Apsispręsti, kur stoti, šiandien gali būti sudėtingiau nei bet kada anksčiau.
Stojimo į universitetą procesas ir laikas
Norint išvengti streso ir užtikrinti sklandų priėmimo procesą, verta iš anksto susipažinti su pagrindiniais stojimo etapais.
Išankstinis priėmimas
Išankstinis priėmimas (dar vadinamas išankstiniu stojimu ar instituciniu priėmimu) - tai ankstyvas stojimo į aukštąsias mokyklas etapas. Teikti išankstinio priėmimo prašymą galima nuo sausio 14 d. Kai kuriose aukštosiose mokyklose išankstinis priėmimas gali prasidėti anksčiau, pavyzdžiui, 2026 m. sausio-gegužės mėn. Tai leidžia gauti papildomų naudų (pvz., ekspertų pagalbą ruošiantis egzaminams, stipendijas). Pirmiausia, išankstinio priėmimo metu pasirašoma preliminarioji sutartis su pasirinkta aukštąja mokykla. Stojantieji, pasinaudoję šia papildoma galimybe, įgyja pranašumą užsitikrinant valstybės finansuojamą studijų vietą aukštojoje mokykloje bei gali gauti papildomų naudų, konsultacijas, kaip tinkamai užpildyti prašymą LAMA BPO sistemoje.
Pagrindinis priėmimas
Tai svarbiausias stojimo į universitetus laikotarpis, per kurį reikia nurodyti norimas studijų programas ir išdėstyti jas prioriteto tvarka, bei pasirinkti, ar pretenduojama į valstybės finansuojamą (VF), ar nefinansuojamą (VNF) vietą. Prašymų teikimas. Tai daroma per LAMA BPO svetainę. Reikia užsiregistruoti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), užpildyti asmens duomenis ir pridėti reikiamus dokumentus (brandos atestatą, jei jis jau yra gautas; stojamojo egzamino išlaikymo patvirtinimą ar kitus svarbius pažymėjimus). Stojantysis gali rinktis net iki 9 pageidaujamų studijų programų. Jas išdėstyti būtina pagal prioritetą. Kvietimas studijuoti.
2025 m. Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas startuos birželio 1 d. Registruojantis asmens autentifikavimas vyksta per e.valdžios vartus, stojančiajam naudojantis e. bankininkyste, mobiliuoju ar kvalifikuotu parašu. Priėmimą šiemet sudarys du etapai: pagrindinis ir papildomas. Iki prasidedant prašymų priimti į aukštąją mokyklą teikimui kviečiame pasinaudoti mūsų portale arba LAMA BPO svetainėje teikiama 2025 m. informacija. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji galės registruoti iki rugpjūčio 6 d. 11 val. Šio etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 11 d. iki 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 11 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 12 d. 8 val.) iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 12 d. iki rugpjūčio 5 d. vyks stojamųjų egzaminų sesija norintiems stoti į menų ir trumposios pakopos studijų programas. Egzaminų rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 5 d. Nuo rugpjūčio 15 d. iki 19 d. 15 val. vyks papildomas priėmimas. Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 22 d. iki 9 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 16 val. atvykus į aukštąją mokyklą, elektroniniu būdu - iki 23 d. Primename, kad stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2025 m. - visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų. Vidurinį išsilavinimą įgijusiems 2024 m. Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas - ką būtina žinoti? Jau nuo birželio 1 d. bendrojo priėmimo į bakalauro studijas prašymai pildomi, teikiami ir koreguojami tik internetu - per LAMA BPO sistemą. Pildant prašymą būtina atkreipti dėmesį į studijų finansavimo būdus: valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą (VNF) ir valstybės nefinansuojamą su stipendija (VNF/ST). Abiturientai gali teikti devynis prašymus į pageidaujamas studijų programas. Svarbu atkreipti dėmesį į eiliškumą ir surašyti studijų programas - nuo labiausiai norimos iki mažiau pageidaujamos. Jei norima stoti tik į valstybės finansuojamas vietas, aukščiau reikėtų rašyti pageidavimus su VF ir VNF/ST finansavimu. Kvietimai studijuoti bus paskelbti liepos 29 dieną. Visi būsimi studentai bus informuoti informacinėje LAMA BPO sistemoje ir elektroniniu paštu. Studijų sutartis daugelyje aukštųjų mokyklų bus galima sudaryti elektroniniu būdu nuo liepos 29 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 17 val.
Papildomas priėmimas
Papildomas priėmimas - tai antrasis ir trečiasis stojimo etapai, skirti tiems, kurie per pagrindinį priėmimą neįstojo, negavo kvietimo arba nori keisti savo pasirinkimą. Svarbu žinoti, kad šių etapų metu galima rinktis tik tas studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų. Prašymų teikimas tęsiasi daug trumpiau nei pagrindinio priėmimo metu. Nuo rugpjūčio 15 d. iki 19 d. 15 val. vyks papildomas priėmimas. Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 22 d. iki 9 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 16 val. atvykus į aukštąją mokyklą, elektroniniu būdu - iki 23 d. Ką svarbu žinoti apie papildomą priėmimą? Jei stojantiesiems pirmojo etapo metu nepavyko įstoti į norimą studijų programą, pasibaigus pagrindiniam priėmimui prasideda papildomas priėmimas į likusias studijų vietas. Prašymai vėl teikiami internetu LAMA BPO sistemoje, tai padaryti reikės nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 5 d. Jei stojantysis su aukštąja mokykla sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, tokiu atveju jis gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, taip pat į studijų stipendiją. Primename, kad papildomo priėmimo metu stojantysis gali teikti iki 6 pageidavimų ir sulauks kvietimo studijuoti tik į vieną vietą. Jei stojantysis jau dalyvavo pagrindiniame priėmime ir jau sudarė VF studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją, jis gali pretenduoti tik į VNF studijų vietą. Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti skelbiami rugpjūčio 10 d., sutarčių sudarymas vyks rugpjūčio 12 d.
Kaip pasirinkti tinkamą studijų programą ir profesiją?
Renkantis, ką studijuoti ir kur stoti, verta ramiai įsivertinti tris dalykus: kokios profesijos bus perspektyvios ateityje, kurios išlieka stabiliai paklausios ir kas geriausiai atitinka tavo stiprybes. Pagalvok, ar labiau domina augančios sritys, tokios kaip technologijos, DI ar duomenų analizė, ar artimesnės nuolat reikalingos kryptys - inžinerija, medicina, švietimas ar vadyba.
Duomenų analitikai, programuotojai, elektronikos specialistai, atsinaujinančios energetikos ekspertai, dirbtinio intelekto kūrėjai, tvaraus dizaino profesionalai bei edukacinių sistemų žinovai jau dabar yra itin paklausūs, o jų poreikis tik augs. Yra profesijų, kurių aktualumas išlieka nepakitęs jau ilgus dešimtmečius ir kurių svarba nemažės ateityje. Mokytojai, gydytojai, inžinieriai, socialiniai darbuotojai, ekonomistai, architektai, psichikos sveikatos specialistai, komunikacijos ekspertai bei vadybos specialistai - tai tik keletas iš daugelio profesijų, be kurių visuomenė negalėtų funkcionuoti.
Jei nesi iš tų, kurie jau nuo mažens žinojo, kuo nori būti užaugę, neverta nerimauti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas gerai sekasi ir kas natūraliai kelia smalsumą arba už ką dažniausiai sulaukiama pagyrimų iš kitų. Galbūt puikiai argumentuoji savo nuomonę, turi organizacinių gebėjimų ar puikiai kuri vizualinius sprendimus. Stebėjimas, ką veiki su didžiausiu malonumu, kokius vaizdo įrašus ar straipsnius renkiesi laisvalaikiu - tai gali padėti suprasti, kas išties domina. Padėti atskleisti talentus ar polinkius gali ir karjeros testas. Drąsiai klausk brolių ar sesių, draugų ar pažįstamų, tėvų bei senelių, kas jiems padėjo apsispręsti renkantis studijas ar profesiją. Taip pat verta pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau dirba dominančioje srityje.
Lietuvoje kasmet vyksta įvairios studijų mugės, suteikiančios puikią galimybę abiturientams ir jų tėvams gyvai susipažinti su aukštųjų mokyklų siūlomomis studijų programomis, užduoti rūpimus klausimus ir gauti asmenines konsultacijas. 2025 m. sausio 22-23 d. vyks studijų mugė. Pasirinkti studijų programas padės žurnalai „Kur stoti“ ir „Kuo būti“.
Konkursinis balas ir stojimo reikalavimai
Konkursinis balas stojant į universitetą apskaičiuojamas pagal keturis dalykus: pagrindinį (dažniausiai matematiką arba lietuvių kalbą), antrąjį (priklausomai nuo studijų krypties), trečiąjį dalyką ir ketvirtąjį - bet kurio kito dalyko ar stojamojo egzamino rezultatą. Norint padidinti konkursinį balą ir galimybę įstoti į valstybės finansuojamą vietą, galima rinktis papildomus pasirenkamuosius dalykus arba dalyvauti motyvaciniuose pokalbiuose. Konkursinio balo skaičiuoklę galima rasti LAMA BPO sistemoje.
Norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose taikomas mažiausias slenkstinis konkursinis balas - 5,4. Bet tai nėra vienintelė sąlyga - norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas universitete reikia išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Svarbus bus ir bendras dalykų vidurkis. Šiais metais stojant į valstybės finansuojamą vietą atsižvelgiama į geriausių 5 mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Pretenduojant į universitetus 5 privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7. Konkursiniam balui apskaičiuoti reikalingų mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi ir priklauso nuo studijų programos, į kurią norima stoti. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį. Tiesa, tokie reikalavimai privalomai taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti priimami ir išlaikiusieji tik vieną valstybinį brandos egzaminą, bet vis tiek reikia atitikti visuose universitetuose taikomą slenkstinį konkursinį balą - 5,4.
Stojantiesiems į menų studijas pakaks mažiausiai 2 valstybinių egzaminų, jiems nėra būtinas matematikos egzaminas. Tačiau dažnu atveju privaloma išlaikyti stojamuosius egzaminus. Svarbu ne tik išlaikyti egzaminus, bet ir pasiekti aukštus rezultatus, nes konkursinis balas lemia galimybę patekti į valstybės finansuojamą vietą. Kad būtų lengviau suplanuoti pasiruošimą, verta iš anksto susipažinti su brandos egzaminų tvarkaraščiu.
Studijų pasirinkimo ir gyvenimo mieste aspektai
Renkantis studijų miestą, svarbu įvertinti kelis praktinius aspektus: pragyvenimo kainą, būsto nuomos galimybes, susisiekimą mieste, studijų infrastruktūrą ir studentų bendruomenės aktyvumą. Taip pat verta atsižvelgti į miesto dydį, gyvenimo tempą, laisvalaikio galimybes bei tai, ar miestas patogus keliauti į kitus Lietuvos miestus ar užsienį.
Aukštosios mokyklose ugdomi ne tik profesiniai įgūdžiai. Tai vieta, kur sutinkami nauji draugai, atrandamos naujos patirtys. Dažniausiai studentai gali pasinaudoti tarptautinių mainų programos „Erasmus+“ galimybėmis ir išvykti studijuoti į užsienį.
Mados studijos Italijoje su Meda: apie įstojimo procedūrą, universitetą, studentų gyvenimą ir madą
Norint padidinti konkursinį balą ir galimybę įstoti į valstybės finansuojamą vietą, galima rinktis papildomus pasirenkamuosius dalykus arba dalyvauti motyvaciniuose pokalbiuose. MRU kviečia bendrojo lavinimo mokyklas baigusius moksleivius dalyvauti jau penkerius metus vykdomame projekte „4 mm. Pasistiebk“, kuriame galima gilinti istorijos, matematikos, lietuvių arba anglų kalbos žinias, pasiruošti valstybinių egzaminų perlaikymui.
tags: #kada #yra #laikas #susituokti #susilaukti #vaiku
