Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.
Neveiksnumas - tai teisinė būklė, kai asmuo, dėl psichikos ar elgesio sutrikimo, negali savarankiškai suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu ir paskirti jam globėją. Tai yra svarbi teisinė priemonė, siekiant apsaugoti pažeidžiamų asmenų teises ir interesus.
Teisinis neveiksnumas: kas tai ir kaip jis nustatomas?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tai reiškia, kad neveiksniu asmuo gali būti pripažintas ne visose gyvenimo srityse, o tik konkrečiose, nurodytose teismo sprendime.
Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai gali būti turtinių santykių sritis (pvz., pajamų ir išlaidų tvarkymas, turto valdymas) arba asmeninių neturtinių santykių sritis (pvz., sveikatos priežiūra, bendravimas).
Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Tai rodo, kad neveiksnumo nustatymas nėra galutinis sprendimas ir gali būti peržiūrėtas.
Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu.
Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo įstatymas, numatantis, kad prašymą teismui dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai (sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai), globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Kitais atvejais, kai nėra artimų šeimos narių, prašymas teikiamas prokuratūrai arba globos (rūpybos) institucijai, kuri paprastai yra savivaldybės socialinės paramos skyrius.
Prie pareiškimo teismui būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą. Ši išvada nurodo pagrindines rekomenduojamas asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritis.
Globa: atsakomybė už neveiksnų asmenį
Neveiksnumas tam tikroje srityje lemia globos nustatymą toje srityje. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas.
Suaugusio asmens globa Lietuvoje - tai teisinė priemonė, taikoma tuomet, kai asmuo dėl sveikatos būklės, negalios ar psichikos sutrikimų nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi ar savo turtu. Tai gali būti tiek senyvo amžiaus žmogus, kuriam reikalinga pagalba kasdienybėje, tiek jaunas asmuo su intelekto negalia ar sunkia psichikos liga. Globa - tai atsakomybė už kito žmogaus gerovę.
Globėjas rūpinasi kasdieniais globotinio sprendimais, sveikatos priežiūra, gyvenimo sąlygomis ir, jei reikia, turto valdymu. Kad globa būtų paskirta, pirmiausia reikalingas teismo sprendimas dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo atitinkamoje srityje (turtinėje, asmeninėje). Tik po to teismas gali paskirti konkretų globėją.
Pagal Civilinio kodekso 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas.
Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksniam tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
Įgaliojimas ir jo galiojimas
Įgaliojimas - tai rašytinis dokumentas, kuriuo vienas fizinis asmuo (įgaliotojas) suteikia kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui) teisę atstovauti jam vykdant konkrečius pavedimus. Tai gali būti pavedimai, susiję su sveikata, finansais, turtu ar kitais klausimais.
Įgaliojimą galima skirti tik tuomet, kai asmuo sąmoningai suvokia savo sprendimą ir gali laisvai pasirinkti jam atstovaujantį asmenį. Atstovavimo santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu. Įgaliojimą tvirtina notaras.
Įgaliojimo galiojimo trukmė nustatoma metais arba įvykiu. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti duotą įgaliojimą. Be to, įgaliojimas pasibaigia, jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kuriai įgaliojimas buvo skirtas.
Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, turintis demencijos diagnozę, svarbu užtikrinti, kad šis sprendimas atspindėtų jo laisvą valią. Notaras turi atidžiai įvertinti, ar asmuo suvokia savo sprendimo pasekmes ir ar nėra daromas spaudimas.
Riboto veiksnumo asmenys ir jų teisės
Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas. Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.
Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu, yra labai įvairios:
- Turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamojo kredito sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymas, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje, banko sąskaitų valdymas ir kt.
- Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgūdžių sritis, maitinimosi sritis, sveikatos priežiūros sritis, socialinių paslaugų sritis, bendravimo sritis, šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių sritis ir kt.
Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas.
Turto administravimas ir teismo leidimas
Pagal teisės aktus, neveiksnaus asmens turtą gali administruoti oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo. Globėjas nebūtinai turi būti ir turto administratorius. Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu.
Jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas, o jeigu paskiriamas kitas asmuo - jam turi būti skiriamas atlygis už turto administravimą.
Norint disponuoti neveiksnaus žmogaus turtu, paskirtasis turto administratorius kiekvieną kartą turi kreiptis į teismą ir pateikti prašymą leisti jam tai daryti. Išankstinį teismo leidimą privaloma gauti bet kokiems sandoriams, kurių vertė viršija 1500 eurų, taip pat sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu.
Teismas tikrina kartu su prašymu pateiktus dokumentus. Jei teismui kyla abejonių, teisėjas paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Teismas įvertina sandorio aplinkybes, reikalingumą ir naudą neveiksniam asmeniui.
How Do You Apply for Legal Guardianship? | Family Law Gurus News
Diskusijos ir pokyčiai
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė mano, kad asmenų veiksnumas ribojamas per dažnai. Ji teigia, kad asmeniui nustatytas teisinis neveiksnumas prilyginamas civilinei mirčiai, nes iš jo atimama galimybė įgyvendinti visas savo teises. Nuo 2010 m., kai Lietuvoje buvo ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, keliamas klausimas, kad turi būti radikaliai peržiūrimas teisinio veiksnumo institutas.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė mano, kad reikėtų orientuotis ne į veiksnumo ribojimą, o į didesnę pagalbą. Žmogaus teisėmis grįstas modelis reiškia perėjimą nuo sprendimo už kitus priėmimo iki sprendimų priėmimo padedant. Tai reiškia, kad turime orientuotis į tai, kaip paremti, padėti žmogui, kokias paslaugas jam suteikti, kad būtų užtikrinta jo teisė būti lygiems prieš įstatymą.
D. Juodkaitė taip pat įsitikinusi, kad teismo procese reikėtų daugiau atsižvelgti į socialinių darbuotojų išvadas, nes jie daug dėmesio skiria įvertinti individualią situaciją, įvardinti, ką žmogus savo aplinkoje, šeimos ar kitų pagalbą suteikiančių žmonių kontekste geba atlikti.
Nors pokyčiai vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, nuolat ieškoma būdų, kaip užtikrinti, kad teisinio neveiksnumo institutas būtų taikomas tik esant absoliučiai būtinybei ir būtų kuo mažiau ribojamos asmens teisės.
tags: #kai #asmuo #pripazistamas #neveiksniu #tam #tikroje
