Seras Artūras Ignacijus Konanas Doilis (angl. Arthur Ignatius Conan Doyle) - garsus anglų prozininkas, detektyvų meistras, romanų apie Šerloką Holmsą autorius. Jis gimė 1859 m. gegužės 22 d. Edinburge, Škotijoje, ir mirė 1930 m. liepos 7 d. Jo gyvenimas buvo kupinas įvairių patirčių, kurios neabejotinai atsispindėjo jo kūryboje.
Rašytojo tėvas Charles Altamont Doyle buvo airių kilmės, gimęs Anglijoje. Jis buvo menininkas ir architektas, tačiau turėjo polinkį į alkoholį ir nestabilią psichiką, todėl šeimai kartais tekdavo patirti nepriteklių. Motina Mary Foley buvo airė, aistringai mėgo skaityti ir pasižymėjo kaip talentinga pasakotoja, kuri mažajam Artūrui paliko neišdildomų įspūdžių. Išliko apie 1500 Artūro Konano Doilio laiškų savo motinai, kurie atskleidžia glaudų jų ryšį.
Artūro Konano Doilio tėvai susituokė 1855 m., tačiau 1864 m. išsiskyrė dėl tėvo polinkio į alkoholį. Vaikai gyveno įvairiose Edinburgo vietose, o 1867 m. vėl gyveno kartu, nors ir vargingai. Padedamas turtingų dėdžių, Konanas Doilis nuo devynerių metų buvo pasiųstas mokytis į Stonyhurst, pradinę jėzuitų mokyklą (1868-1870). Vėliau, iki 1875 m., mokėsi tame pačiame koledže. Nuo 1875 iki 1876 m. jėzuitų mokykloje Stella Matutina mokėsi Austrijoje, Feldkirch.
Nors ir buvo auklėjamas katalikiška dvasia jėzuitų mokyklose, būsimasis rašytojas vėliau atsiribojo nuo katalikybės ir tapo agnostiku. Nuo 1876 iki 1881 m. studijavo mediciną Edinburgo universitete, kartu dirbo ir Astone (dab. Birmingamo miesto dalis), Ruytone (Šropšyro grafystė). Čia jis susipažino su profesoriumi Džozefu Beliu, kurio logika ir pastabumas tapo būsimo Šerloko Holmso prototipu.
Besimokydamas Konanas galvojo, kaip padėti motinai, kuri augino septynis vaikus. Visą laisvalaikį teko skirti uždarbiavimui - jis dirbo vaistininku, gydytojų padėjėju, asistentu. Keletą kartų per atostogas Reitono kaime asistavo gydytojui. Daug skaitydamas ir po poros studijų metų nutaręs pabandyti ką nors parašyti, 1879 m. pavasarį jis sukūrė trumpą apsakymą „Sasaskos slėnio paslaptis“, kurį išspausdino „Chamber’s Journal“. Nors apsakymas buvo sutrumpintas, autoriui už jį buvo sumokėta trys ginėjos, o tai skatino rašyti toliau.
Tais pat metais K. Doilio tėvą visam laikui paguldė į psichiatrinę ligoninę, todėl visi šeimos išlaikymo rūpesčiai teko jam. 1880 m. rašytojo draugas pasiūlė jam padirbėti laivo, kuris ruošėsi žvejoti už šiaurės poliaračio, chirurgu. Konanas sutiko. Grįžus iš šios kelionės gimė apsakymas „Šiaurės žvaigždės kapitonas“. Jūroje rašytojas praleido septynis mėnesius ir uždirbo 50 svarų sterlingų.
1881 m. K. Doilis baigė universitetą, gavo bakalauro ir chirurgo diplomą. Vasarą dirbo laive gydytoju, o 1881 m. rudenį laivas išplaukė prie Afrikos krantų. Rašytojui ši kelionė nepatiko ir 1882 m. pradžioje jis pradėjo gydyti žmones Plimute. 1882 m. vidury K. Doilis atidarė savo gydymo įstaigą, kuri po trijų metų tapo labai pelninga. Iš pradžių jaunasis gydytojas beveik nesulaukdavo pacientų, tad visą laiką galėjo skirti literatūrai. K. Doilis tuo metu parašė apsakymus „Kaulai“, „Blumensdaiskio dauba“, „Mano draugas - žudikas“, kuriuos spausdino Londono žurnalai.
1884 m. vedė Liusi Hokins (Louisa Hawkins), o po metų tapo Edinburgo universiteto profesoriumi. Su ja susilaukė dviejų vaikų. Luiza sirgo tuberkulioze ir 1906 m. mirė. 1885 m. pavasarį Konano draugas gydytojas Paikas paprašė jį konsultuoti Houkinsų sūnų Džeką. K. Doilis meningitu sergantį Džeką parsigabeno į savo įstaigą, kur jis po kelių dienų numirė. Tuo pat metu K. Doilis susipažino su Džeko seserimi Luiza, kurią vedė 1885 m. Po vestuvių daug rašė, norėjo iš to užsidirbti. Jo apsakymus spausdino žurnalas „Kornhil“. K. Doilis norėjo dar labiau išgarsėti ir tai vertė jį parašyti ką nors didesnio ir įdomesnio.
1886 m. rašytojas parašė romaną „Tamsiai raudonų spalvų etiudas“, kurį kelios leidyklos atmetė. Po dviejų metų ir už 25 svarus šią knygą išspausdino „Beeton’s Christmas Annual“ leidykla. Šiame romane autorius pirmą kartą supažindina skaitytoją su Šerloku Holmsu ir daktaru Vatsonu. 1888 m. šį leidinį iliustravo K. Doilo tėvas - Čarlzas.
1887 m. K. Doilis domėjosi „pomirtinio gyvenimo“ ir spiritualizmo problemomis, parašė naują romaną „Michejaus Klarko nuotykiai“. Šį romaną „Longmano“ leidykla išspausdino tik 1889 m. pabaigoje. K. Doilį tuo laiku patraukė istorinio pobūdžio kūriniai. Jo mėgiamais rašytojais buvo Meriditas, Stivensonas, Valteris Skotas. Rašytojas norėjo išbandyti save šioje srityje ir sukūrė romaną „Baltasis būrys“. 1889 m K. Doilio šeimoje gimė duktė Meri.
1890 m. K. Doilis su žmona išvyko į Austriją, kur Konanas ėmėsi studijuoti oftalmologiją. Po 4 mėnesių pamatė, kad studijos nesėkmingos. Parašė romaną „Raflzo Hou atradimas“, vėliau grįžo į Londoną, kur atidarė savo gydymo įstaigą. Nepasisekė ir čia, nes nebuvo pacientų, todėl K. Doilis pradėjo rašyti apsakymus apie Šerloką Holmsą ir teikdavo juos žurnalui „Strend“. 1891 m. gegužę rašytojas susirgo sunkia gripo forma ir vos nenumirė. Kai išgijo, nutarė visiškai atsisakyti gydytojo praktikos ir užsiimti vien knygų rašymu.
1892 m. K. Doilis susilaukė sūnaus Kingslio. Tuo metu Konanas rašė apsakymą „Išlikę nuo penkioliktųjų metų“, kurį sėkmingai pastatė daugelis teatrų. Išgalvotasis Šerlokas Holmsas rašytojui tapo tarsi pakabintas ant kaklo niekam nereikalingas svoris ir 1893 m. jis nutarė daugiau apie jį neberašyti. Dėl to žurnalas „The Strand“ neteko dvidešimties tūkstančių skaitytojų. K. Doilis neatsižvelgė į žmonių ir redakcijos prašymus tęsti Šerloko Holmso epopėją, ir pradėjo rašyti romanus „Išgintieji“ ir „Didysis šešėlis“.
Beatodairiškai dirbdamas rašytojas nepastebėjo, kad pablogėjo žmonos sveikata - Luiza susirgo tuberkulioze. Nors gydytojai sakė, kad jai gyventi liko tik kelios mėnesiai, atidžiai K. Doilio prižiūrima, ji išgyveno 10 metų - iki pat 1906. K. Doilis su žmona persikėlė gyventi į Alpėse esantį Davosą. Čia K. Doilis parašė romaną „Generolo Marbo prisiminimai“, domėjosi okultizmo, hipnozės, spiritualizmo reiškiniais. Vėlų 1894 m. rudenį K. Doilis išvyko į JAV, aplankė 30 miestų, skaitė paskaitas.
1895 m. grįžo į Davosą, kur buvo likusi jo žmona, kuri tuo metu jautėsi gana gerai. Kai žurnalas „The Strand“ išspausdino K. Doilio kūrinį „Brigadininko Žeraro žygdarbis“ ir iškart padaugėjo šio leidinio skaitytojų. 1895 m. Doiliai išvyksta į Egiptą, kur turėjo būti toliau gydoma Luiza. 1986 m. pabaigoje K. Doilis grįžo į Angliją, kur apsigyveno savo name Sūrėjos grafystėje. Jis gerai sugyveno su Luiza, buvo jai ištikimas.
Tai neišgelbėjo rašytojo nuo moralinės duobės, į kurią jis įkrito 1897 m. įsimylėjęs Džean Lekiją. Ji buvo 24 metų, labai graži šviesiaplaukė, ryškiai žaliomis akimis, intelektualiai išsilavinusi, pajėgi sportininkė. 1899 m. prasidėjo anglų - būrų karas, į kurį rašytojas išėjo savanoriu. Jam buvo jau 40 metų ir sumanymas būtų sužlugęs, jei ne gydytojo profesija. 1900 m. vasario 28 d. jis išplaukė į Afriką ir įkūrė 50 vietų lauko ligoninę. Sužeistųjų buvo daug, jiems neužteko vietos, trūko geriamo vandens, plito ligos, nuo kurių mirdavo daug kareivių. Po to prasidėjo mūšiai, kuriuose būrai buvo nugalėti ir K. Doilis liepos 11 grįžo į Angliją. Iš karo įvykių jis parašė medicininio pobūdžio 500 puslapių knygą „Didysis būrų karas“, kurią daug kas laikė karinio mokslo šedevru.
Grįžęs iš karo kurį laiką pasinėrė į politiką, dalyvavo rinkimuose, tačiau ten jam nesisekė. 1902 m. K. Doilis užbaigė dar vieną knygą apie Šerloką Holmsą - „Baskervilių šuo“. 1920 m. karalius Edvardas VII K. Doiliui už dalyvavimą kare su būrais suteikė riterio titulą. Rašytojas atsisakė rašyti apie Šerloką ir ėmėsi kurti romaną „Seras Neidželas Loringas“, kurį jis laikė tikru ir pasisekusiu literatūriniu kūriniu.
Literatūrinis darbas, rūpesčiai dėl žmonos ligos, susitikimai su meiluže Džean, žaidimai golfo aikštelėse, važinėjimasis greitais automobiliais, skraidymas oro balionais ir lėktuvais - visa tai netenkino K. Doilio įgeidžių. 1906 m. jis vėl ėmėsi politikos, tačiau jam ir vėl nepasisekė. 1906 m. liepos 4 d. ant jo rankų mirė žmona. Rašytoją apėmė sunki depresija, kuri tęsėsi daug mėnesių. Tačiau ir jis vis dar padėdavo tiems, kam buvo sunkiau už jį. Tuo metu K. Doilis vėl pradėjo rašyti apsakymus apie Šerloką Holmsą.
1907 m. rudenį vedė Džean Leki. Su nauja žmona ir dviem dukromis persikėlė į naują namą, kuris buvo Sussex vietovėje ir vadinosi Windlesham. Rašytojas toliau daug dirbo, ir gaudavo didelius honorarus. Praėjus keletui metų po vestuvių, rašytojas pastatė kelis vaidinimus pagal savo kūrinius: „Likimo akiniai“, „Brigadininkas Žeraras“ ir kt. K. Doilis sulaukė dar trijų vaikų: 1909 m. - Deniso, 1910 m. - Andrijano, 1912 - Džeanos.
1910 m. pasirodė naujos K. Doilio knygos - „Nusikaltimas Konge“, „Prarastas pasaulis“, „Apnuodyta juosta“. Visos sulaukė pripažinimo. Prieš pirmą pasaulinį karą K. Doilis aplankė Kanadą, skaitė paskaitas, teikė karinius pasiūlymus Anglijai, parašė daug karinio pobūdžio straipsnių. Prieš pat karo pradžią tapo savanoriu, jei vokiečiai pabandytų išsilaipinti Anglijoje. Per karą žuvo daug rašytojui artimų žmonių, tarp jų ir sūnus Kingslis.
1918 m. K. Doilis nuvyko į žemyną ir prancūzų fronte stebėjo kautynes su vokiečiais. Vėliau visa galva pasinėrė į tariamą spiritualizmo ir fantastikos pasaulį. Jis ieškojo būdų kaip svajones paversti tikrove. Šiuo požiūriu, nors ir senyvo amžiaus, jis buvo užsispyręs maniakas ir niekas jo negalėjo sulaikyti. Dėl jo fantazijų, kurios visiems buvo žinomos, spaudoje iš jo buvo viešai juokiamasi. Rašytoją sulaikyti bandė kunigai, žmona, bet viskas buvo veltui.
1920 m. Doiliai su trimis dukterimis aplankė Australiją, Afriką, 1922 - 1923 m. Ameriką. Šios kelionės buvo susijusios su K. Doilio fantazijų pasaulio problemomis. Kelionėse jis išleido apie ketvirtį milijono svarų sterlingų, todėl nebeliko lėšų pragyvenimui. 1926 m. K. Doilis parašė romanus „Kada žemė šaukia“, „Miglų šalis“, „Dezintegracinė mašina“. 1929 m. rašytojas išsiruošė į paskutinę kelionę po Olandiją, Daniją, Švediją ir Norvegiją. Tuo metu jis jau sirgo Angina Pectoris liga.
1930 m., jau beveik nebesikeldamas iš lovos, K. Doilis keliavo paskutinį kartą. Šiaip taip pakilo nuo kėdės ir išėjo į sodą. Namiškiai jį rado gulintį ant žemės. Viena ranka rašytojas laikė saujoje suspaudęs grumstą, o kita - baltą snieguolės žiedą. Jis mirė apsuptas šeimos narių. Priešmirtiniai žodžiai buvo skirti žmonai: „Tu nuostabi“. Artūras Ignacijus Konanas Doilis buvo palaidotas Minstead Hampshire kapinėse.
Parašęs daugiau kaip 50 knygų, įskaitant istorinių novelių, pjesių, novelių ir kitų populiarių kūrinių, Artūras Konanas Doilis paliko neištrinamą pėdsaką literatūros istorijoje. Jo garsiausi kūriniai apie Šerloką Holmsą ir daktarą Vatsoną iki šiol žavi skaitytojus visame pasaulyje.
Nors pasaulio detektyvo žanro klasiku A.Konanas Doilis tapo būtent dėl Holmso ir jo bičiulio daktaro Vatsono, verta paminėti ir jo kitokius darbus, pavyzdžiui, romanus „Prarastas pasaulis“ su dinozaurais.
Catholic History: Sir Arthur Conan Doyle and Spiritualism
Konano Doilio gyvenimas ir kūryba neatsiejami nuo jo paties patirčių ir įsitikinimų. Jis domėjosi okultizmu, spiritualizmu, vaiduoklių tyrinėjimu, kas atsispindėjo kai kuriuose jo vėlesniuose darbuose. Rašytojas buvo vedęs du kartus ir susilaukė devynių vaikų. Jo gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas, kupinas tiek asmeninių pergalių, tiek išbandymų.
Bibliografija (vertimai į lietuvių kalbą):
- Ratas trikampy : kriminalinių nuotykių romanas. - Kaunas, 1929.
- Juodojo Petro paslaptis. - Telšiai, 1929.
- Juodoji vėliava ; Užantspauduotas įsakymas. - Telšiai, 1930.
- Nusikaltimo šedevras. Arba žmogžudystė, padaryta iš noro pagarsėti. - Telšiai, 1930.
- Brazilijos katinas : [apysaka]. - Telšiai : S. Petrauskas, 1930.
- Juodasis Piteris : iš užrašų apie Šerloką Holmsą. - Vilnius, 1957.
- Antroji dėmė : iš užrašų apie Šerloką Holmsą. - Vilnius, 1957.
- Paslaptinga šalis : fantastinis romanas. - Vilnius, 1957.
- Baskervilių šuo. - Kaunas, 1960.
- Paslaptinga šalis : [fantastinis romanas] / vertė A. Dambrauskas. - Kaunas : Vasaris, 1992.
- Raudonu ant balto : nuotykių apysaka / vertė J. Varnelis. - Kaunas : Vasaris, 1992.
- Rinktiniai raštai / Vilnius : Mintis, 1993-2000. - 10 t.
- Baskervilių šuo : [romanas] / iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė. - Kaunas : Spindulys, 1997.
- Šerloko Holmso nuotykiai / vertė Edmundas Juškys. - Vilnius : Alka, 1998.
- Užrašai apie Šerloką Holmsą : [apsakymai] / vertė Romualda Zagorskienė ir Kazys Ambrasas-Sasnava. - Vilnius : Tyto alba, 2004.
Šerloko Holmso prototipu tapo chirurgas Džozefas Belas (Joseph Bell) iš Edinburgo karališkosios ligoninės, su kuriuo A.Konanas Doilis susipažino 1877 m. dirbdamas jo asistentu. Dž. Belas garsėjo gebėjimu iš menkiausių detalių nuspėti žmogaus charakterį ir praeitį, žaibiškai vertinti ir diagnozuoti, remdamasis išorine paciento apžiūra. Jis dažnai sakydavo: „Jūs viską matote, bet nesivarginate pamąstyti apie tai, ką matote!"
A. Konanas Doilis mirė 1930 m. liepos 7 d., palikęs pasauliui neįkainojamą literatūrinį palikimą.
