Persikėlimas į naują šalį dažnai apima daugybę formalumų, ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.
Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?
Gyvenamąją vietą Lietuvoje privalo deklaruoti:
- Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 183 dienoms per metus arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvoje arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
- Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvą arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Atvykę gyventi į Lietuvą užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį dokumentą.
Vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas
Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Tai galite padaryti tiesiogiai atvykus į deklaravimo įstaigą (seniūniją arba savivaldybę pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą) arba elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt).
Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.
Reikalingi dokumentai vaiko deklaravimui:
- Vaiko gimimo liudijimas.
- Tėvų (ar globėjų) asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
- Jei deklaruojama ne savame būste - savininko (bendraturčio) sutikimas. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali prireikti ir kitų dokumentų, todėl rekomenduojama pasitikslinti deklaravimo įstaigoje.
Ar galima būti registruotam dviejose šalyse?
Pažymėtina, kad būti registruotam kaip nuolatiniam gyventojui dviejose valstybėse negalima. Net Lietuvoje prisiregistravus dviejuose miestuose negalima, nes taip rodoma nuolatinė žmogaus vieta.
Savininko sutikimas deklaruojant gyvenamąją vietą
Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytą laikotarpį ir pasibaigus šiam laikui ji automatiškai nutraukiama.
Kitu atveju reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį. Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.
Išvykimo deklaravimas
Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją. Asmuo gali deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą. Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.
Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai užpildytą išvykimo deklaraciją deklaravimo įstaigai (seniūnijai) pateikia asmeniškai tiesiogiai arba deklaraciją galima pateikti el. būdu portale ,,Elektroniniai valdžios vartai“. Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama galiojančio asmens dokumento duomenų lapo kopija.
PSD mokėjimas dirbant užsienyje
Svetur gyventi ir dirbti išvykstantiems mūsų kraštiečiams reikėtų žinoti, jog privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jiems reikia mokėti tik vienoje šalyje, paprastai ten, kur dirba ir moka mokesčius. Taip pat žinoma, kad žmogus PSD įmokas privalo mokėti tik vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje ar Šveicarijoje, t. y. ten, kur dirba ir moka mokesčius nuo savo gaunamų pajamų.
„Prieš išvykstant būtina pasidomėti, kaip PSD įmokos mokamos šalyje, į kurią išvykstama. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl neapdairumo žmonės sumoka kelis kartus - ir Lietuvoje, ir ES šalyje, kur gyvena ir dirba. Taip yra todėl, kad nesumokėjus PSD įmokų, jei žmogus oficialiai nedeklaruoja savo išvykimo iš Lietuvos, mokesčių administratoriai formuoja skolas, taip pat gali taikyti baudas bei skaičiuoti delspinigius. Išvengti dvigubo mokėjimo keliose ES šalyse būtų galima tik tinkamai susitvarkius formalumus“.
Pastebėta, kad vis daugiau išvykusių iš Lietuvos žmonių, gyvenančių ir dirbančių užsienyje, nori gydytis arba reabilituotis Lietuvoje. Specialistai primena, kad dalis užsienio lietuvių gali be papildomų mokėjimų gauti ne tik būtinąją pagalbą Lietuvoje, tačiau taip pat gali gauti ir planinę operaciją.
Gyvenamosios vietos deklaravimo nauda
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra ne tik prievolė, bet ir naudingas pačiam gyventojui. Deklaravus gyvenamąją vietą, galima:
- Gauti momentinę išmoką gimus kūdikiui.
- Vestis vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą.
- Pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis.
- Prisiregistruoti prie norimo medicinos centro.
- Kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą.
- Išvengti nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu.
- Lengvai balsuoti rinkimuose.
Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti tikslinami ar keičiami šiais atvejais: gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis; gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis; pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.
