Danielius Dolskis (tikroji pavardė - Brojdes) gimė 1891 m. balandžio 13 d. Vilniuje ir mirė 1931 m. gruodžio 3 d. Kaune. Jis buvo dainininkas, aktorius, režisierius ir rašytojas, tapęs vienu iš Lietuvos estrados pradininkų.
Istoriko Geršono Taico tyrimai atskleidė detales apie Danieliaus Dolskio tėvus, kurie Vilniuje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir dažnai keisdavo būstą. Vienas iš tokių adresų buvo Naujamiesčio gatvė, Geležinkelio gatvė, Mato Strašūno gatvė ir Pylimo (Zawalna) gatvė.
Nėra tiksliai žinoma, kada Danielius Dolskis persikėlė į Sankt Peterburgą, tačiau 1909 m. jis jau ten gyveno. Sankt Peterburge jis studijavo teisę universitete, lankė vaidybos studiją ir laisvai kalbėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, hebrajų bei rusų kalbomis. 1911 m. įvyko jo debiutas Sankt Peterburgo vasaros estradoje.
Danieliaus Dolskio karjera greitai pasisuko link prabangių Sankt Peterburgo restoranų. 1914 m. jis pradėjo koncertuoti vasaros estradoje kartu su garsiuoju Aleksandru Vertinskiu. Reklaminiuose leidiniuose D. Dolskis buvo pristatomas kaip Sankt Peterburgo ir Maskvos publikos numylėtinis, nors jam tebuvo 23 metai. Jis taip pat buvo Sankt Peterburgo dramos rašytojų ir kompozitorių sąjungos narys. Savo scenos karjerą šiame mieste jis pradėjo kaip kupletininkas, atlikdamas komiškus pasakojimus, lengvo turinio daineles, humoristines miniatiūras ir parodijuodamas įvairius asmenis. Kupletininkų programos Rusijoje išpopuliarėjo po 1905 m., panaikinus caro cenzūrą.
Po Spalio revoliucijos Danielius Dolskis pradėjo savo keliones po Rytų Europą. 1917 m. jis lankėsi Rygoje, kur rodė savo humoristinę programą „Intymiajame“ teatre. 1918 m. vaidino Odesoje, o 1919 m. rugsėjo 4 d. pasirodė Charkovo teatre „Grotesk“ su komedija „Moterų plepalai“.
1923 m. Danielius Dolskis atvyko į Berlyną. Ten jis dainavo ir vaidino rusų emigrantų restoranuose bei vakaronėse, išgyvendamas prarastos Sankt Peterburgo šlovės ilgesį. Berlyne D. Dolskis greitai įsiliejo į rusų bendruomenės kultūrinį gyvenimą, dalyvavo meno ir literatūros rateliuose. Jau 1923 m. gegužės 18 d. jis pasirodė Berlyno „Schubert-Saal“ koncertų salėje. Vis dėlto, Dolskis Berlyne ilgai neužsibuvo - 1923 m. rugsėjį su trupe vaidino Serbijoje, vėliau vėl grįžo į Vokietiją. Gyvendamas Vokietijoje, artistas išbandė jėgas ir kaip teatro režisierius, daug gastroliavo, lankėsi Paryžiuje ir Rygoje.
Yra žinių, kad Berlyne D. Dolskis buvo vedęs vokiečių aktorę Olgą Čechovą (1897-1980), buvusią rusų aktoriaus Michailo Čechovo žmoną. Tačiau nėra duomenų, ar ji kartu su juo atvyko į Kauną ir ar jie vis dar buvo susituokę D. Dolskio mirties metu.
Nors literatūroje įsitvirtino nuomonė, kad atlikėjas į Kauną atvyko 1929 m., portalo Patefonas.lt duomenimis, D. Dolskis Kaune ir Šiauliuose lankėsi dar 1926 m., gastroliuodamas su Aleksandro Vertinskio atliekamų kūrinių programa. Savo programoje D. Dolskis parodijuodavo Aleksandrą Vertinskį ir atlikdavo jo kūrinius, gerai jį pažinodamas.
1929 metus galima laikyti Danieliaus Dolskio atvykimo į Kauną nuolatiniam gyvenimui metais. Jį paskatino susitikimas su tuo metu Berlyne studijavusiu kauniečiu smuikininku Danieliumi Pomerancu. Atvykėlis iš Sankt Peterburgo ir Berlyno į laikinąją sostinę atnešė puikaus artisto įvaizdį - jis buvo gražus, plastiškas, jausmingas, elegantiškas ir išsilavinęs. Suprasdamas, kad Kauno publikai nebeužtenka vien rusų kalba atliekamų A. Vertinskio parodijų, D. Dolskis pradėjo įtraukti į savo repertuarą tuo metu Europoje ir Rusijoje populiarius pramoginius kūrinius. Stebėtinai greitai išmokęs lietuvių kalbą, su poeto Ričardo Mirono pagalba, jis ėmė rašyti lietuviškus tekstus. 1930 m. rudenį jis pasirodydavo divertismanuose „Saturno“ kino teatre, o 1930 m. žiemą parengė solinį lietuvių kalba programą „Mes su Jonu Valstybės teatre ir lietuviško kaimo vaizdeliai“, kuri buvo rodoma Kauno kino teatre „Triumfas“.
Danielius Dolskis dainavo Kauno „Versalio“ ir „Metropolio“ restoranuose, „Konrado“ kavinėje, kino teatruose „Triumfas“ ir „Saturn“. Netrukus jis labai išpopuliarėjo. Jo dainos „Leisk man“, „Lietuvaitė“, „Palangos jūroj“, „Aš myliu vasaros rugiagėles“, „Elyte, tu meili“ ir kitos tapo lietuviškos estrados klasika. D. Dolskis puikiai perprato naujos kartos lietuvio būdą, savo šmaikščiais monologais ir parodijomis taikliai atsiliepė į to meto aktualijas, tokias kaip „Su armonika į Braziliją“, „Gegužinė“, monologai „Kaip mes su Jonu operą žiūrėjom“, „Amerikos lietuvių priėmimas Kumpiškiuose“, „Nuovadoje“, „Trečios klasės vagone“. Jo pasirodymai puikiai atitiko hedonistinėmis nuotaikomis gyvenusios valdininkijos troškimą naujų įspūdžių ir pramogų.
Danielius Dolskis Aš Myliu Vasaros Rugiagėles
To meto spauda rašė: „Kas vakarą prisirenka pilna „Versalio“ salė. […] Iš tikrųjų tai yra nepaprastų gabumų žmogus, jis per pusę metų ne tik puikiai išmoko lietuvių kalbą, bet ir sukūrė savaimingą lietuviško kupleto ir pasakojimo žanrą, kurių mes iki šiol neturėjome.“.
Artistui netrūko talento: jis nepasižymėjo ypatingu balsu, tačiau jo dikcija buvo nepriekaištinga. D. Dolskio dainavimas kartais pereidavo į išraiškingą deklamaciją - jis buvo kompiliacijos meistras, siekdamas įtaigumo pasitelkdavo visas savo talento dovanas. Publiką traukė jo pasakojimo būdas, mimika, veido transformacija ir išmonė.
Vienas iš žiūrovų laikraštyje „Lietuvos aidas“ 1930 m. rugsėjo 23 d. rašė apie D. Dolskio pastangas sulietuvinti mažąją sceną: „Šitą spragą pastėbėjo ir svetimšalis. […] Iš visų Kauną lankiusių svetimšalių to žanro artistų Dolskis pirmas pasiryžo pramokti lietuviškai, kad ir lietuviškąją, rusiškai nesuprantančią auditoriją, nenuskriaustų. Žinoma, tuo Dolskis turi didelį ir visiškai nusipelnytą pasisekimą.“
Danieliaus Dolskio muzikinis palikimas buvo užfiksuotas 16-oje muzikinėse plokštelėse. Dainas jis įrašinėjo 1929-1931 m. Berlyno „Homocord“ ir Londono „Columbia“ studijose. Jas įrašė su „Metropolio“, „Homocord“ firmos, J. Muzikos namų orkestrais.
Likusioms porai savaičių iki mirties, Danielius Dolskis planavo pradėti savo pasirodymus Lietuvos radiofone. Deja, jis mirė Kaune 1931 m. gruodžio 3 d., susirgęs plaučių uždegimu po to, kai sušilęs po pasirodymo išgėrė šalto alaus.
1993 m. Danieliaus Dolskio kapas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. 2007 m. lapkričio 11 d. Laisvės alėjoje, Kaune, priešais „Metropolio“ restoraną, buvo atidengta skulptoriaus Romo Kvinto sukurta žmogaus ūgio skulptūra D. Dolskiui.
