Dalia Grybauskaitė, viena ryškiausių Lietuvos politikos figūrų, gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje.
Jos kelias į aukščiausius šalies postus prasidėjo nuo studijų ir ankstyvosios karjeros, vėliau vedusios į tarptautinę diplomatiją ir galiausiai - į Lietuvos Respublikos prezidento kėdę.
Dalia Grybauskaitė yra Polikarpo Grybausko (1928-2008), elektriko bei vairuotojo, ir jo antrosios žmonos Vitalijos Korsakaitės (1922-1989), dirbusios pardavėja, dukra.
1974 m. Dalia Grybauskaitė baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą.
1983 m. ji baigė Leningrado A. Ždanovo universitete politinės ekonomijos studijas.
Tais pačiais, 1983 m., Visuomeninių mokslų akademijoje (Maskva) Dalia Grybauskaitė įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. Vėliau šis laipsnis Lietuvoje buvo nostrifikuotas į socialinių mokslų (ekonomikos krypties) daktarės laipsnį.
Prieš įsitraukdama į aukštąją politiką, Dalia Grybauskaitė dirbo įvairiose pareigose.
- 1975-1976 m. ji buvo LTSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektorė.
- 1976-1983 m. dirbo Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininke ir laborante.
- 1983 m. užėmė LTSR mokslų akademijos atsakingosios sekretorės pareigas.
- 1983-1984 m. vadovavo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabinetui.
- 1985-1990 m. birželio mėn. dėstė Politinės ekonomijos katedroje.
- 1990-1991 m. buvo Ekonomikos instituto mokslinė sekretorė.
Dalia Grybauskaitė aktyviai dalyvavo Lietuvos tarptautinių santykių ir integracijos į Europos Sąjungą procesuose.
- 1991 m. baigė specialią programą vadovams Džordžtauno universitete, Vašingtone.
- 1991-1993 m. vadovavo Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamentui.
- 1993-1994 m. dirbo LR užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktore, vadovavo (PHARE ir G-24) Pagalbos Lietuvai koordinavimo komisijai ir deryboms dėl Laisvosios prekybos sutarties su ES.
- 1994-1995 m. buvo LR misijos prie ES nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, vyriausiojo LR derybininko dėl Europos sutarties pavaduotoja ir LR Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje.
- 1996-1999 m. dirbo LR ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose įgaliotąja ministre.
- 1999-2000 m. ėjo LR finansų viceministrės pareigas.
- 2000-2001 m. buvo LR užsienio reikalų viceministrė.
- 2001-2004 m. užėmė LR finansų ministrės postą. Šiuo laikotarpiu ji taip pat buvo vyriausioji derybininkė Lietuvos derybose su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku (1999-2000 m.), o 2000 m. buvo LR derybų su ES delegacijos vadovo pavaduotoja.
- 2004-2009 m. Dalia Grybauskaitė tapo Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.
2009 m. vasario 26 d. Dalia Grybauskaitė paskelbė dalyvausianti 2009 m. Lietuvos prezidento rinkimuose.
Išrinkta šalies prezidente pirmajame rinkimų ture, ji surinko 68,21 % rinkėjų balsų.
Dalia Grybauskaitė oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos prezidentės pareigas 2009 m. liepos 12 d.
Ji tapo pirmąja moterimi Lietuvos prezidento poste ir šias pareigas ėjo dvi kadencijas - iki 2019 m. liepos 12 d.
Prezidentės veiklos prioritetai apėmė skaidrumo siekį visose valstybės gyvenimo srityse, gynybinio ir energetinio saugumo užtikrinimą, socialinio ir ekonominio teisingumo didinimą bei pasitikėjimo teisėsauga stiprinimą.
2014-2019 m. Dalia Grybauskaitė vadovavo Pasaulio moterų lyderių tarybai.
Nuo 2019 m. ji yra nepriklausomo analitikos centro „Friends of Europe“ Patikėtinių tarybos narė, o nuo 2024 m. vasario - minėto centro tarptautinės darbo grupės, skirtos Ukrainos saugumui ir euroatlantinei integracijai, narė.
Nuo 2020 m. balandžio Dalia Grybauskaitė yra viena Jungtinių Tautų komisijos, atsakingos už tarptautinę finansinę atskaitomybę, skaidrumą ir sąžiningumą (FACTI), vadovių.
Nuo 2025 m. sausio ji prisijungs prie JAV analitikos centro „Atlantic Council“ Tarptautinės patarėjų tarybos.
2019 m. apie Dalią Grybauskaitę buvo sukurtas dokumentinis filmas „Valstybės paslaptis“.
Dalia Grybauskaitė yra apdovanota daugybe aukščiausių Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimų, tarp jų Gedimino ordino Komandoro kryžius (2003 m.) ir Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (2009 m.).
Ji taip pat yra gavusi daugelio užsienio valstybių aukščiausius apdovanojimus, tarp jų Trijų žvaigždžių 1 laipsnio ordiną su grandine (Latvija), Karališkojo Šv. Olafo ordino Didįjį kryžių (Norvegija), Sakalo ordino Didįjį kryžių su žvaigžde (Islandija) (visi 2011 m.), Pripažinimo kryžių (Latvija), ordino Respublikos labui (Malta), Šv. Karolio Didžiojo karininko ordiną (Monakas) (visi 2012 m.), Baltosios rožės ordino Didįjį kryžių su grandine (Suomija), Marijos žemės kryžiaus ordino grandinę (Estija), ordiną Už nuopelnus Aukščiausiojo laipsnio Didįjį kryžių (Vokietija), Karalienės Tamaros ordiną (Sakartvelas) (visi 2013 m.), Respublikos ordiną (Moldova), Karališkąjį Serafimo ordiną (Švedija), ordiną Pro merito Melitensi grandinę (Maltos ordinas) (visi 2015 m.), ordiną Už ypatingus nuopelnus (Slovėnija), Žvaigždės ordino grandinę (Rumunija) (abu 2016 m.), Baltojo Erelio ordiną (Lenkija, 2019 m.).
2013 m. Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas (Karlspreis).
2014 m. ji gavo Vokietijos analitinės žiniasklaidos apdovanojimą „Auksinė Viktorija“ (skirtą trims Baltijos šalims).
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo Prezidento ir EP rinkimuose
Pirmąją pavasario dieną, kovo 1-ąją, Dalia Grybauskaitė mini savo gimtadienį. Šiemet buvusi Lietuvos vadovė pasitiko ir išskirtinę sukaktį - jai suėjo 70 metų.
tags: #kada #gime #grybauskaitei
