Karštomis vasaros dienomis mažieji gali greitai perkaisti, nes jų organizmas dar nepajėgia tinkamai reguliuoti šilumos. Gležnutė mažylio odelė itin neatspari saulės spinduliams, todėl kaipmat nudeginama. Aukšta oro temperatūra ar ilgas buvimas karštyje neigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypač tam jautrūs vaikai. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau.
Karštomis vasaros dienomis įkaista ir oras bute, atrodo, nuo alinančio tvankumo nėra kur pasislėpti. Galime atsigauti nebent anksti ryte ir vėlai vakare. Todėl langus atidarykite vos išaušus ir jau temstant, kai lauke vėsiau. Vėdindami namus dieną, pro langus teįsileisite karštį ir temperatūra dar labiau pakils. Būtina užtikrinti patalpose gaivaus oro cirkuliaciją. Geri pagalbininkai, ginantis nuo karščio - kondicionierius ir ventiliatorius. Esant galimybei, rekomenduojama naudoti oro kondicionierius. Komfortiška temperatūra vaikui yra 20-24°C. Kondicionieriai neturėtų būti įrengti taip, kad tiesiogiai pūstų į vaikus, nes vaikai gali peršalti. Elektriniai ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 °C, ventiliatorių efektyvumas yra mažas. Rekomenduojama reguliariai tikrinti patalpų temperatūrą. Dažniau plaukite kambarius ir tai darykite šaltu vandeniu. Drėkinti kambarių orą galite purkštuvu keletą kartų per dieną. Taip pat - apipurkšdami vandeniu kambarinių augalų lapus. Kitas būdas - vandens talpos namuose. Svarbu palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę. Rekomenduojama santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai. Kai oras tampa per sausas (mažiau nei 30 proc.), jaučiamas gerklės, akių dirginimas, džiūsta veido, rankų oda.
Kai lauke 28 laipsniai ir dar karščiau, dieną iš namų nosies nekiškite. Iš lauko sugrįžkite iki 11 valandos, o vėl galėsite išeiti po 17 val. Jeigu oro temperatūra lauke 32°C ar aukštesnė, patariama vaikų į lauką nevesti, nes tokios oro sąlygos jau kelia rimtą riziką vaikų sveikatai. Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 val. iki 17 val. Jeigu įmanoma, karščiausiu paros metu geriau likti pastato viduje, vėsinamose patalpose. Su kūdikiu keliaukite į parką, kuriame maloniai atsigaivinsite medžių pavėsyje. Jeigu reikia eiti į lauką, saugokite vaiko odą nuo saulės (laikite jį pavėsyje arba aprenkite laisvais rūbais ir uždėkite kepurę). Per karščius rekomenduojama dažniau būti pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Per karščius vaikams lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus. Jei yra galimybė - su vandens žaislais.
Eidamos į lauką su kūdikiu, pasiimkite į lauką drėgnų servetėlių, jos pravers vaikui suprakaitavus. Jeigu pastebėsite, kad vaikas sukaito, uždėkite jam ant kaktos vandeniu suvilgytą nosinę ar audinio skiautę. Išsklaidyti karštą orą galima vėduokle.
Vandens procedūros - puikus išsigelbėjimas tėvams, kurių kūdikiai sunkiai pakelia karštį. Mažylį dažniau maudykite, tik ne per šaltame vandenyje, o po maudynių sausai nušluostykite. Prausiklių kaskart nenaudokite - užtenka kartą per dieną. Keletą kartų per dieną vaiką galite aptrinti drėgnu rankšluosčiu. Jau sėdintį kūdikį galima įsodinti į vonelę ar nedidelį baseiną su drungnu vandeniu, atsargiai palaistyti vandens iš laistytuvo: paprastai kūdikiams ši pramoga labai patinka, tačiau stebėkite vaikelio reakciją, vandeniu leiskite mėgautis iki 15-20 minučių, procedūrą atlikite ne dažniau nei kas 2-3 valandas. Maudytis kūdikiams nuo 6 mėn. Ruošiantis maudynėms, labai svarbu pratintis po truputį: iš pradžių reikėtų vandenyje pabūti porą minučių, palaipsniui laiką ilginant iki 10 minučių ir pan. Vyresni vaikai turėtų maudytis tik prižiūrimi suaugusiųjų, jiems būtina vilkėti liemenę, kadangi iš plaukimo rato dažnai išsmunkama, o nuo čiužinio galima nesunkiai nukristi: tai gerokai padidina skendimo riziką.
Lengvučiai medvilniniai ar lininiai kostiumėliai gerai vėdinasi, leidžia kvėpuoti mažylio odelei ir apsaugo nuo saulės spindulių. Drabužėliai turi būti laisvi ir šviesių spalvų. Dieną esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Kadangi per karščius vaiko organizmas gausiai prakaituoja ir drabužiai yra persunkiami prakaito, rekomenduojama turėti pakaitinių drabužių, nes prakaituoti drabužiai riboja tolimesnį prakaitavimo procesą, didindami šiluminę organizmo apkrovą. Taip pat drėgni nuo prakaito drabužiai, esant aktyviam oro vėdinimui ir ventiliavimui, gali būti perpūtimo priežastimi. Lauke mažylis turi mūvėti kepurėlę, geriausia - su veiduką nuo saulės apsaugančiu snapeliu. Esant lauke, galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis - akiniais nuo saulės. Avalynė turėtų būti atvira, geriausia iš natūralių medžiagų - odos, verstos odos.
Karštyje mažylių apetitas prastesnis, bet mažesnėmis porcijomis jie valgo dažniau. Todėl žindomus kūdikius pediatrai pataria maitinti daugiau kartų, negu įprasta. Motinos pienas - ne tik maistas, bet ir skysčių šaltinis, o jų karštyje reikia daugiau. Papildomai girdyti žindomų kūdikių nereikia. Dažniau duokite vandens dirbtiniais mišiniais maitinamam kūdikiui ir nuo 6 mėnesių - jau primaitinamam mažyliui. Viena svarbiausių rekomendacijų - duoti vaikams gerti pakankamai skysčių. Vanduo (mineralinis, mineralizuotas, geriamasis) turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Taip pat galima duoti natūralių sulčių, mažai saldinto kompoto, šaltos arbatos. Nerekomenduojama vaikams duoti gerti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai dažniausiai būna per daug užsiėmę žaisdami, kad paprašytų atsigerti. Todėl svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti vaikams gerti. Vanduo turėtų būti pastatytas matomose vaikams vietose, taip skatinant juos kuo dažniau atsigerti. Vyresniems vaikams rekomenduojama sudaryti sąlygas patiems įsipilti geriamojo vandens. Vanduo turėtų būti vėsus, bet ne šaltas, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15°C. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau. Naujagimiai, kūdikiai ir maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai dažniausiai būna per daug užsiėmę žaidimo aikštelėje, kad paprašytų atsigerti. Krūtimi ar iš buteliuko maitinami jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai, esant karštesniam orui, turėtų būti maitinami dažniau. Jei maitinate naujagimį ar kūdikį savo pienu, nepamirškite pati gerti daugiau vandens. Pagrindinis požymis, kad kūdikiui trūksta skysčių - retas šlapinimasis, sumažėjęs keičiamų sauskelnių kiekis. Primaitinamiems, skysčius jau vartojantiems kūdikiams nuo 6 mėn. Norėdami praturtinti kūdikio mitybą, tėvai neretai girdo kūdikius ir vaikus sultimis, tačiau reikėtų prisiminti, kad net ir šviežiai spaustose sultyse yra ypač daug cukraus, todėl kūdikis gali pasisotinti ir nenorėti valgyti. Verta prisiminti, kad mitybos požiūriu visi gėrimai, išskyrus vandenį, yra maistas. Sultys, kompotas, saldinta arbata galėtų būti duodami labiau kaip desertas, skirtas saikingai pasmaguriauti.
Karščio ir kaitros metu dauguma vaikų nenoriai ir mažai valgo. Jiems reikėtų pasiūlyti lengvai virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno produktai ir pan. Jei vaikas atsisako valgyti, versti nereikėtų. Svarbiausia, kad vaikai gautų pakankamai skysčių.
Svarbu žinoti: Niekada nepalikite mašinoje vaikų vienų, net ir trumpam, nes jie gali labai greitai perkaisti. Stovinčiame automobilyje temperatūra gali būti 30-40 °C didesnė nei lauke. Niekuomet neuždenkite lopšio rankšluosčiu ar kitu audeklu, nes dėl to sutrinka oro judėjimas ir kūdikiui tampa karščiau. Kūdikio vėžimėlį uždenkite tik plonu audiniu, kad oras cirkuliuotų. Vaiko vežimėlį būtų geriausia dengti specialiu tinkleliu nuo uodų ir erkių.
Jei pastebėsite, kad vaikas sukaito, uždėkite jam ant kaktos vandeniu suvilgytą nosinę ar audinio skiautę. Vandens procedūros - puikus išsigelbėjimas tėvams, kurių kūdikiai sunkiai pakelia karštį. Mažylį dažniau maudykite, tik ne per šaltame vandenyje, o po maudynių sausai nušluostykite. Prausiklių kaskart nenaudokite - užtenka kartą per dieną. Keletą kartų per dieną vaiką galite aptrinti drėgnu rankšluosčiu.
Pirmosios pagalbos priemonės ištikus karščio smūgiui: Būtina kreiptis į gydytojus. Kol jie atvyks, rekomenduojama perkelti vaiką į vėsią patalpą ir nurengti nereikalingus drabužius. Pasiūlykite vaikui atsigerti, o perkaitusiam, krūtimi maitinamam kūdikiui krūtis turi būti siūloma kuo dažniau. Jei vaikui pasireiškia išvardyti požymiai, pakyla kūno temperatūra, oda tampa raudona, karšta ir sausa, padažnėja kvėpavimas, pykina, jis praranda sąmonę - tai ženklai, kurie įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis. Tokiu atveju nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą, nuneškite vaiką į vėsią aplinką ir nuvilkite drabužius. Jei vaikas sąmoningas ir gali gerti, duokite atsigerti vėsių skysčių mažais gurkšneliais. Mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais (šlakstydami vėsiu vandeniu, paguldydami į vėsią šaltą vonią, apdengdami vėsiais šaltais drabužiais). Jei vaikas nesąmoningas, paguldykite ant šono ir patikrinkite, ar normaliai kvėpuoja. Jaunesniems nei 1 m. kūdikiams reikalinga kitokia kūno padėtis. Paimkite kūdikį ant rankų, nuleiskite galvą žemyn ir patikrinkite, ar liežuvio padėtis netrukdo kvėpuoti, o jei vemia, įsitikinkite, kad nespringsta. Palaikykite galvą ranka.
Saugios vasaros atostogos su šeima prasideda nuo rūpinimosi mažylių sveikata. Straipsnis parengtas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis ir britų bei australų valstybinėmis rekomendacijomis.
