Kai pagalvojame apie vaiko kalbos raidą, dažnai pirmiausia į galvą ateina ištarti žodžiai: „mama“, „tėtė“ ar „ačiū“. Tačiau tiesa yra ta, kad mažyliai bendrauti pradeda gerokai anksčiau nei ištaria savo pirmuosius, aiškiai suprantamus žodžius. Ikikalbinis periodas, apimantis kūdikystę ir ankstyvąją vaikystę, yra stebuklingas metas, kupinas savitų „pokalbių“ - nuo pirmojo žvilgsnio į akis ir garsų, iki šypsenų, gestų ir mimikų. Šie, iš pirmo žvilgsnio, paprasti veiksmai iš tiesų yra sudėtinga bendravimo sistema, kuria vaikas bando išreikšti savo poreikius, jausmus ir atrasti pasaulį.
Kalbos raida - ilgas ir nuoseklus procesas, kuris deja, neapsiriboja keliomis kalbos pamokomis. Jau pirmąją gyvenimo sekundę kūdikis pradeda leisti įvairius garsus. Galima teigti, kad tai pirmosios kalbos raidos užuomazgos. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai savo būsimą kalbą ugdo klausydami, vėliau - bandydami pamėgdžioti suaugusius, o dar vėliau - bandydami kartoti panašius garsus.
Pirmieji bendravimo ženklai: nuo gimimo iki 3 mėnesių
Pirmieji trys mėnesiai vaiko ikikalbiniame periode yra pagrindas visai tolesnei bendravimo raidai. Kūdikio gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas mokosi bendrauti neverbališkai. Verkimas yra pirmoji komunikacijos priemonė, kuria pranešama apie alkį, skausmą ar diskomfortą. Kūdikis naudoja skirtingus verkimo tipus, kad praneštų apie savo poreikius - alkį, diskomfortą, nuovargį ar norą būti paimtam ant rankų. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Sulaukus 3 mėn. Naujagimio garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai.
Apie 2-4 mėnesius kūdikiai pradeda tyrinėti savo balsą, leisdami atskirus balsinius garsus. Pirmiausia išgirsite balsius, tokius kaip „a“, „e“, „o“, o vėliau jie išmoksta tarti ir priebalsius, pradedant „sprogstamaisiais“ (kaip „p“, „t“, „k“, „b“, „d“, „g“) ir baigiant „nosiniais“ (tokiais kaip „m“, „n“). Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas. Nuo 4 mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius.
Apie 6-8 savaites kūdikiai pradeda palaikyti akių kontaktą ir sąmoningai šypsotis, ypač reaguodami į tėvų veidus. Kūdikiai reaguoja į tėvų balsus, ypač mamos, gali nusiraminti juos išgirdę.

Čiauškėjimo ir garsų tyrinėjimo etapas: 4-9 mėnesiai
Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius. Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius. Nuo ketvirtojo mėnesio jūsų kūdikio kalbos raida įgauna naują pagreitį - prasideda žavus čiauškėjimo etapas! Jūsų mažylis ims vis aktyviau leisti įvairius garsus, tyrinėdamas savo balso galimybes. Šiuo metu jie taip pat pradeda mėgautis veiksmo žaidimais, džiaugsmingai šypsotis atpažindami žinomus žodžius ir mielai reaguoti į prisilietimus. Kūdikiai pradeda leisti įvairius garsus - gugavimą, burbuliavimą, garsinį džiaugsmą. Tai dažniausiai yra balsių garsai, pavyzdžiui, „aaaa“, „oooo“. Kūdikiai pradeda eksperimentuoti su garsais, bandydami derinti balsius ir priebalsius. Pavyzdžiui, gali pasigirsti pasikartojantys garsai, tokie kaip „ma-ma“, „ba-ba“ ar „da-da“. Kūdikis pradeda keisti savo balselio aukštį ir intonaciją, bandydamas imituoti suaugusiųjų kalbėjimo ritmą. Mažyliai stengiasi mėgdžioti tėvų ar kitų aplinkinių tariamus garsus ir intonacijas.
Nuo keturių iki šešių mėnesių amžiaus kūdikio ikikalbinė raida pasiekia naują lygį, praturtėdama įvairesniais garsais ir labiau apgalvotais veiksmais. Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžiojoti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai.
Nuo septinto iki devinto mėnesio kūdikių kalbos raida įgauna naują pagreitį, pereidama nuo atsitiktinių garsų prie sąmoningesnių bandymų bendrauti. Šiuo laikotarpiu kūdikiai pradeda aktyviai tyrinėti aplinką ir reaguoja į tėvų balsus bei intonacijas, išmokdami sieti tam tikrus garsus su konkrečiais objektais ar veiksmais. Nors dar netaria pirmųjų prasmingų žodžių, jų gugavimas, burbuliavimas ir intonacijos tampa vis sudėtingesnės, atspindinčios platų emocijų spektrą - nuo džiaugsmo ir susidomėjimo iki nepasitenkinimo. Kūdikiai pradeda aktyviau leisti garsus, kartoti skiemenis, pvz., „ma-ma-ma”, „da-da-da”, „ba-ba-ba”. Mažyliai stengiasi mėgdžioti tėvų ar kitų aplinkinių tariamus garsus ir intonacijas. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. Akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą.
Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Vaikas pradeda atpažinti dažnai girdimų daiktų (pvz., „lempa“, „kamuolys“) ir artimųjų (pvz., „mama“, „tėtė“) pavadinimus. Kūdikis vis geriau atskiria balso intonacijas ir supranta, kada jam kalbama draugiškai, griežtai, ar klausiant. Kūdikiai pradeda aktyviai tyrinėti aplinką ir reaguoja į tėvų balsus bei intonacijas, išmokdami sieti tam tikrus garsus su konkrečiais objektais ar veiksmais. Objektų ir garsų susiejimas: Kūdikis pradeda geriau suprasti, kad tam tikri garsai ar žodžiai yra susiję su konkrečiais objektais ar veiksmais, nors pats dar jų nevartoja.

Pirmieji žodžiai ir gestų bei žodžių derinimas: 10-12 mėnesių
Sulaukus 10-12 mėnesių, kūdikių kalbos raida pasiekia vieną svarbiausių etapų - pamažu pereinama nuo gausaus gugavimo ir garsų mėgdžiojimo prie pirmųjų prasmingų žodžių tarimo. Šiuo laikotarpiu mažyliai tampa vis sąmoningesni kalbos vartotojai, aktyviai mėgdžioja aplinkinius, atidžiau klauso, stengiasi suprasti ir atkartoti girdimus žodžius. Nors žodynas dar labai ribotas, dažniausiai apsiribojantis tokiais žodžiais kaip „mama“, „tėtė“ ar paprastais daiktavardžiais, šie pirmieji ištarti žodžiai žymi didelį šuolį bendravimo ir kognityvinėje raidoje.
Daugelis kūdikių iki 12 mėnesių ištaria savo pirmuosius prasmingus žodžius. Dažniausiai tai būna „mama“, „tėtė“ arba paprasti, dažnai girdimi daiktavardžiai („au-au“, „miau“, „acha“). Kūdikiai pradeda derinti gestus su garsais ar žodžiais. Kūdikių pasyvusis žodynas (žodžiai, kuriuos jie supranta, bet dar nepasako) sparčiai didėja. Vaikai vis geriau supranta paprastus nurodymus be gestų pagalbos, pavyzdžiui, „duok man kamuolį” ar „ateik čia“. Mažyliai pradeda rodyti į objektus, siekdami pasidalinti dėmesiu su tėvais (pvz., rodo pirštu į skrendantį paukštį ir pažiūri į tėvus, laukdami reakcijos).
Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11-12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais.
Kūdikis taria pirmuosius prasmingus skiemenis ir žodžius: „tiatia“, „tete“, „mama“, „opapa“, žaisdamas slėpynes „ku-kū“, rodo ir sako atsisveikindamas „atia“. Tokio amžiaus vaikas gali sakyti nuo 3 iki 10 prasmingų žodžių.
Vaiko raida iki 1 metų RAMYBĖ CHAOSE #56 su Altamedica kineziterapeute Kornelija Lukoševičiūte
Svarbiausi etapai ir tėvų vaidmuo
Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai. Vaikų psichologai B. Hart ir T. Risley padėjo suprasti akstyvosios kalbinės aplinkos svarbą ilgalaikei vaiko mokymosi perspektyvai. Mokslininkai nustatė, kad mažylių nuo gimimo iki trejų metų amžiaus girdimus žodžius - jų kiekį ir kokybę - galima sieti su akivaizdžiais vėlesniais mokymosi pasiekimų skirtumais. Svarbiausia - kiek ir kaip tėvai kalbasi su vaiku. Prisiminkime dar ir tai, kad pagrindinis žmogaus smegenų parengimas - bet kokio galvojimo ir mokymosi pagrindas - didžiąja dalimi įvyksta per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Tai žinant labai natūrali ir savaime suprantama tampa kalbėjimosi su mažyliu šeimoje svarba.
Šiame etape ypač svarbu kalbėti su kūdikiu, dainuoti, skaityti knygeles, įvardinti objektus ir veiksmus. Šiame etape ypač svarbus yra aktyvus tėvų įsitraukimas: kalbėjimas su vaiku apie tai, kas vyksta aplinkui, daiktų įvardinimas, knygelių skaitymas, dainavimas ir skatinimas atkartoti garsus.
Kaip paskatinti vaiko kalbos raidą?
- Būkite atsidavę: Visiškai susitelkite į vaiką: nuleiskite telefoną, išjunkite televizorių. Žaisdami su juo, palaikykite akių kontaktą, šypsokitės ir kalbėkite ramiu, džiaugsmingu tonu.
- Atkartokite garsus: Kai vaikas skleidžia kokį nors garsą ar skiemenį, tarkite tą patį garsą atgal. Tai ne tik skatins jį „šnekėtis“, bet ir parodys, kad atkreipiate dėmesį į tai, ką jis sako.
- Įvardykite pojūčius: Žaidžiant su skirtingomis tekstūromis ar daiktais, įvardykite tai, ką vaikas jaučia. Pavyzdžiui, duodami jam paliesti vėsų šaukštą, sakykite: „Štai šalta“. Liesdami švelnų šaliką, sakykite: „Štai minkšta“.
- Žaiskite „Kū-kū“: Tai paprastas, bet labai svarbus žaidimas, padedantis vaikui suprasti, kad daiktai ir žmonės nedingsta, net jei jų nematyti. Švelniai uždenkite savo veidą rankomis ir po akimirkos atidenkite sakydami „Kū-kū!“.
- Atkreipkite dėmesį į vaiko nuotaiką: Stebėkite vaiko signalus. Jei jis atrodo pervargęs, dirglus ar atsitraukia, nutraukite žaidimą ir duokite jam pailsėti.
- Pasakokite istorijas, skaitykite knygas: Natūralus pasakojimas iš tėvų lūpų - ne tik ramina, padeda užmigti, bet ir moko jūsų vos kelių mėnesių kūdikį.
- Bendravimas gestais: Ne tik žodžiai, bet ir gestai gali padėti jūsų vaikui geriau kalbėti, o tiksliau - suprasti žodžius.
- Išlikite pozityvūs: Bet kokiu atveju vaikai geriau priima informaciją, jei ji pateikiama pozityviai.
- Kalbą paverskite žaidimu: Vaikai daug greičiau pasisavina informaciją, jei ji pateikiama žaidimo forma.
| Amžius | Kalbos raidos etapai |
|---|---|
| 0-3 mėn. | Verkimas, neapibrėžti garsai, atsiranda verkimo intonacijos. |
| 2-3 mėn. | Gugavimas, balsių garsai („a“, „o“). |
| 4-6 mėn. | Čiauškėjimas, skiemenų junginiai, priebalsių ir balsių deriniai, gebėjimas mėgdžioti garsus. |
| 7-9 mėn. | Sudėtingesnis čiauškėjimas, gimtosios kalbos garsų junginiai, reakcija į vardą, supratimas paprastų nurodymų. |
| 10-12 mėn. | Pirmieji prasmingi žodžiai, gestų ir žodžių derinimas, supratimas sudėtingesnių nurodymų. |
Svarbu suprasti, kad teigiamą įtaką vaiko kalbinei raidai daro ne tik žodžių kiekis. Labai svarbus yra kalbėjimo turinys. Didelę įtaką turi šeimos kalbėjimo įpročiai - visi vaikai paaugę kalba ir elgiasi taip, kaip yra įprasta jų šeimoje. Televizorius ir radijas gyvos šnekos nepakeičia ir jokios teigiamos įtakos kūdikio smegenims neturi. Nėra toks reikšmingas ir suaugusiųjų tarpusavio kalbėjimasis vaiko aplinkoje.
Jei jūsų kūdikiui jau metai ir jis vis dar nekalba - neišsigąskite. Kai kurių vaikų kalbos raida paprasčiausiai yra lėtesnė. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pirmąjį žodį mažylis tėvams dovanoja sulaukęs metų su puse ar vėliau. Lėtesnę vaikų kalbos raidą gali lemti genetiškai perduodamos ligos, traumos arba neigiama patirtis.
Jei vaiko kalbos raida kelia susirūpinimą, protingiausia būtų pasikonsultuoti su specialistais. Daugelis tėvų klaidingai mano, kad kalbos mokymasis prasideda tada, kai vaikas ištaria pirmąjį žodį. Iš tiesų, šis procesas prasideda dar kūdikystėje, o pirmieji metai yra kritiškai svarbūs vadinamajai ikikalbinei stadijai.


