Dažnai sakoma, kad geras mokytojas - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas.
Visuomenėje nuolat svarstoma, kokių savybių mokytojas turėtų turėti, kad vaikai jaustųsi saugūs, bet kartu būtų įtraukti ir pasirengę mokytis.
Atrodytų, kad atsakymas paprastas: geriausias mokytojas yra profesionalus, išsilavinęs, mylintis savo darbą ir gebantis užmegzti ryšį su vaikais.
Šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių kalbama apie mokytojų trūkumą.
Ir tai nestebina, nes šiuolaikiniam mokytojui keliami didžiuliai lūkesčiai: tikimasi, kad net pradinių klasių mokytojas vienu metu bus ir psichologas, ir draugas, ir įkvepiantis lyderis, ir kantrus žinių perteikėjas.
Suprantama, nė vienas žmogus negali iki galo atitikti visų šių lūkesčių.
Kalbadami apie mokytojus, neretai mintyse piešiame idealaus pedagogo portretą: jis turi būti kantrus, kūrybingas, empatiškas ir nuolat domėtis naujovėmis.
Visa tai labai svarbu, bet „tobulo“ mokytojo nėra - kiekvienas jų yra žmogus su savomis stiprybėmis ir silpnybėmis.
Todėl atsakymas į klausimą, koks turi būti geras mokytojas, nebūtinai visiems bus vienodas.
Vienam vaikui svarbu, kad jo pradinių klasių mokytojas kantriai ir ramiai padėtų įveikti sunkumus.
Kitam geriausiai padės iniciatyvus ir kūrybingas ikimokyklinio ugdymo mokytojas, gebantis per žaidimus įtraukti į pažinimo pasaulį.
Tad geriausias mokytojas nebūtinai yra tas, kuris aklai laikosi knygų ir programų.
Svarbiausia - gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku ir jį įkvėpti.
Šis ryšys tampa tiltu į sėkmingą mokymąsi, nes be emocinio saugumo ir pasitikėjimo net įdomiausia pamoka netenka savo vertės.
Šiandien susiduriame su nelengva realybe: mokytojo profesija nebėra tokia patraukli, kaip buvo anksčiau.
Vis daugiau kalbama apie specialistų stygių - tiek bendrojo ugdymo, tiek ikimokyklinio sektoriaus įstaigos vargsta ieškodamos specialistų.
Kai kurie pradinių klasių mokytojai į mokyklą ateina baigę kitą studijų kryptį, bet per praktinę šio darbo patirtį - mokydamiesi kartu su vaikais, gaudami patyrusių mentorių pagalbą, dalyvaudami nuolatiniuose mokymuose - jie tampa tikrais ugdytojais.
Panašiai yra ir su kai kuriais ikimokyklinio ugdymo mokytojais: nors dar tik studijuoja, bet jų meilė vaikams ir noras ugdyti jau dabar leidžia jiems būti puikiais grupių pedagogais.
Svarbu suvokti, kad mokytojo profesija - tai nuolatinio mokymosi kelias.
Geriausias mokytojas pirmiausia pats yra smalsus ir atviras mokinys, nuolat gilinantis žinias, tobulinantis savo įgūdžius, besimokantis iš kolegų, vaikų ir kasdienių situacijų klasėje.
Šiandien besimokantieji susiduria su naujais iššūkiais, kurie skatina kitaip pažvelgti į mokytojo vaidmenį.
Inovatyvus mokytojas nebijo ieškoti kūrybiškų sprendimų, taikyti technologijas, į ugdymo procesą įtraukti žaidimą ar projektinį mokymąsi.
Geriausias mokytojas šiandien yra daugiau nei mokytojas.
Tai patyręs suaugusysis, kuris vaikui padeda ne tik įgyti akademinių žinių, bet ir kurti santykį su savimi, kitais žmonėmis bei pasauliu.
Profesionalumas, patirtis ir kūrybiškumas yra labai svarbūs, tačiau tikrasis mokytojo sėkmės rodiklis - gebėjimas užmegzti nuoširdų ryšį su vaikais.
Ryšys tarp mokytojo ir mokinio - tarsi nematoma gija, kuri jungia visą ugdymo procesą: be jo žinias įsisavinti yra gerokai sunkiau.
Nuoširdus ryšys paverčia mokymąsi prasminga kelione, kurioje vaikas jaučiasi ne vienas.
Ką daryti, kad mokyklose su mūsų vaikais dirbtų motyvuoti, kūrybiški ir gerai parengti pedagogai?
Tai vienas sudėtingiausių klausimų, keliamas net ir stipriausias švietimo sistemas turinčiose šalyse.
Trys mokytojai - Indrė, Darius ir Jurgita - vieningai sutaria, kad svarbi ne tik studijų kokybė ir paties mokytojo pašaukimas.
Ne ką mažiau svarbus ir mūsų pačių požiūris: su kokiais tikslais, lūkesčiais ir vertinimais žvelgiame į pedagogą bei kodėl vis dar negalime atsikratyti su šia profesija susijusių stereotipų.
Iš ryto - į pamokas, popiet - į ligoninę pas COVID-19 pacientus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lyginamosios lietuvių filologijos magistrė Indrė Šadvilaitė dirba neįprastoje mokykloje: ji lietuvių kalbos moko Vilniaus lietuvių namų mokinius, atkeliavusius iš viso pasaulio - į šalį atvykusius užsieniečius ar tautiečius, grįžusius į Lietuvą po tėvų emigracijos.
Dauguma jos mokinių, atvykusių iš pačių įvairiausių šalių - Amerikos, Irako, Irano, Baltarusijos ir Ukrainos, Kazachstano, Anglijos, Airijos, Skandinavijos ir kitų šalių - lietuvių kalbą moka labai silpnai arba mokosi ją nuo nulio, nuo pačių pagrindų.
Baigusi lietuvių filologijos bakalauro studijas, Indrė iš pradžių pradėjo dirbti priešmokyklinukų mokytoja, o po ketverių metų pradėjo dirbti pagrindinėje mokykloje - šiuo metu moko 5-10 klasių mokinius lietuvių kalbos.
„Apie mokytojo profesiją svajojau nuo pat mažumės.
Dar pati būdama mokinė stebėdavau savo mokytojų darbą ir galvodavau, ką jų vietoje daryčiau kitaip.
Tai išties labai kūrybiškas, iššūkių kupinas darbas.
Dirbant tokį darbą, svarbu turėti viziją, koks turi būti švietimas, kaip reikia dirbti su vaikais, nebijoti išbandymų ir netikėtų situacijų.
Kita vertus, svarbu ir nebūti perfekcionistais.
Deja, bet labai dažnai iš mokytojo yra tikimasi tobulybės - kad jis bus tolerantiškas, malonus, energingas, kūrybingas, pasikaustęs profesiškai.
Taip, tikrai būtų nuostabu būti tokiu tobulu žmogumi.
Bet mes nesame tobuli: mes klystame, bandome, klumpame ir vėl atsitiesiame, ieškome ir atrandame, patys mokomės kiekvieną dieną.
Todėl raginu tuos, kurie svajoja tapti mokytojais, visų pirma būti drąsiais - žinoti, kad visos problemos yra įveikiamos, jei esi pasiryžęs jas įveikti ir tiesiog nori gerai dirbti“, - sako I. Šadvilaitė.
Pati Indrė drąsiai priima iššūkius ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų - ji yra Šaulių sąjungos narė, taip pat žiemą savanoriavo dviejose Vilniaus ligoninėse vadinamosiose priešakinėse linijose, t.y. vakarais, naktimis ir savaitgaliais skubėdavo į ligoninę pas COVID-19 ligonius.
Šauliai visad yra pasirengę padėti valstybei sunkiu metu, tad ir ji jautė pareigą prisidėti - iš ryto vesdavo nuotolines pamokas, o po jų važiuodavo į pamainas ligoninėje.
„Mokytojo darbas visų pirma yra įdomus todėl, kad jis yra be galo kūrybingas.
Kasdien reikia daug lankstumo, improvizacijos, įvairiausių idėjų - dar nespėjusi užbaigti vienų mokslo metų, jau turiu begalę idėjų kitiems.
Meldžiuosi visiems įmanomiems dievams, kad tik būtų įmanoma tas idėjas įgyvendinti, kad mūsų vėl neuždarytų ir nekankintų karantinas, kad galėtume mėgautis kontaktiniu ugdymu, kuris yra įdomus, džiuginantis ir reikalingas tiek mokiniams, tiek mokytojams.
Visiems, kurie svajoja apie mokytojo kelią, linkiu nebijoti iššūkių, pasitikėti savimi ir nekelti sau pernelyg didelių tikslų.
Nesiimkite, kad būsite tobuli.
Galime tobulybės siekti visą gyvenimą, tačiau taip jos ir nepasieksime.
Vertinkime save realiai, kelkime sau įgyvendinamus uždavinius ir džiaukimės bei branginkime tai, ką turime šiandien“, - sako I. Šadvilaitė.
Vis dar susiduria su visuomenės stereotipais
Pradinių klasių mokytojas Darius Savickas, dirbantis mokslo ir menų mokykloje „Taškius“, sako, kad mokytojo profesija vis dar yra lydima įvairių stereotipų.
„Vis dar sutinku žmonių, kurie yra įsitikinę, kad mokytojo darbas, ypač pradinių klasių, yra išskirtinai moteriškas.
Tai netiesa.
Nereikia žiūrėti, ką mano kiti žmonės, kiekvienas užsiimkime tuo, kas mums patiems patinka.
Todėl visus vaikinus, kurie svajoja tapti mokytojais, bet dvejoja, ar rinktis šias studijas, skatinu drąsiai eiti šiuo keliu.
Jeigu mokyklose mokytojais apylygiai dirbtų ir vyrų, ir moterų, iš to laimėtų ir mokiniai - šis balansas ugdymo įstaigose yra labai reikalingas“, - sako D. Savickas.
Mokytoju Darius dirba jau penkerius metus.
Šiemet baigęs pedagogikos bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, žada toliau tęsti mokslus ir švietimo vadybos magistro studijose.
Viena iš priežasčių, kodėl nusprendė studijuoti pedagogiką, buvo jo paties pradinių klasių mokytojos pavyzdys - jį įkvėpė mokytojos atsidavimas savo darbui, pozityvumas ir energija.
„Pirmaisiais studijų metais išbandžiau įvairius studentiškus darbus - dirbau ir padavėju baruose, ir pardavėju parduotuvėse.
Galų gale susidomėjau skelbimu, kuriame buvo kviečiama dirbti vaikų darželio auklėtojo asistentu.
Vos pradėjęs dirbti su vaikais, supratau, kad tai ir yra manasis pašaukimas.
Antrame kurse pradėjau dirbti pradinių klasių mokytoju ir žaviuosi šiuo darbu kasdien vis labiau: šis darbas skatina nuolat skaityti, domėtis įvairiomis sritimis.
Mokytojas yra ir išradėjas, ir kūrėjas ir tyrėjas, kasdien turi būti kaip vienas didelis orkestras.
Myliu savo darbą ir džiaugiuosi kiekviena mokymosi proceso akimirka, o ir kiekvieną mokinį matau kaip asmenybę, kuriai galiu padėti skleistis, augti ir tobulėti“, - sako D. Savickas.
Paklaustas, kodėl verta rinktis pedagogikos studijas ir dirbti mokytoju, Darius nė nedvejodamas atsako, kad visų pirma tai yra galimybė dirbti prasmingą darbą: ne tik kasdien mokyti vaikus, būti jiems pavyzdžiu bei įkvėpimu, bet ir pamažu keisti Lietuvą.
„Kiekviena mano diena yra nenuspėjama.
Galiu ryte eidamas į darbą tiksliai susiplanuoti, ką veiksiu, tačiau vos įžengus į mokyklą viskas gali apsiversti 180 laipsnių kampu.
Ypač tokiu permainingu metu, kai turime pandemiją ir karantiną.
Tačiau svarbiausia tai, kad kasdien esu laimingas ir džiaugiuosi savo pasirinktu keliu“, - sako D. Savickas.
- Linkiu visiems, dirbantiems mokytojo darbą ar dar tik pradėjusiems pedagogikos studijas, būti tuo pozityviu pavyzdžiu: kuo daugiau kalbėkime apie šios profesijos privalumus bei pliusus, o tuomet bet kokie trūkumai, baimės bei kritika pasirodys tik kaip mažas lašas didelėje jūroje“.
Nori keisti švietimo sistemą
Pažįstantieji Panevėžio lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorę Jurgitą Ablėnę, žino, kad ji taip pat nesirenka lengvo kelio - nuolat kelia sau vis ambicingesnius tikslus ir jų siekia negailėdama nei laiko, nei jėgų.
Iki pradėdama vadovauti ikimokyklinei įstaigai, ji 17 metų dirbo mokytoja mokykloje: iš pradžių darbavosi mažame miestelyje Biržų rajone, vėliau persikraustė į Panevėžį ir ten mokė vaikus gamtos ir žmogaus, geografijos ir ekonomikos mokslų.
„Pirmaisiais metais mokykloje, turėdama vien pamokas ir auklėjamąją klasę, galvojau, išeisiu iš proto.
Taip trūko daugiau veiklos!
Norėjau įvairiausių projektų, veiklų, stovyklų, seminarų tėvams ir mokymų.
Dėl to tapau Tarptautinės gamtosauginių mokyklų programos koordinatore, per savo darbo metus mokyklose su mokiniais laimėjome net 14 aukščiausių tarptautinių apdovanojimų.
Prieš dvejus metus, kai tapau darželio direktore, taip pat išsikėliau ambicingus tikslus.
Iškart pradėjome su bendruomene tartis, kokio pokyčio norime, kokius žingsnius turime nueiti, kad keistųsi lopšelio-darželio kultūra.
Siekiame pačio geriausio, kokybiško, aktyvaus, patirtinio, tyrinėjimais ir gamtamoksline veikla grindžiamo vaikų ugdymosi“, - pasakoja J. Ablėnė.
Jurgita yra Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Tęsk“, sudarančio galimybę įgyti pedagogo kvalifikaciją, papildomą specializaciją ar gauti pagalbą pirmus metus dirbant ugdymo įstaigoje, mentorė, tad džiaugiasi turėdama galimybę auginti ir puoselėti jaunąją kartą.
„Mokytojai turi būti kūrybiški, atsakingi, pasitikintys savimi, motyvuojantys, išmanantys skaitmeninį raštingumą, drąsūs, išradingi, mandagūs, bendraujantys ir bendradarbiaujantys.
Ar turime tokių savo įstaigoje?
Tikrai taip, ir nemažai.
Kas mane pažįsta, sako, kad jau šiandien man darželio-lopšelio vadovės rūbai yra per ankšti.
Ko gero, taip ir yra, noriu dar daug ką nuveikti.
- sako Jurgita.
Marijampolės kilusi Gabrielė Kartanaitė šiandien dirba mokytoja Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje.
Pastaruosius keletą metų dirbote laisvai samdoma vokiečių kalbos mokytoja bei vertėja, taip pat savanoriavote jaunimo lyderystės stovyklose, dirbote su mados ir meno projektų komunikacija.
Manau, kad visas šis procesas įvyko labai organiškai.
Kaip ir minėjote, jau prieš tai dirbau vokiečių kalbos mokytoja ir vedžiau šios kalbos kursus, taip pat vykdžiau įvairius projektus ir dalyvavau „Eramus+“ programose su jaunimu, prisidėjau prie stovyklų organizavimo.
Nei pats mokymas, nei darbas su moksleiviais man nebuvo svetimos sritys.
Galbūt lėtai ėjau iki mokyklos, bet visos patirtys, kurias turėjau iki šiol, man išties labai padeda mokytojos darbe.
Į mokytojo profesiją atėjau per „Renkuosi mokyti“ programą, o, žinia, atranką joje turi pereiti ne tik būsimieji mokytojai, bet ir mokyklos.
Klaipėdos „Varpo“ gimnazija ieškojo vokiečių kalbos mokytojos, tad gavusi pasiūlymą dirbti uostamiestyje nedvejodama priėmiau šį iššūkį.
Pati mokyklą baigiau prieš 13 metų.
Tad tarp moksleivių, kuriuos mokau, ir manęs yra 15-16 metų skirtumas.
Ir tas skirtumas kartais yra mažesnis, negu tarp manęs ir kai kurių kolegų.
Žinoma, vaikams viskas labai greitai keičiasi ir aš ne visada suspėju eiti koja kojon su dabartine karta.
Bet man tikrai nuoširdžiai įdomu, kuo jie gyvena, tai sykiu mokausi iš jų vis naujų dalykų.
Gal tai man ir padeda kurti ryšį su vaikais.
Be to, į mokyklą einu be jokių išankstinių nuostatų, esu atvira įvairovei ir noriu moksleivius pažinti tokius, kokie jie yra.
Reikia tiesiog priimti patį faktą, kad kartos paprasčiausiai keičiasi ir ne viskas gali būti suprantama.
Galbūt anksčiau ir pačių suaugusiųjų požiūris į vaikus buvo kitoks?
Visai sutikčiau su tuo.
Nežinau, ar mes jau esame pasiekę tą vaikų ir suaugusiųjų lygiavertiškumo tašką.
Be abejo, įtakos tokiam pokyčiui turi nemažai dalykų.
Šiandien vaikai daugiau keliauja ir technologijų dėka gali bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio.
Manyčiau, kad mes turėjome kur kas mažiau drąsos, buvome labiau susikaustę, turėjome daugiau baimių, kėlėme mažiau klausimų.
Bet tai normalu.
Po dešimties metų vėl kažkas bus kitaip, vėl diskutuosime apie besikeičiančias kartas.
Tarptautinė mokytojų diena - puiki proga atkreipti dėmesį į mokytojo profesijos svarbą bei įvertinti šių žmonių neaprėpiamą indėlį kuriant mūsų šalies ateitį.
„Mokytojo autoritetas bei profesijos prestižas visų pirma net neturėtų būti kvestionuojamas mūsų visuomenėje.
Greitai įsisavinantys naujas metodikas bei technologijas, atrandantys tinkamiausius būdus mokyti pagal besikeičiančius mokinių poreikius ir nuolat tobulėjantys patys.
O kas geriau mums gali papasakoti apie mokytojus, jų savybes bei svarbą nei patys mokiniai.
Todėl artėjant tarptautinei mokytojų dienai paklausėme vaikų, kas jiems yra mokytojas, kaip atrodytų jų gyvenimas be mokyklos bei ko jie norėtų palinkėti savo pirmajam mokytojui.
„Mokytojas gali būti ir kūno kultūros, gali būti ir matematikos.
„Mokytojas turi būti protingas, daug žinantis ir mokantis taip papasakoti, kad vaikai suprastų ir išmoktų“, - Mykolas, 6.5 metai.
„Taip!
Nes jeigu mokytojo nebus, vaikai neišmoks abėcėlės, teisingai skaityt ir rašyt.
Ir kas jiems beliks - dirbti kiemsargiu?“ - Sofija, 6.5 metai.
„Žinoma, nes be jų mes nieko neišmoktume ir negalėtume nieko padaryti.
„Suprasti gyvenimą.
„Mūsų mokytoja moko mus, kaip susipažinti su emocijomis, kaip jas suvaldyti ir ką reikia daryti jeigu, pavyzdžiui, mes pykstame.
„Kad jos daugiau sužinotų ir mums papasakotų.
„Linkime mokytojams kasdienių veiklų sūkuryje nepamiršti savo profesijos reikšmingumo ir svarbos, Nuolat tobulėti, plėsti savo akiratį ir būti puikiausiu pavyzdžiu mokiniams“, - skatina „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.
Ačiū, kad esate kartu!
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį.
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų.
Mūsų modelis kitoks - mes priklausome tik savo skaitytojams.
Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija - laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems.
Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl.
Adresas: Maironio g.
„Vakar kaip tik kalbėjome, kokiomis mokytojomis norime būti, kur dar turime tobulėti, ko išmokti.
Atsiribojome nuo įvairiausių analizių, statistikų ir rekomendacijų, tiesiog pabandėme atsiriboti ir jausti širdimi, prisiminti tėvų atsiliepimus ir vaikų poreikius“, - dalijasi „Family Lab Academy“ mokytojos Brigita Šimaitytė ir Karolina Čiaraitė.
Kalbėdami apie tai, kokiu mokytoju turi būti mokytojas ankstyvajame ugdyme, ugdantis vaikus iki 6 metų, iš karto mintyse kilo nuolat besišypsantis, nenustygstantis ir smalsus pasakų herojus, kuris veda vaikus į pasakų šalį, kasdien susiduria su pačiais netikėčiausiais nuotykiais bei iššūkiais ir stengiasi nuolat būti įdomus, šiuolaikiškas ir intriguojantis bet kokioje situacijoje.
Vaikų vystymąsi šiame etape stipriai veikia juos supanti aplinka ir šis poveikis toliau daro didelę įtaką likusiam gyvenimui.
Pedagogo išsilavinimas yra svarbus, norint dirbti su vaikais, tačiau visi žinome, kad būti geru mokytoju yra daugiau nei tik planuoti veiklas ar užsiimti su vaikais.
Kokios TOP savybės yra pačios svarbiausios, norint dirbti su vaikais?
1. Bendravimo įgūdžiai
Maži vaikai ne visada moka išreikšti save ar pranešti apie savo poreikius ir norus.
Ir tai tik viena priežastis, kodėl pedagogas turi gerai mokėti suprasti vaikus ir su jais atitinkamai bendrauti.
Mokytojai taip pat turi mokėti palaikyti ryšį ir su vaikų tėvais, kadangi jie nori kuo daugiau sužinoti apie savo vaiko dieną ir kaip jie tobulėja, todėl labai svarbu, kad pedagogai žinotų, kaip ramiai, aiškiai ir profesionaliai suteikti visą reikiamą informaciją tėvams.
2. Pasitikėjimas savimi
Be galo svarbu yra tikėti tuo, ką darai, žinoti, ką darai, ir parodyti tai aplinkiniams.
Dauguma tėvų, atvedusių savo atžalas į darželį, tikisi, kad jie yra atiduodami į patikimas rankas, tad mokytojo darbas yra įrodyti, kad vaikas čia bus saugus, aprūpintas ir nuolat ugdomas.
Tačiau tėvus bus sunku įtikinti, jei pedagogas pats nepasitiki savimi.
O tai lengviausia padaryti atvirai kalbantis, dalinant patarimus ir rekomendacijas, kurias būtų galima pritaikyti ir namuose.
3. Kūrybiškumas
Planuojant veiklas, kurios įtrauktų vaikus ir kartu juos ugdytų, reikia kūrybiškumo.
Tam, kad pasiektumėte puikių rezultatų dirbdami pedagogo darbą, turite mąstyti už ribų ir suteikti vaikui saugią ir kūrybišką mokymosi aplinką.
Smagios veiklos planavimas ir motyvuotų bei susidomėjusių vaikų išlaikymas yra pagrindinis darbo aspektas, todėl turite rasti būdų, kaip lavinti savo kūrybinį mąstymą ir pritaikyti jį įvairiems vaidmenims.
Jei mokytojas parodys meilę kūrybiniam procesui, tai ir vaikai pajaus laisvę tyrinėti savo kūrybinius projektus.
Žaiskite ir tyrinėkite kartu su vaiku, taip jam bus drąsiau pažinti aplinką.
Nebijokite įsijausti į veiklą, išsitepti ar sušlapti - juk tai vaikystės džiaugsmas!
4. Kantrybė
Niekas negimė mokėdamas - tikriausiai dažnai girdima frazė.
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir mokosi skirtingai, todėl pedagogo darbas tampa dar sudėtingesnis.
Tą pačią dainelės klausymas, nuolatinis žodžių kartojimas ar nesutarimai reikalauja begalinės kantrybės.
Po ilgos, varginančios dienos, kupinos iššūkių, mokytojai turi grįžti namo ir kitą dieną vėl susidurti su tais pačiais ir naujais iššūkiais.
Kantrybė padeda mokytojams ramiai priimti kiekvienos dienos pakilimus ir nuosmukius, sutelkiant dėmesį į galutinį tikslą.
Pradėjus jausti nuovargį, esant galimybei bent kelioms minutėms atsitraukite nuo darbų (pakvėpuokite gryno oro, atsigerkite vandens, nurimkite), tam, kad galėtumėte grįžti su nauja energija dirbti toliau.
5. Entuziazmas
Pedagogas turi gebėti įveikti kliūtis, dėl kurių vaikui gali būti sunku progresuoti, ir atverti duris sėkmei.
Kiekvieno vaiko pakilimus ir nuosmukius gana lengvai gali priimti entuziastingas mokytojas.
Svarbu parodyti atkaklumą ir atsidavimą, kai darote tai, kas, jūsų manymu, yra geriausia vaikams, atsižvelgiant į jų švietimo problemas ar kitus poreikius.
Turite būti entuziastingi, kad paskatintumėte vaikus užbaigti savo veiklą, tai jiems bus puikus motyvacijos šaltinis.
Rodykite pavyzdį vaikams, neišeikite iš veiklos pirma laiko, net ir tada, kai lieka tik vienas vaikas.
6. Bendradarbiavimas
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai neretai dirba kartu su kitų profesijų specialistais, todėl galimybė bendradarbiauti su kitais ir mokėti dirbti komandoje yra svarbi šios specialybės dalis.
Siekdami bendro tikslo - padėti vaikams augti, mokytis ir tobulėti, privalo palaikyti ryšį su kolegomis, bendrauti ir kartu spręsti iškilusias problemas.
Nuolat dalinkitės tarpusavyje idėjomis, žiniomis, patirtimi, juk tik mokantis vienas iš kito, galima pasiekti norimą rezultatą.
7. Organizuotumas ir lankstumas
Svarbu, kad pedagogai gebėtų greitai įveikti netikėtus posūkius bei nesklandumus ir rastų tam tinkančias alternatyvas, atsižvelgiant į vaikų poreikius, nes veiklų pritaikymas vaikams reikalauja lankstumo.
Nepriklausomai nuo to, kaip gerai organizuota mokytoja yra ir kaip gerai ji yra suplanavusi dieną, ji turi išlikti lanksti, kad galėtų susidoroti su visais iškylančiais nesklandumais.
Taip pat turi būti pasirengusi prireikus keisti planus ir idėjas.
Sėkminga ankstyvojo ugdymo mokytoja pasitelkusi kūrybiškumą ir lankstumą, kiekvieną dieną paverčia nuostabia kelione į neatrastus vaikystės lobius!
8. Santykių kūrimas
Vaikai turi begales įvairių emocijų ir dar daugiau jų išreiškimo būdų, bet kartu mokosi jas atpažinti ir valdyti.
Pavyzdžiui, įkandus - vaikas nežino, kaip elgtis.
Tokiu atveju pedagogas gali užmegzti santykį su vaiku ir taip padėti jam geriau pažinti ir išgyventi savo emocijas.
Saugus prisirišimas vystosi, kai mokytojai prisitaiko prie vaiko poreikių ir tinkamai į juos reaguoja.
Kalbėdami su vaiku stenkitės užmegzti akių kontaktą, bendraukite ramiu balso tonu, vaikui suprantamais žodžiais ir nepamirškite jo išklausyti.
9. Meilė darbui ir vaikams
Mokytojo darbas - tai nuolatinis tobulėjimas ir siekis įgyti naujų žinių bei jas pritaikyti darbo praktikoje.
Labai svarbu mylėti darbą, nes visi jaučiasi saugiau ten, kur yra laukiami, tad ne išimtis ir vaikai.
Jie nori jausti skleidžiamą šilumą ir pagalbą iš mokytojo pusės.
Tad kai yra noras tobulėti savo srityje, tuomet daug lengviau pamilti savo darbą ir padėti tobulėti vaikams.
Drąsiai galima teigti, kad mokytojo darbas tinkamas tiems, kurie nuoširdžiai myli vaikus, nes meilė vaikams - jų supratimas ir palaikymas.
10. Problemų sprendimo įgūdžiai
Dirbant su vaikais, pasitaiko daug situacijų, kai pedagogas turi greitai veikti ir priimti tinkamą sprendimą, kad išspręstų tam tikrą problemą.
Jūsų gebėjimas priimti teisingus sprendimus ir analizuoti įvairius sprendimų aspektus yra dar vienas reikalingas įgūdis, kurį svarbu turėti, norint dirbti tokio pobūdžio darbą.
Svarbu tinkamai pasirinkti ir greitai priimti sprendimus ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, kai vaikas žaloja save ar draugus, reaguoti greitai ir efektyviai, siekiant išvengti didesnių pasekmių.
Kalbėkite su vaiku apie netinkamą poelgį, papasakokite, kaip kitą kartą jis turėtų pasielgti panašioje situacijoje.
„Family Lab Academy“ mokytojai savo patirtimis ir žiniomis dalinsis su jaunaisiais, ką tik pradėjusiais ir vis dar į švietimo įstaigų gyvenimą besiintegruojančiais mokytojais ir kurs, palaikys, kad jie kuo ilgiau turėtų motyvacijos, įkvėpimo ir mokytųsi būti tais mokytojais, apie kuriuos visi tik ir svajoja.
Daugiau informacijos apie šį socialinį nemokamą projektą rasite čia.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
5 įgūdžiai ir savybės, kurias privalo turėti ikimokyklinio ugdymo pedagogas
tags: #kaip #apibudinti #mokytojo #profesija #vaikiskai
