Naktinis maitinimas - vienas iš labiausiai paplitusių būdų nuraminti ir užmigdyti kūdikį. Tačiau ateina laikas, kai mamos supranta, jog naktinius maitinimus reikia baigti. Tuomet kyla klausimas, kaip nutraukti maitinimą ir kaip tą padaryti kuo lengviau?
Labai svarbu žinoti, kad kai kūdikis priauga svorio, gerai jaučiasi ir yra maždaug 6 mėnesių (pasitarus su gydytoju), dažniausiai jam nebereikia valgyti naktį vien tam, kad augtų. Tuo metu valgymas gali būti labiau susijęs su įpročiu nusiraminti nei su realiu alkio jausmu. Labai svarbu leisti vaikučiui suvokti, kad maitinimas (buteliuku ar krūtimi) nėra pagalba užmigti, ir tai atriboti net ir nuo pietų miegelių. Naktinis žindymas neretai tampa dalimi įprastų miego asociacijų, todėl kūdikiui svarbu išmokti kitų, savęs nuraminimo įgūdžių.
Kad šis procesas būtų sklandus, galite atkreipti dėmesį ir į bendras miego sąlygas: tinkamą kambario temperatūrą (apie 18-21 °C), ramų apšvietimą bei rutiną prieš miegą (pvz., rami lopšinė, trumpas masažas). Vis dėlto, svarbu stebėti, kada mažylis pats rodo pasirengimą - geba nusiraminti ir užmigti be buteliuko ar krūties.
Kodėl kūdikis pabunda naktį?
Jei svarstote, ar rinktis staigų nutraukimą („cold turkey“), ar pamažu ilginti laiko tarpą tarp maitinimų, pagalvokite, kuris būdas jums abiem sukeltų mažiau streso. Svarbu suvokti, kad tai, kaip nutraukti žindymą, kiekviena mama gali pasirinkti pagal savo bei vaiko poreikius.
1. Jūsų kūdikis turėtų sugebėti vesti Jus naktinio nujunkymo keliu.
Kai jis pats sugebės nusiraminti ir užmigti savarankiškai, jam nebereikės valgyti, kad užmigtų. Jeigu šiuo metu Jūsų kūdikio nemaitinimo laikas nuo užmigimo naktiniam miegeliui yra tarkim 4 valandos, tai laikui bėgant bus 5, 6 ir net 10 valandų. Trumpai tariant, stebėkite, kiek iš eilės valandų mažylis išmiega neprašydamas valgio.
2. Tai taip pat reiškia, kad kūdikio nereikėtų maitinti anksčiau, nei nustatytas naujas maitinimo langas, net jei kūdikis atsibunda anksčiau.
Jei kūdikis labai nerimastingas, pirmiausia patikrinkite, ar jis tikrai alkanas, ar galbūt verkia dėl kitų priežasčių (pvz., per šilta, per šalta, dygsta dantys). Kelias, norint baigti naktinius maitinimus, ne visada būna sklandus. Svarbu nepamiršti, kad dienos metu mažylis turi gauti pakankamai maisto, kad kompensuotų tai, ką anksčiau suvalgydavo naktį.
Kad mažylis iš tiesų suprastų, jog atėjo metas miegoti, o ne valgyti, stabili vakaro rutina labai padeda. Tam galite pasitelkti ramią muziką, lopšinę, trumpą pasaką (pagal amžių), šiltą vonelę. Svarbiausia - nuoseklumas.
Kai Jūsų kūdikis sugebės išmiegoti iki 5 val. ryto be maitinimo, patarimas būtų: visiškai atsisakyti maitinimo. Dauguma kūdikių, pabudusių pavalgyti po 5 val., negali tinkamai sugrįžti miegoti tomis ankstyvomis ryto valandomis ir pradeda skaidyti naktinį miegą (dažniau budintis), jiems sutrinka pietų miegelis. Geriausias būdas to išvengti, yra nutraukti naktinį maitinimą.
Toks naktinio maitinimo nutraukimo procesas greičiausiai turėtų užtrukti mažiau nei mėnesį. Jei pastebėsite, kad Jūsų kūdikis pats nerodo noro tai baigti, gali tekti ir pastūmėti link to.
3. Staigus ar netaisyklingai atliktas žindymo nutraukimas gali tapti tikrai skausmingu ir neigiamas emocijas sukeliančiu įvykiu tiek vaikučio, tiek ir mamos gyvenime.
Dažnai mamos ypač nerimauja dėl nujunkymo proceso. Kada gi reikėtų liautis žindyti?
Ne visais atvejais mamos sutinka ar gali laukti, kol vaikelis nuspręs pats atsisakyti pienelio. Nu(si)junkymas yra žindymo pabaiga. Kada ji turėtų įvykti? Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai iki šiol „ilgalaikiu“ žindymu laiko tik pirmuosius 6 mėnesius, tačiau svarbu žinoti, kad visas pasaulis yra susitaręs, jog pirmuosius 6 mėn. turėtų būti išimtinai žindymas (neduodant jokių papildomų skysčių ir maisto, išskyrus motinos pieną). O nujunkymas - Amerikos pediatrų draugiją rekomenduoja žindyti iki metų, PSO ir UNICEF palaiko žindymą iki 2 metų ir ilgiau, jei mamai ir vaikui to reikia, tuo tarpu ne Vakarų kultūros šalyse tai įprastai įvyksta apie 3-4 vaiko gyvenimo metus.
Šalyse, su iškreiptu požiūriu į žindymą, bendrai, o ilgalaikį žindymą - ypač, mamos, žindydamos vyresnio nei vienerių metų amžiaus vaikučius, tiesiog neafišuoja ar net slepia šį faktą nuo daugumos aplinkinių, taip išvengdamos joms nereikalingo dėmesio, dažnai netaktiškų pastabų ar juokelių bei „patarimų“.
Garsus JAV pediatras ir daugybės knygų apie vaikus autorius dr. William Sears vienoje iš savo knygų sako, kad tam tikros vaikų elgsenos, t. y. abejingumas, agresija, perteklinis inkštimas, dažni nuotaikos svyravimai ir t. t. - visa tai gali būti tiesiog priešlaikinio nujunkymo „ligos“. Jis kalba apie nujunkymą kaip apie „subrendimą“, rodantį pasirengimo jam stadiją. Nujunkymas turėtų būti ne atskyrimas nuo mamos, o vaiko raidos stadija, kuomet vaikas jaučiasi „toks pilnas ir toks teisus, jog jis yra pasirengęs imtis kitų santykių“ ir pereiti prie kitų dalykų. Dr. Sears mano, jog nujunkius vaiką anksčiau, nei atėjo jo laikas, galima palikti jį jaučiantis „nepilnu“ ir sužlugdyti jo pasitikėjimo jausmą.
Nujunkymo tipai:
- Vaiko inicijuotas nujunkymas (nusijunkymas). Įvyksta tuomet, kai vaikas nebeturi mitybinio ir emocinio poreikio žįsti. Apie tai galima kalbėti tik tada, kai gerokai vyresnis nei vienerių metų mažas vaikas didžiąją dalį maistinių medžiagų gauna iš kietojo maisto (košės, mėsa, vaisiai, daržovės ir pan.), gerai geria iš puodelio ir palaipsniui pats mažina žindymų iš krūties skaičių.
- Mamos inicijuotas nujunkymas. Jei jaučiate, ar esate verčiama aplinkybių, kuomet reikia paskatinti nujunkymą anksčiau, nei tam išties yra pasiruošęs jūsų mažylis, tikrai įmanoma tai padaryti švelniai ir su meile „padėti“ savo vaikui šiame procese. Kai kurie vaikai, net jei jie nėra tikrai pasiruošę, gali būti švelniai atjunkyti be pernelyg didelių protestų. Mamai inicijuojant nujunkymą, svarbu tai daryti kuo įmanoma švelniau, palaipsniui, lanksčiai, kantriai ir gerbiant savo vaiko poreikius. Jei tikrai norite pati inicijuoti nujunkymą, patartina sulaukti bent tol, kol mažyliui sueis 18 mėnesių - tyrimai parodė, jog iki tol vaikučiai ypač jautriai reaguoja į nujunkymo pradžią ir tikrai nėra tam pasiruošę. O sulaukus 18 mėn. Paprastai, toks nujunkymas prasideda nuo maitinimų skaičiaus mažinimo - pirmiausiai, palengva pabandoma atsisakyti tų, kurių mažylis „pasigenda“ mažiausiai (žaisdamas, kietai įmigęs, galbūt tuo dienos metu jau būnant darželyje ar su aukle), po to šeima sąmoningai keičia pasiruošimo miegui ir migdymo ritualus. T. y. pirma pasiūloma krūtis, o po to jau visi kiti dalykai - prausimasis, dantukų valymas, apsirengimas pižama, pasaka ir pan., taip švelniai „atrišant“ krūtį nuo už(si)migdymo, miego.
- Staigus nujunkymas. Yra labai didelis stresas ir mamai, ir mažyliui, ko pasekoje gali įvykti krūties latakų užsikimšimas (pieno kamštis), krūties infekcija (mastitas) ar net krūties pūlinys (abscesas). Dėl to mamai gali staigiai nukristi tam tikrų hormonų lygiai kraujyje, kas gali sukelti nuotaikų svyravimus, depresiją ir pan. Tikroji būtinybė staigiai nutraukti žindymą yra tikrai itin retas atvejis - kūdikio mirtis, mamai nustatyta visiškai nesuderinama su žindymu liga ir/ar jai būtinas ilgalaikis visiškai su žindymu nesuderinamų vaistų vartojimas. Jei tik įmanoma, visada pasitarkite ir su kitais gydytojais - tiesiog tam, kad išgirstumėte „antrąją nuomonę“, jei jums siūloma staigiai nutraukti maitinimą.
- Palaipsnis nujunkymas. Leidžia palaipsniui pakeisti žindymą kita mitybos rūšimi, meile ir dėmesiu, kas kompensuotų žindymo netektį. Taikant palaipsnį nujunkymą jūsų pieno kiekis mažės, bet jame pamažu didės imunitetą palaikančių medžiagų kiekiai, ir tai suteiks jūsų mažyliui paskutinę papildomą apsaugą nuo infekcijų. Kadangi nujunkymo proceso trukmė labai priklauso nuo įvairių faktorių, labai sudėtinga prognozuoti, kiek jis truks būtent pas jus. Tiesiog išlikite tokia kantri ir lanksti, kokia tik galite būti. Nujunkymas tikrai įvyks, tačiau kartais šio proceso metu galite jaustis daranti žingsnį į priekį ir po to du žingsnius atgal. Jei taikote aktyvų nujunkymą, pasirūpinkite, kad mažylis dienos metu gautų labai daug meilumo ir papildomos („ekstra“) meilės. Jūsų vaikui augant, žindymas tampa kuo nors daug didesniu, nei tiesiog būdas numalšinti alkį ir troškulį.
- Dalinis nujunkymas. Kai Jūs galite išlaikyti vieną (ar kelis) maitinimus per dieną ir tiesiog atsisakyti visų kitų. Jei aktyviai nujunkote, suteikite mažyliui daug meilumo, išties daug laiko būnant tik judviem kartu, daug bučinių ir apkabinimų. Daugelis mamų, kurios nujunko mažylius, dažnai bijo tai daryti, galvodamos, jog toks elgesys kaip tik paskatins vaiką siekti krūties. Tiesa ta, jog jūsų vaikui toks elgesys yra tiesiog būtinas kaip sumažėjusio fizinio kontakto kompensacija sumažėjus žindymui. Leiskite laiką leidžiant jam žaisti ant jūsų („jodinėti“, ropinėti ir pan.), gulinėti kartu, kasyti jo nugarytę, glostant jį ir pan. Išskirti laiką, kad galėtume jį tiesiog palaikyti ir sutelkti savo dėmesį tik į jį - lygiai taip pat, kaip darėte tai jį žindant. Sėdėkite ar gulėkite kartu, žiūrėkite į jį, kalbėkitės su juo. Darykite ką nors kartu su juo. Nežiūrėkite tuo metu TV, neatsiliepkite/nekalbėkite telefonu, nebandykite daryti ko nors kito. Kartais dienos metu užteks ir trumpo pasimeilinimo praeinant pro vaiką, tačiau pasistenkite rasti laiko nors vienai ilgesnei buvimo kartu „sesijai“ kartą per dieną. Tiesiog leiskite jam suprasti bet kokiais jums prieinamais būdais, jog jūs iki šiol siekiate artumo su juo. Jei mažylis išreiškia stiprų poreikį pažįsti, nereikia jam atsakyti.
Kaip suprasti, ar nujunkymas jūsų mažyliui vyksta per greitai?
Stebėkite savo kūdikį dėl streso požymių; jis tikrai jums leis suprasti, jei nujunkymas jam vyksta per greitai. Pasirengimas nujunkymui yra tam tikras raidos etapas ir kai kurie vaikai jį pasiekia anksčiau nei kiti. Jei nujunkymas, rodos, eina per greitai jūsų vaikui (ar jums - juk žindymas yra „abipusio eismo gatve“), tuomet niekas negali jums uždrausti kiek sulėtinti tempą ar net grįžti šiek tiek atgal. Jums nereikia vėl susigrąžinti visus prieš tai buvusius maitinimo kartus. Bet jei tik norite, galite susigrąžinti tuos, kurių jūsų mažyliui, rodos, reikia labiausiai. Arba nesiūlykite pati krūties, tačiau neatstumkite vaikučio iki tos ribos, kai jis pasijaus tiesiog beviltiškai.
Sergantiems vaikams yra labai normalu norėti žįsti daugiau, nei tuomet, kai jie yra sveiki. Žindymas aprūpina juos skysčiais ir maisto medžiagomis, kurių jie labai dažnai atsisako, jei tai nėra mamos pienas. Nežindomi sergantys vaikai kartais patiria dehidratacijos pavojų, nes ligos metu jie tiesiog atsisako gerti. Kai tuo tarpu tai yra reta situacija su žindomais vaikais (vienas iš daugelio mažų vaikų ilgalaikio žindymo privalumų!). Kvalifikuoti žindymo konsultantai niekad nepatars mamai inicijuoti ar tęsti nujunkymo procesą, jei jos mažylis serga. Nujunkymas įprastu metu, esant vaikui sveikam, yra išties drastiškas pokytis mažyliui, ypač jei jis nėra tam pasirengęs.
Jei nujunkymo metu jūsų vaikas suserga, rimtai apsvarstykite galimybę leisti jam toliau žįsti, kiek tik jam reikia, kol jis pilnai pasveiks. Tęsiamas, neribojamas žindymas tikriausiai pagreitins gijimo procesą ir tai išties yra pats geriausias būdas paguosti sergantį mažylį.
Jei jūsų vaikui nujunkymas apskritai vyksta sudėtingai, tuomet tiesiog laikas gali būti geriausias „vaistas“. Galbūt dabar yra tiesiog netinkamas laikas. Pasitaiko atvejų, kad kūdikiai ar vaikai savaime atsisako motinos pieno, bet tokie atvejai - ypač reti. Kur kas dažniau abi pusės - tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama - neišvengiamai patiria stresą. Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių - nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu.
Kada tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu?
- Vaiko amžius. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėn. amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėn. amžiaus).
- Vaiko pasirengimas. Mamai švelniai parodžius, kad neduos krūties, vaikas reaguoja adekvačiai (t. y. neparodo didelio streso ar atsiskyrimo baimės).
- Nėra skubios priežasties. Šis žindymo nutraukimo metodas tinka, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir mamai nėra skubu nutraukti žindymą, t. y. nereikia skubiai grįžti į darbą, išvykti, vartoti medikamentus ir t. t.
Kaip atpratinti kūdikį nuo maitinimo krūtimi
Kaip vyksta nujunkymas?
Visų pirma patariama sumažinti žindymų kiekį dienos metu. Pavyzdžiui, kai vaikas užsinori žįsti, mama pasiūlo maisto ar gėrimų. Tai puiki galimybė vaikui atrasti naujus skonius ir mėgstamus produktus, galinčius pakeisti mamos pieną. Kai dieninių žindymų nebelieka, vaikas žindomas tik naktį, taip pat palaipsniui mažinant ir šių žindymų kiekį.
Galimos komplikacijos ir kaip jų išvengti?
- Emocinė trauma vaikui. Patiriamas ne tik emocinis, bet ir fizinis stresas: vaiko virškinimo sistema turi greitai persitvarkyti, ypač jei pienas ilgą laiką sudarė pagrindinę jo raciono dalį.
- Krūtų problemos mamai. Staiga nustojus žindyti užblokuojami pieno latakai, todėl gali prasidėti mastitas. Siekiant jo išvengti, tenka kurį laiką nusitraukti pieną.
- Atstūmimas. Jei mama staiga išvyksta iš namų, vienu metu vaikas netenka ne tik pieno, bet ir artumo, galimybės nurimti ir jaustis saugiai.
- Dideli gyvenimo pokyčiai. Žindymas nutraukiamas kartu su kitais dideliais gyvenimo pokyčiais.
Venkite situacijų, kai vaikas rodo dar didesnį norą žįsti krūtį. Trumpinkite žindymo laiką. Nedėvėkite itin atvirų drabužių dieną, o nakčiai rinkitės uždaresnes krūtis dengiančias pižamas. Atviros krūtys - papildomas dirgiklis. Nusiteikite, kad procesas nebus itin malonus, tačiau tai natūralu ir neišvengiama. Svarbiausia - neskubėti ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui: kai kuriose kultūrose visiškai normalu žindyti ir 3-4 m.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Jaučiate stiprų skausmą krūtyse.
- Pastebėjote paraudimą ar patinimą.
- Turite karščiavimo.
- Jaučiate guzus krūtyse.
Jeigu jau karščiuojate ilgiau kaip parą, dalis krūties ypatingai skausminga ir ryškėja odos virš tos vietos paraudimas - tikėtina, jog prasidėjo KRŪTIES UŽDEGIMAS - MASTITAS.
Nujunkymas: kada ir kaip švelniai atjunkyti vaiką!
Vaistai pieno gamybai stabdyti
Taip, yra tokių vaistų, kurie stabdo pieno gamybą krūtyse, tai yra pieno gamybą skatinančio hormono prolaktino išsiskyrimą iš hipofizio slopinantis preparatas bromokriptinas. Be gydytojo leidimo nevartokite pieno gamybą mažinančių vaistų.
Kaip sumažinti diskomfortą nustojus maitinti?
Nustojus maitinti, krūtys gali tapti pilnos, kietos ir skausmingos. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti diskomfortą:
- Šalti kompresai: Dėkite šaltus kompresus ant krūtų kelis kartus per dieną.
- Palaikanti liemenėlė: Dėvėkite patogią, palaikančią liemenėlę.
- Vaistai nuo skausmo: Jei jaučiate stiprų skausmą, galite vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo, tokius kaip ibuprofenas.
- Šalavijų arbata: Kai kurioms moterims šalavijų arbata padeda sumažinti pieno gamybą.
Jeigu visa krūtis pilna, kietėja ir saikingai skausminga liečiant, o Jums pradeda kilti temperatūra - tai yra simptomai, būdingi KRŪTIES PABRINKIMUI. Jis savaime gali ir nesusitvarkyti. Svarbiausia leisti pienui ištekėti. Jeigu nežindote, tai bent dirbtinai - pientraukiu ar rankomis - ištraukite bent kiek pieno. Prieš traukimą ir jo metu naudokite šilumą (pvz., stovint po karštoku dušu, arba pasilenkus virš dubens su karštoku vandeniu) ir masažuokite link spenelio.
