ausį. Su jais galima girdėti kalbą, aplinkos garsus ir muziką. Vis dėlto nei šiuolaikinis klausos aparatas, nei tobuliausia FM sistema, nei moderniausias kochlearinis implantas savaime neišspręs sutrikusios klausos vaiko socialinės ir kalbinės reabilitacijos problemų. Šis uždavinys pirmiausia tenka vaiko su sutrikusia klausa šeimai. Būtinas sistemingas, ilgalaikis darbas ugdant kurčią ar neprigirdintį vaiką, lavinant jo klausą ir kalbą. Nei vienas vaikas negali visaverčiai vystytis- dvasiškai, protiškai, fiziškai ir t.t. - be savo šeimos, ir joks pats profesionaliausias surdopedagogas negali užtikrinti vaikui pojūčių bei suvokimų apie supantį pasaulį visumos bei bendravimo (dvasinio ir kalbinio) pilnatvės tiek, kiek tai gali duoti tėvai.
Sutrikusios klausos vaikui augant, vis aktualesnis tampa ugdymo įstaigos pasirinkimo klausimas. Vaiko klausa prieš patenkant vaikui į ugdymo įstaigą būna nustatoma ir dokumentiškai patvirtinama audiograma. Tai grafinis asmens klausos jautrumo pavaizdavimas. Tačiau amerikiečių tyrėjai Cramer ir Erber (1974) mano, kad audiograma pilnai neatspindi tikrų funkcinių vaiko gebėjimų. Ji parodo, kaip kurčiasis girdi švarius tonus, joje nėra informacijos apie tai, kaip gerai tiriamasis supranta sakytinę kalbą komunikavimo kontekste. Juk yra kurčiųjų su labai žymiu neprigirdėjimu, bet gerai kalbančių, yra ir tokių, kurių klausa nežymiai sutrikusi, bet kalbiniai gebėjimai nėra aukšto lygio. Svarbiausia atsižvelgti į kurčio vaiko individualius poreikius ir gebėjimus bei išmokyti jį klausyti, išgirsti, suvokti ir kalbėti.
Besidairant darželio ar grupės, kuri optimaliausiai atitiktų sutrikusios klausos vaiko poreikius ir šeimos lūkesčius, svarbu atsižvelgti į keletą faktorių. Pirmiausia, tai vaiko klausos sutrikimo laipsnis, t. y. jam diagnozuotas neprigirdėjimas ar kurtumas:
- Nežymus neprigirdėjimas (26-40dB) - mažylis turėtų augti tarp girdinčių bendraamžių natūralioje kalbinėje aplinkoje bendrojo ugdymo darželyje ar namuose, pagal pačių tėvelių pageidavimą. Tik reikia atsiminti, kad kartais jam gali iškilti sunkumų, suvokiant kitų asmenų negarsią kalbą ar kalbėjimą didelėje ir triukšmingoje aplinkoje, tad mažylis gali pradėti netaisyklingai tarti kai kuriuos garsus.
- Vidutinis neprigirdėjimas (40-55dB) - būtinas individualus klausos aparatas(ai) ir FM sistema. Bendrojo ugdymo darželyje vaikui bus tinkamesnė kalbinė aplinka, tarp girdinčių bendraamžių greičiau lavės bendravimo įgūdžiai, plėsis žodynas. Tėveliai turėtų išsamiau informuoti grupės pedagogus apie vaiko negalią.
- Žymus neprigirdėjimas (56-70dB) - taip pat būtinas individualus klausos aparatas(ai) ir FM sistema. Reikalingos individualios tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratybos, kurias veda surdopedagogas. Kur būtų palankesnės ugdymosi sąlygos konkrečiam vaikui - sutrikusios klausos vaikų ar girdinčių vaikų ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje - vienareikšmiškai atsakyti sunku, reikalinga specialistų konsultacija konkrečiu atveju.
- Labai žymus neprigirdėjimas (71-90dB) - prioritetas yra darželis, skirtas sutrikusios klausos vaikams. Būtina naudotis individualiu klausos aparatu(ais) ir FM sistema. Būtina specialistų - surdopedagogų - pagalba.
- Kurtumas (91dB ir daugiau) - naudoti klausos kompensacinę techniką, ugdymas - sutrikusios klausos vaikų darželyje.
Kokie faktoriai įtakoja sėkmingą vaikų su sutrikusia klausa ugdymą? Lietuvoje kurtieji ir neprigirdintieji ugdomi, remiantis 3 pagrindiniais metodais: totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Žodinis metodas yra pagrindinis ugdymo metodas, ugdant neprigirdinčius vaikus. Jį taikant, vartojamas visos žodinės kalbos formos (sakytinė, rašytinė ir daktilinė). Dvikalbio kurčiųjų ugdymo metodas - kurčiųjų mokymo būdas, kai ugdymo procese vartojamos dvi kalbos: lietuvių gestų kalba kaip pirmoji kalba ir žodinė lietuvių kalba (dažniausiai rašytinė jos forma), kaip antroji kalba ir jos mokoma kaip valstybinės. Totalioji komunikacija - lietuvių kalba besiremiančių komunikacijos būdų - kalbėjimo, skaitymo iš lūpų, skaitymo, rašymo, klausos likučių naudojimo, kalkinės gestų kalbos - visuma.
Vaiko ugdymas sutrikusios klausos vaikų darželyje, kaip ir girdinčiųjų darželyje, orientuotas į vaiko prigimtinių, kultūros, taip pat etninių, socialinių, pažintinių poreikių tenkinimą, tik dar tenkinami ir specialieji ugdymosi poreikiai. Klausos sutrikimų turintys ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi, remiantis sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigos ugdymo programa.
Daugelis mano, kad ugdymo įstaigos pasirinkimo dilema aplenkia kochlearinius implantus (KI) turinčius vaikus: jiems, esą, visada atviros bendrojo ugdymo darželių durys. Taip, turintiems kochlearinius implantus, prioritetinė yra girdinčiųjų kalbinė aplinka. Tačiau žymi rusų prof. I. Koroliova pastebi, kad ne mažiau svarbu, kad jie taip pat gautų specialiąją surdopedagoginę pagalbą - individualias tarties, klausos bei kalbos lavinimo pratybas. Juk kochlearinis implantas kurčio vaiko nepadaro girdinčiu, neprigirdintis vaikas ir toliau lieka turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių vaiku. Praktikoje tai įgyvendinti nėra paprasta: surdopedagogų trūksta, ypač rajonuose, nekalbant apie kaimo vietoves. Vaikus su KI rekomenduojama leisti į bendrojo ugdymo lopšelius-darželius (vedami muzikiniai ritminiai užsiėmimai), tik juose būti trumpesnį laiką. Ankstyvuoju laikotarpiu individuali surdopedagoginė pagalba būtina. Tačiau ne visi bendrojo ugdymo darželių logopedai žino sutrikusios klausos vaikų klausos bei kalbos suvokimo lavinimo metodikas. Prieš priimdami sprendimą dėl ikimokyklinės įstaigos, tėvai būtinai turėtų pasikonsultuoti su ilgametę praktiką turinčiais surdopedagogais.
