Kūdikių mityba - atsakingas ir kruopštus procesas, reikalaujantis žinių ir dėmesio. Kiekvienas tėvelis nori suteikti savo mažyliui viską, kas geriausia, tačiau kartais kyla klausimų dėl tinkamiausių maisto produktų. Vienas iš tokių klausimų - kada kūdikiui galima duoti varškės ir varškės sūrelių.
Kodėl svarbu atidžiai rinktis maistą kūdikiams?
Kūdikių virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi, todėl jiems reikalingas specialus maistas. Pieno mišinys lieka labai vertinga vaikų maisto raciono dalis net iki trejų metų, o jei žindote kūdikį, mamos pienas yra geriausia, ko šioje Žemėje mažyliui gali reikėti. Tačiau kai dėl vienų ar kitų priežasčių, anksčiau ar vėliau jis baigiasi, mamos susimąsto, kuo jau tas mišinukas geresnis už karvės pieną. Europos pediatrų gastroenterologų draugija griežtai nerekomenduoja karvės pieno duoti kūdikiui iki metukų. Maža to, tyrimais įrodyta, kad jei 6-12 mėn. kūdikis girdomas ne motinos pienu ar mišinėliu, o karvės pienu, jis gauna 2-3 kartus daugiau baltymų, nei rekomenduojama. Kūdikių virškinimo sistemos fermentai dar nėra iki galo susiformavę, dažnai trūksta laktazės - fermento, skaidančio pieno cukrų. Ypač dažna kūdikių ir mažų vaikų problema - mažakraujystė, kurios pagrindinė priežastis - nepakankamas geležies kiekis maiste, ypač nuo 4-6 mėn. amžiaus. Kuo anksčiau pradedamas vartoti karvės pienas, tuo didesnė rizika prasidėti mažakraujystei. Be to, susidaro užburtas ratas - jei mažakraujystės ir nebuvo, ji gali atsirasti, nes didžiulis karvės piene esantis baltymų kiekis gali sukelti alergiją ir žarnyno gleivinės mikrokraujavimą. Dar vienas niuansas - karvės piene yra labai mažai vitamino C. Manoma, kad dėl to blogėja ir taip mažo karvės piene esančio geležies kiekio pasisavinimas.
Kada kūdikiui galima duoti varškės?
Varškė - daug baltymų turintis, dažniau rūgštus pieno produktas. Ji gaminama iš rauginto pieno, atskyrus dalį išrūgų. Varškės baltymai yra aukštos kokybės baltymų koncentratas, kuriame yra visų žmogaus organizmui reikalingų amino rūgščių. Dėl to ji - sunkokai virškinamas produktas. Dėl to, kad varškėje yra daug baltymų, jos vaikams iki vienerių metų duoti nederėtų. Jos negalima dėti į jokius patiekalus, skirtus kūdikiams.
Nuo metukų jau galima duoti varškės ir iš jos pagamintų sūrelių, balto, minkšto sūrio, bet saikingai - ne daugiau 50 g vienam kartui. Jų galima duoti kartą per dieną kasdien, jei vaikas negeria arba nemėgsta pieno, jogurto ar kefyro. Kai vaikas geria pieną, kefyrą, rūgpienį, valgo jogurtą, varškės patiekalų duokite ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę, ypač vaikams iki 3-4 metų.
Ką rinktis - varškės sūrelius ar natūralią varškę?
Parduotuvių lentynos lūžta nuo varškės sūrelių, kurie dažnuose namuose yra kasdienis desertas. Tačiau ar verta juos pirkti vaikams? Maisto technologė Raminta Bogušienė išanalizavo populiariausių Lietuvoje gaminamų sūrelių sudėtį. Pagal vaikų maitinimo aprašo pakeitimus, nuo š.m. gegužės 1 d. vaikams galima duoti jogurto ir varškės be pridėtinio cukraus. Gali būti tik natūralių cukrų - šimtame gramų produkto iki 10 g.
Retkarčiais kaip desertą pirkdami vaikams glaistytus varškės sūrelius vadovaukitės šiuo patarimu: rinkitės sūrelius, kuriuose yra daugiausiai varškės, t. y. ne mažiau kaip 65 proc., ir kuo daugiau baltymų - šimtame gramų ne mažiau kaip 10 g. Sudedamųjų dalių turi būti kuo mažiau, cukrų - iki 16 g, riebalų - iki 20 proc. šimtame gramų (riebalai turi būti tik pieno ir kakavos).
Geriausias glaistytas varškės sūrelis, pagal tyrimo rezultatus, yra „Graikiškas“ su kokosais (varškės 66 proc., pieno ir kakavos riebalų 18 g, cukrų kiekis 15,1 g, baltymų 15,8 g, be rafinuotų riebalų ir pridėtinės druskos).
Renkantis varškės sūrelį be glaisto, pirmenybę teikite ekologiškiems, kuriuose kuo daugiau varškės - ne mažiau kaip 80 proc., taip pat baltymų - ne mažiau kaip 10 g, o cukrų iki 16 g, riebalų iki 10 proc. Geriausiai specialistės įvertintas toks varškės sūrelis - „Rytas“ su vanile. Jame mažiausiai cukraus, daug varškės - 86 %, cukrų 14,6 g, riebalų 7,5 g, baltymų 13 g.
Sūrelių sudėties ypatumai
Nors sūreliai gali būti skanus desertas, svarbu atidžiai skaityti jų sudėtį. Dažnai sūrelių sudėtyje aptinkama pakeistų savybių medžiagų, kurių bijoti nereikia. Pavyzdžiui, modifikuotas krakmolas, yra toks pat produktas kaip ir krakmolas. Tai nėra genetiškai modifikuotas produktas, o pramoniniu būdu susintetintas krakmolas, maisto gamybai patvaresnė jo forma, o savybės kaip ir įprasto krakmolo.
Tačiau vengti reikėtų varškės sūrelių, kurių sudėtyje rasite palmių, rapsų, kokosų ar kitų rafinuotų ir dezodoruotų riebalų. Sūreliai be laktozės patariama rinktis tik netoleruojantiems šio cukraus, nes šimtame gramų tokio produkto yra beveik 20 g pridėtinio cukraus. Į sūrelių be laktozės sudėtį taip pat įeina rafinuoti ir dezodoruoti riebalai.
Kada verta vengti sūrelių?
Vaikams, kurie alergiški karvės pieno baltymams, varškė ir varškės sūreliai netiks, nes varškė yra karvės pieno baltymų koncentratas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pieno cukraus - laktozės toleravimą, bet ir į tai, ar alerginių reakcijų nesukelia pieno baltymas - kazeinas. Kai organizmas nepajėgus suvirškinti pieno baltymo, jis sukelia organizmo imuninės sistemos atsaką.
Kai kurios mamytės rašo, kad davė glaistytų sūrelių ir nieko, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad didžiausias procentas vaikų alergijų prasideda nuo 1 iki 2 metų. Tokia tendencija, pasak gydytojų, pastebima todėl, jog vos sukanka vaikučiui metai, ne viena mamytė pradeda viską jam siūlyti ir per daug. Nepatarčiau nei jogurtų su priedais, nei glaistytų sūrelių metų amžiaus vaikučiui dar nesiūlyti, nes jų organizmas dar nėra pakankamai subrendęs, nesuspėja suvirškinti. Ir kai kuriems vaikučiams tai gali sukelti rimtas alergijas.
Glaistytus sūrelius vaikas gali pradėti ragauti maždaug sulaukęs dvejų metų.
Mitai ir tikrovė: Pieno produktai [1/6]
Rauginti pieno produktai - alternatyva
Kefyras, pasukos - puikūs pieno produktai, kuriuose ne tik mažiau laktozės (pieno cukraus), bet taip pat gausu žarnynui reikalingų gerųjų bakterijų, kurios gerina virškinimą, reikalingos vitaminų pasisavinimui. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami.
Kefyras ir jogurtas
Per priešpiečius ar pavakarius mažyliui rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto. Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus. Jei jogurto galiojimo laikas ilgas, vadinasi, jogurtas pasterizuotas naudojant tokį konservavimo būdą, kuris sunaikina bakterijas. Tokiame jogurte naudingų gyvųjų bakterijų beveik nėra. Dažniausiai jogurtas praturtinamas lactobacillus ir bifidobacterium - dirbtiniu būdu dauginamomis žmogaus žarnyno bakterijomis. Patekusios į žarnyną, jos atkuria sveiką bakterijų pusiausvyrą, kuri sutrinka susirgus ir vartojant vaistus, ypač antibiotikus.
Kefyras - sotus ir sunkiau virškinamas produktas, todėl daug jo duoti kūdikiui nereikia, užteks 50 g. Tačiau jame daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja.
Svarbu nepamiršti
Viena iš svarbiausių mitybos taisyklių - įvairovė ir pieno produktai neabejotinai yra naudingi mityboje. Tačiau juos reikia rinktis individualiai. Jei išgėrus pieno, vaikui ima raižyti, pūsti pilvą, pasireiškia viduriavimas, gali būti, kad jis nevirškina pieno cukraus - laktozės. Jei reakcija yra stipresnė - pasireiškia alerginė sloga ar odos bėrimai, vaikas gali būti alergiškas pieno baltymui kazeinui.
Sūreliai, kaip ir varškė, yra greitai gendantis produktas, todėl iš karto nepripirkite daug sūrelių - jie sugenda ir būdami šaldytuve. Sūrelius šaldytuve neatidarius jų pakuotės laikykite kaip ir varškę 24-48 val.
Gamintojai tarpusavyje konkuruoja stengdamiesi pagaminti kuo įmantresnį produktą. Pats pirkėjas turi spręsti, kas jam tinka, kas - ne. Kuo produktas natūralesnis, tuo jis organizmui priimtinesnis.
Svarbiausia - subalansuota mityba. Riebalai būtini žmogaus organizmui, tačiau blogai yra riebalų perteklius, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis. Gyvuliniai riebalai mityboje negali sudaryti daugiau nei 10 proc. nuo gaunamų riebalų.
