Jorkšyro terjerai, dar žinomi kaip jorkai, yra viena populiariausių ir mylimiausių dekoratyvinių šunų veislių pasaulyje. Nors šiandien jie laikomi nuostabiais kompanionais, jų istorija siekia XIX amžių, kai jie buvo veisiami praktiniais tikslais - graužikams gaudyti. Mažas dydis, drąsus charakteris ir išskirtinė išvaizda pavertė juos tikrais aristokratų numylėtiniais ir populiariais namų augintiniais.
Veislė buvo įkurta XIX amžiaus viduryje, jų užduotis buvo sugaudyti namuose žiurkes, peles ir kitus kenkėjus. Jorkšyro terjerai yra iš Jorkšyro, kuris yra Didžiosios Britanijos šiaurėje. Jorkšyro terjerai negali pasigirti savo senovine kilme. Ši veislė išvesta XIX amžiuje Didžiojoje Britanijoje, Jorkšyro grafystėje (iš čia ir veislės pavadinimas). Jorkšyro terjerai yra įvairių Britų salose gyvenusių terjerų kryžminimo rezultatas. Yra keletas šios šunų veislės atsiradimo versijų. Viena jų pasakoja, kad jorkus iš Škotijos atsivežė audėjai. Kita, kad šią veislę išvedė Anglijos angliakasiai. Abiem atvejais pabrėžiama, kad jorkus tuomet naudojo graužikams gaudyti. Tais laikais jorkų šeimininkai priklausė vargingiausiems visuomenės sluoksniams - jiems reikėjo nedidelio šuns, kuris kovotų su mažais gyvūnais kenkėjais. Tačiau dėl savo originalios išvaizdos jorkas greit iškeliavo iš lūšnynų į prabangius aukštuomenės salonus ir buduarus, tapdamas turtingų damų numylėtiniu. Neilgai trukus pasidarė vos ne nepadoru pasirodyti visuomenėje be šio žavaus šuniuko, papuošto kaspinėliu. Oficialioji Jorkšyro terjero istorija prasideda 1873 metais, įsikūrus Anglijos šunininkystės klubui ir atsiradus Didžiosios Britanijos šunų kilmės knygai. Veislės pradininku pelnytai laikomas Piteris Idenas iš Mančesterio, kuris buvo tikras daugelio šunų veislių žinovas ir vertintojas. Jis dirbo ekspertu parodose, kuriose ir buvo eksponuojami pirmieji jorkai. Ketverių metų Jorkšyro terjerą Albertą įsigijo ponia Foster - vienintelė tais laikais šunų veislių ekspertė moteris. Būtent ji įkūrė vieną pirmųjų Jorkšyro terjerų veislynų - „Breadford”. Šiame veislyne gimė geriausi to laiko šunys. Vienas jų - Haddersfield Ben. Jis tapo ne tik daugelio šunų parodų, bet ir kovų su žiurkėmis nugalėtoju. Taip pat ponia Foster turėjo Jorkšyro terjeriuką Tedą - 96 parodų čempioną, kurį kinologijos istorikai dabar vadina Jorkšyro terjerų tėvu, geriausiu XIX amžiaus jorku. Būtent jo atvaizdas puikuojasi ant 1890 metų žurnalo „Canine World” viršelio. Ponios Foster šunys paliko reikšmingą pėdsaką Jorkšyro terjerų vystymosi istorijoje ir tapo daugelio pirmųjų šios veislės šunų linijų pradininkais. Jau 1870-aisiais pavadinimas Jorkšyro terjeras prigijo šiai veislei. 1886 m. Anglijos šunininkystės klubas pradėjo registruoti Jorkšyro terjerus kaip savarankišką šunų veislę. 1887 m. 1987 m. birželio 14 d. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) pripažino Jorkšyro terjerų veislę ir patvirtino standartą, jo numeris yra 86. Pirmieji Jorkšyro terjerai Lietuvoje pasirodė 1995-1996 metais. Jie buvo atvežti iš Lenkijos veislynų, tai buvo dvi kalytės: Complement Hippica (savininkė J. Murauskaitė) ir Balerina Roz Jantros (savininkė J. Hakienė). Balerina tapo pirmuoju Jorkšyro terjeru - Lietuvos šunų čempionu. 1997-ųjų metų sausio 29 dieną pasaulį išvydo pirmoji Lietuvoje oficialiai įregistruota Jorkšyro terjerų vada. Joje buvo net 6 šuniukai, kas labai retai pasitaiko tarp šios veislės šunų. 1997 m. iš žymaus Rusijos veislyno MINI SHOP į Lietuvą buvo atvežtas patinukas MINI SHOP TROUBLE DOUBLE (savininkė N. Jorkšyro terjero galva turi būti maža ir plokščia, bet ne per daug apvali. Ausys - mažos, lygios, stačios, netoli viena nuo kitos. Kaklas elegantiškas. Liemuo trumpas. Lygi ir tiesi nugara. Jorkšyro terjerai yra ilgaplaukiai. Plaukai turi laisvai kristi abiejose kūnelio pusėse. Kailiukas labai švelnus, šilkinis ir, kas gana svarbu, nesišeria ir neturi specifinio kvapo. Kailio spalva nevienoda: galva ir galūnės aukso spalvos, o kūnas - plieno arba tamsiai melsvos spalvos. Veislinio jorko kailio spalva neturi maišytis su bronzine, rusva ir juoda (juoda nugaros kailio spalva - trūkumas). Maži šuniukai gimsta juodi, su rudomis dėmėmis ant snukučio ir letenų. Jorkšyro terjeras yra truputį mažesnis už vidutinio dydžio katę. Aukštis ties ketera svyruoja nuo 14 iki 30 cm, o svoris - 680 - 3 500 gramų. Apie Jorkšyro terjerų grožį, ypač apie kailiuką, galima kalbėti labai daug. Jų kailis auga visą gyvenimą, per mėnesį pailgėja maždaug 1,2-2 cm. Pasitaiko, jog kailis „praauga” patį šunį. Jorkų priežiūra dvejopa. Lengva ir paprasta šunims, kurie nedalyvauja šunų parodose - užtenka kasdien dešimt minučių pašukuoti kailiuką ir kas porą savaičių išmaudyti. Kailiukas skalaujamas tik su labai kokybiškais šampūnais (būtinai su lanolinu ir proteinu), skirtais sausiems ir trapiems plaukams. Išmaudžius, džiovinami plaukų džiovintuvu. Apkerpamas kailis aplink letenėles, iškarpomos sąvėlos iš tarpupirščių. Parodose dalyvaujantiems šunims būtina speciali priežiūra. Kailis turi būti tepamas specialiu aliejumi, po to susukamas ant suktukų. Kasdien kruopščiai iššukuojamas. Jorkšyro terjerai - džiugūs, aktyvūs, smalsūs ir protingi šunys. Jų temperamentas - nuostabus. Puikiai prisitaikę gyventi mieste, tačiau ir užmiestyje - nepamainomi pasivaikščiojimų draugai. Stiprios sveikatos, ištvermingi. Jie ištikimi ir prieraišūs. Anglai tvirtina, kad idealiausi jorkai telpa moteriškoje rankinėje, tačiau tai tikrai nereiškia, kad jie laikomi tik moterų šunimis. Nemažai aktorių, verslininkų, sportininkų laiko šiuos terjerus. Jorkšyro terjerai pavergė Lui de Fiuneso, Majos Pliseckajos, Laizos Minelli, Silvestro Stalonės širdis. 1994 metais Michaeliui Šumacheriui laimėjus „Formulės-1” lenktynes, šios veislės šuo tapo jo laiminguoju talismanu. Jorkšyro terjerų veislės standartas (FCI, Nr. Jorkšyro terjeras šiandien labai skiriasi nuo senųjų jorkšyro terjerų kilusių iš Šiaurės Angijos. 1750 metais dauguma britų dirbo žemės ūkio srityje. Užplūdusi pramoninė revoliucija atnešė dideles permainas šeimos gyvenimams. Jorkšyre, mažos bendruomenės, kūrėsi aplink anglies kasyklas, tekstilės fabrikus, ir gamyklas. Žmonės vyko į tas vietoves ieškoti darbo iš labai toli, net iš Škotijos. Kartu su savim atsivežė veislę žinoma kaip Clydesdale Terrier, arba Paisley Terrier. Šie terjerai buvo sukryžminti su kitų rūšių terjerais. Taip pat manoma, kad kažkada jie buvo kryžminti su maltos bišonais, kas lėmė jų ilgą kailį. Turint omeny matos bišonų panašumą į šiandieninius jorkus, tai labai tikėtina. Vienas iš žinomiausiu ankstyvųjų jorkų veisėjų - Huddersfield’as Ben’as. 1874 metais britų šunų klube buvo užregistruotas pirmasis jorkas, tačiau tik 1886-aisiais jorkšyro terjeras buvo pripažintas kaip savarankiška veislė. Jorkšyro terjerai šiandien paplitę visame pasaulyje ir ankstyvieji veisėjai, kurie buvo žaislinių šunyčių pradininkai, būtų patenkinti didele šios veislės sėkme. 1932-aisiais tik 300 Jorkų buvo užregistruota britų šunų veislyno klube, 1957-aisiais skaičius išaugo iki 2313, o 1970-aisiais jorkai buvo populiariausia veislė Britanijoje. Ši tendencija tęsėsi iki 1990-ųjų kol pasiekė rekordą, buvo užregistruoti 25,665 jorkai. Be jokių abejonių jorkai yra labiausiai dėmėsį patraukiantys iš visų žaislinių veislių. Jie žavingi ir inteligentiški, nepaisant dydžio, jie kupini drąsos, ištikimi ir prieraišūs. Nežiūrint to, jog veislė maža, jorkšyro terjerai išlaikę tikrąjį terjerų temperamentą. Jorkai yra tinkami juos nešiotis kartu su savimi ir idealūs tiems, kurie turi mažą būstą. Mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, bet būna patenkinti lakstydami mažame sode ar namuose. Psirūpinkit, kad jis turėtu pakankamai žaislų ir pramogų. Šie maži šuniukai galvoja, kad jie yra daug didesni. Jie ryžtingai gina savo teritoriją. Turi aštrią klausą, ir praneš savo šeimininkui net apie patį tyliausią įsibrovimą. Kadangi jorkšyro terjerai turi ilgą kailį, jie nėra tinkami tiems, kurie neturi pakankamai laiko ar polinkio praleisti kailio priežiūrai ir maudymui, kuris būtinas šiai veislei. Jorkų kailis nesišeria ir neturi pavilnės, todėl jie tinkami alergiškiems žmonėm ir tiems, kurie nemėgsta šėrimosi. Kailis ilgas, tiesus ir šilkinis. Jis auga visą gyvenimą. Ypatinga priežiūra turėtu būti skiriama užtikrinti, kad apie analinę šuns angą būtų švaru, nes dėl ilgo jų kailio būdingas susivėlimas šitoje srityje, o tai gali įtakoti išmatų įsivėlimą į kailį. Jauni jorkšyro terjerų šunyčiai gali turėti nulinkusias ausis iki 6-ių menesių. Šeimininkai dažnai sako, kad įsigijus 10-ies savaičių šuniuką jo ausytės jau kuo puikiausiai stovi, tačiau vėl nulinksta kai jam sueina 4-i mėnesiai. Tai dažnai atsitinka kai jorkui krenta pieniniai ir kalasi suaugusiojo dantys, šeimininkas neturėtų dėl to per daug nerimauti, nes tai natūralu. Bet kokiu atveju, svarbu patrumpinti kailiuką ant ausyčių. Specialų dėmesį reiktų skirti šunelio akių ir dantų priežiūrai. Reikėtų saugoti, kad ilgi plaukai nekristų į akis, surišant arba nukerpant juos, nes tai gali sukelti akių suerzinimą ar infekciją. Jorkšyro terjerai labai jautrūs šalčiui. Jie mėgsta būti lepinami. Jorkšyro terjerai laimingai gyvens su katėm ir kitais šunim, bet būdami terjerais jie yra labai savininkiški šeimininko atžvilgiu. Reikėtu atidžiai stebėti kaip jorkšyro terjeras, naujasis gyventojas, susipažįsta su senaisiais. Jeigu jie pešasi, tai gali tęstis iki mirties. Kaip ir su visais mažais šuniukais, didelis dėmėsys turėtų būti kreipiamas kai maži vaikai su jais žaidžia. Gan lengvai dresiruojami. Išeidami visada palikite jam žaislų ir šviežio vandens. Jorkšyro terjerai yra pakankamai stiprūs, sveiki ir ilgaamžiai. Deja, kaip ir dauguma kitų žaislinių veislių gali susirgti tam tikrom ligom. Tačiau veisiant iš sveikų šuniukų giminės galima išvengti šių problemų. Rekomenduojama šuniukus pirkti iš patikimo veisėjo, su gera reputacija ir niekada nepirkti iš gyvūnų parduotuvės ar vadinamojo „šuniukų fabriko“. Jei įmanoma reikėtų aplankyti šuniuką namuose, kur jis gimė ir augo, pamatyti jo tėvus, ar bent jau mamą. Visi jorkšyro terjerai gimsta tamsaus kailio su smulkiom rusvom dėmelėm. Tik jiems subrendus pasidengia ilgu kailiu, tamsaus plieno mėlynumo atspalviais. Tai gali keistis su metais, tačiau perkant šuniuką galima tikėtis, kad jo kunelis bus juodas, o galva suodžių spalvos. Kol jis mažas tai normalu. Kai kurie jorkai lieka juodi, o kiti tampa labai šviesūs arba sidabriniai. Neįmanoma nustatyti kokios spalvos bus šiuniukas kai užaugs, tačiau spalva juk neturi įtakos šuniukui kaip draugui. Daugelis pradedančiųjų jorkų mylėtojų mano jog yra dvi jorkšyro terjerų rūšys - miniatiūriniai ir standartniai. Jeigu jorkas reikalingas kaip namų šuo, veisėjai leistų jam keliauti i naujus namus tarp 8-10 savaitės amžiaus. Jorkšyro terjeras namams bus daug pigesnis, nei parodoms (kurį veisėjai paprastai parduoda vyresnį). Tai labai asmeniškas pasirinkimas. Dauguma veisėjų tiki, jog abu tiek patinėliai, tiek kalytės yra vienodai mylintys, inteligentiški, ištikimi ir puikūs kompanionai. Naminius jorkšyro terjerus geriau sterilizuoti. Įsigijant šuniuką, nepamiškit gauti iš veisėjo maistelio, kurį jis valgo ir stenkitės laikytis jo rekomendacijų, ypač pirmomis savaitėmis. Visada įsistikinkit, kad jūsų šuo saugus ir ramus keliaudamas. Geriausia keliaujant jorką laikyti specialioje kelioninėje dėžėje.
Istorija ir kilmė
Jorkšyro terjerų veislė atsirado Didžiojoje Britanijoje, Jorkšyro grafystėje, XIX amžiaus viduryje. Iš pradžių veisėjai siekė išvesti mažą, kišenėje telpantį šunį, kuris galėtų efektyviai gaudyti žiurkes ir kitus kenkėjus. Šie ankstyvieji jorkai buvo didesni nei dabartiniai, tačiau netrukus išryškėjo poreikis veisti mažesnius šunis. Tarp jų protėvių minimi įvairūs terjerai, tokie kaip Lydso terjerai, Mančesterio terjerai, Dendžio Dinmonto ir Skajaus terjerai. Manoma, kad jie buvo kryžminti ir su Maltos bišonais, kas lėmė jų ilgą, šilkinį kailį.
Fizinės savybės ir išvaizda
Jorkšyro terjerai yra viena mažiausių šunų veislių. Pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) standartus, jų svoris neturi viršyti 3,5 kilogramo, o ūgis ties ketera svyruoja nuo 19 iki 22 cm. Kūnas proporcingas ir nedidukas, su trumpu liemeniu ir gilia krūtine. Galva maža ir plokščia, su aiškiu kaukolės-snukučio perėjimu. Ausys mažos, stačios ir V formos. Jorkšyro terjerų išvaizdos akcentas - ilgas, šilkinis, tiesiai krintantis kailis, kuris auga visą gyvenimą ir beveik nesišeria. Standartinė spalva - tamsaus plieno mėlynumo arba sidabro mėlynumo, o ant krūtinės ir snukio kailis yra sodrios, ryškios gelsvai rusvos spalvos. Šuniukai gimsta melsvai juodi, vėliau jų spalva palaipsniui šviesėja.
Jorkšyro terjerų kailio grožis atsiskleidžia tik tada, kai jis yra nuolat puoselėjamas ir prižiūrimas. Kailis ilgas, šilkinis, tiesus ir neturi pavilnės, todėl puikiai tinka alergiškiems žmonėms. Tačiau ilgas plaukas linkęs susivelti, ypač aplink letenas, alkūnes, pažastis ir užpakalį, todėl reikalinga kasdienė priežiūra.
Temperamentas ir elgesys
Nors išvaizda gali priminti nekalto avinėlio įvaizdį, Jorkšyro terjeras yra protingas, drąsus, atkaklus ir bebaimis šuo. Jie paveldėjo daug bruožų iš savo medžioklės protėvių - yra drąsūs, ryžtingi, bet kartu ir nepriklausomi bei užsispyrę. Jorkai mėgsta kompaniją ir linksmybes, todėl puikiai sutaria su vaikais, tačiau svarbu, kad pramogos vyktų suaugusiųjų priežiūra, ypač su mažais vaikais. Jorkšyrai itin prisiriša prie savo šeimos narių ir mėgsta būti dėmesio centre. Jie yra budrūs sargai, turintys aštrią klausą ir pranešantys apie menkiausią triukšmą. Nepaisant mažo dydžio, jie yra pasitikintys savimi ir drąsiai gina savo teritoriją.
Jorkšyrai yra gudrūs, išmintingi ir energingi šunys. Jie greitai perpranta taisykles ir su malonumu mokosi naujų komandų, ypač jei treniruotės yra trumpos, įdomios ir apdovanotos pagyromis ar skanėstais. Tačiau dėl veislės atkaklumo standartinis dresūros metodas ne visada pasiteisina; rekomenduojama mokyti žaidžiant.
Priežiūra
Kailio priežiūra
Jorkšyro terjerų kailio priežiūra reikalauja daug dėmesio ir laiko. Kailis turi būti šukuojamas kasdien, naudojant šepetėlį ir smulkias šukas, ypač atkreipiant dėmesį į vietas, kur jis linkęs labiausiai susivelti: letenas, alkūnes, pažastis ir užpakalį. Maudyti šunis rekomenduojama kartą per 2-4 savaites, naudojant švelnų, šunims skirtą šampūną. Po maudynių plaukus būtina džiovinti plaukų džiovintuvu. Jei šuo nedalyvauja parodose, galima rinktis trumpesnę šukuoseną, kuri palengvina priežiūrą.
Parodose dalyvaujantiems šunims taikoma speciali kailio priežiūra, apimanti specialių aliejų naudojimą ir plaukų susukimą ant suktukų.
Higienos procedūros
Be kailio priežiūros, svarbu skirti dėmesio ir kitoms higienos procedūroms. Dantų valymas turėtų tapti įpročiu nuo pirmųjų dienų, užtenka 2-3 minučių kasdien. Ausų landas reikia valyti specialiu skysčiu arba pagalvėlėmis pagal poreikį. Nagus patrumpinti kas 3-4 savaites, taip pat apkirpti plaukelius aplink letenėles ir tarpupirščius.
Jorkšyrai dažnai susiduria su dantų problemomis dėl smulkios burnos ir daugybės dantų. Svarbu stebėti pieninių dantų iškritimą - jei iki 7-8 mėnesių jie neiškrenta, būtina kreiptis į veterinarą.
Sveikata ir mityba
Dažniausios sveikatos problemos
Jorkšyro terjerai, kaip ir daugelis kitų veislių, turi polinkį į tam tikras sveikatos problemas:
- Dantų ir dantenų ligos: Dėl tankiai išsidėsčiusių dantų ir smulkios burnos greičiau kaupiasi apnašos.
- Kelio girnelės išnirimas: Būdinga smulkioms veislėms, pasireiškia staigiu užpakalinės kojytės pakėlimu.
- Trachėjos kolapsas: Pasireiškia sausu, „žąsies gagenimą“ primenančiu kosuliu.
- Portosisteminiai šuntai: Įgimta kepenų kraujotakos anomalija.
- Šlaunikaulio galvos nekrozė: Dažniausiai pasireiškia 4-12 mėn. amžiuje, pasireiškia šlubavimu ir skausmu.
- Pieninių dantų neiškritimas: Gali deformuoti dantų lanką ir sukelti apnašų kaupimąsi.
Kad išvengtumėte šių problemų, svarbu pirkti šuniukus iš patikimų veisėjų, užtikrinti tinkamą priežiūrą ir reguliariai lankytis pas veterinarą.
Mityba
Jorkšyro terjerų mityba turi būti gerai subalansuota. Jiems tinka specialiai mažų veislių šunims skirtas sausas maistas arba konservai. Maistas turėtų būti kokybiškas, su dideliu baltymų kiekiu ir be grūdų. Svarbu atkreipti dėmesį į šuns amžių - jaunų ir suaugusių šunų poreikiai skiriasi. Jauniems šuniukams naudinga 3-4 kartus per dieną duoti mažesnes porcijas, kad išvengtumėte kraujo cukraus svyravimų. Rekomenduojama rinktis maistą, kuris padeda mechaniškai mažinti apnašas ir skatina dantų valymą. Šokoladas ir kiti saldumynai, kuriuose yra kenksmingų medžiagų, yra draudžiami. Švarus, šviežias vanduo visada turi būti pasiekiamas.
Jorkšyro terjerai yra ilgaamžiai šunys, galintys gyventi 12-15 metų ir ilgiau, jei tinkamai prižiūrimi. Tinkama mityba padeda sulėtinti senėjimo procesą ir apsaugo nuo daugelio sveikatos problemų.
Fizinė veikla
Kasdienis Jorkšyro terjero fizinis aktyvumas yra labai svarbus. Jiems reikia bent 30-60 minučių judėjimo per dieną. Jiems patinka vaikščioti, bėgioti risčia ir žaisti. Tipiškas šios veislės šuo trykšta energija ir mėgsta įvairius žaidimus. Svarbu užtikrinti, kad šuo turėtų pakankamai žaislų ir pramogų, nes jie mano esantys daug didesni ir noriai tyrinėja aplinką.
Jorkšyrai puikiai prisitaikę gyventi mieste, tačiau taip pat yra puikūs pasivaikščiojimų draugai užmiestyje. Žiemą pasivaikščiojimai gali būti trumpesni, bet dažnesni.
Jorkšyro terjerai ir vaikai
Jorkšyro terjerai gali būti puikūs vaikų kompanionai, tačiau svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą ir mokyti vaikus, kaip elgtis su šunimi. Pramogos turėtų vykti prižiūrint suaugusiems, ypač su mažais vaikais. Vaikai neturėtų tampyti šuniuko už plaukų ar nešioti kaip žaislo; žaidimas turėtų vykti ant žemės. Jorkšyrai sugyvena puikiai su vaikais, kai šie su jais elgiasi pagarbiai ir leidžia jiems ramiai ilsėtis, kada to nori.
Vaizdo įrašas
