Peršalimas - tai ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, paprastai trunkanti nuo savaitės iki dešimties dienų. Maži vaikai gali sirgti peršalimu net iki 12 kartų per metus. Paprastai galioja taisyklė - kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis serga peršalimu. Ypač dažnai peršalimu suserga ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurių imuninė sistema dar tik vystosi. Peršalimas nulemia didesnį organizmo imlumą kitoms ligoms. Peršalimą dažniausiai sukelia virusai, mat net apie 80-90 proc. peršalimo atvejų kilmė yra virusinė. Šie virusai pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, todėl peršalimu sergantis vaikas tampa kur kas imlesnis kitoms ligoms, pavyzdžiui, bronchitui, plaučių uždegimui, vidurinės ausies uždegimui.
Svarbu ne tik nustatyti slogą sukėlusią priežastį, bet ir apibrėžti vaiko amžių. Slogos gydymas kūdikiams skiriasi nuo slogos gydymo būdų, taikomų vyresnio amžiaus vaikams. Vaikų peršalimas - viena dažniausių ligų. Sezoninės peršalimo ligos atrodo niekada nesibaigia ir viena sloga veja kitą slogą… Vaikui užtenka peršalti, perkaisti, pavargti ir štai - vėl peršalimas. Tačiau tokiu būdu formuojasi vaiko imuninė sistema, todėl į peršalimo ligas reikėtų žiūrėti kaip į įprastą vaiko vystymosi dalį.
Tipiniai peršalimo simptomai yra sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, kosulys ir lengvas gerklės skausmas. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jiems gali skaudėti galvą arba jie tampa labiau pavargę nei įprastai. Peršalimas kartais gali sukelti karščiavimą, tačiau karščiavimas paprastai nėra labai stiprus ir trunka apie savaitę, bet gali užsitęsti ir ilgiau. Įprastiausi peršalimo požymiai yra gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, užsikimšusi nosis, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra, bendras negalavimas, galvos skausmas. Kai kurių virusų sukeltam peršalimui gali būti būdingas ir akių ašarojimas bei niežulys. Dažnai peršalus užgula nosį, prarandamas kvapo pojūtis, o priklausomai nuo peršalimo viruso, gali atsirasti ir kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys, ar galvos skausmas. Sloga yra gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užgulimas arba bėgimas ir pilkšvos spalvos gleivių išsiskyrimas. Peršalimo pradžioje vaikai dažnai karščiuoja, jų akys ašaroja ir padidėja limfmazgiai.
Labai svarbu nepamiršti, kad mažylio peršalimą būtina gydyti nedelsiant, nes negydomas jis gali išsivystyti į sinusų uždegimą, vidurinės ausies uždegimą ar bronchitą. Taip pat sunkiau perneša peršalimą astma ar alergija sergantys vaikai. Peršalimas neabejotinai pavojingesnis vaikams nei suaugusiems, todėl, kaip minėjome anksčiau, peršalusį mažylį tik pasireiškus slogai reikia pradėti gydyti iš karto. Labai gera priemonė vaiko peršalimui gydyti yra nosies aspiratorius. Skirtingai nei suaugusieji, vaikai nemoka pūsti nosies, todėl labai svarbu greitai ir patogiai pašalinti išskyras iš nosies naudojant aspiratorių. Mažylis gali pradėti verkti vien todėl, kad išsigąsta laikomas, tačiau minkštas nosies aspiratoriaus antgalis per kelias sekundes pašalina iš nosies išskyras jos nesudirgindamas.
Kūdikiams skirtos tradicinės priemonės nuo slogos. Kūdikiams slogos priežastys gali būti labai įvairios. Nosies gleivinės uždegimas kūdikius vargina dažniau nei suaugusiuosius, nes kūdikiai negali kvėpuoti per burną. Štai kodėl svarbu padėti kūdikiui tokioje situacijoje. Tačiau tradicinės priemonės nuo slogos turi būti labai apgalvotos, jas naudoti reikia labai atsargiai, geriausia - pasitarti su gydytoju. Gydant tokius mažus vaikus namie pirmiausia reikia labai atsargiai ištraukti išskyras, užkemšančias kvėpavimo takus. Kūdikis pats negali išsišnypšti nosytės, todėl likutinėms išskyroms atskiesti naudojamas labai švelnus druskos tirpalas arba jūros vanduo.
Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Tokiu atveju taip pat galima naudoti aspiratorių, o vaiko smakrą valyti servetėle.
Prieš naudojant tradicines priemones nuo slogos vaikui, pirmiausia verta nustatyti slogos atsiradimo priežastį. Vienos tradicinės priemonės pasiteisins esant virusinei ar bakterinei slogai, kitas naudosime esant alerginei slogai, dar kitos padės, kai sloga atsiras, pavyzdžiui, dygstant dantims. Taigi daug kas priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Kūdikiams taikomi slogos gydymo metodai yra kitokie, nei taikomi šiek tiek vyresniems vaikams.
Jei vaikui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų (aukšta temperatūra, bendras sveikatos būklės pablogėjimas), verta griebtis toliau pateiktų tradicinių priemonių nuo slogos. Pirmiausia išbandykite aspiratorių. Jūsų mažylis nepajėgia savarankiškai išsivalyti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti. Jis veiksmingesnis ir saugesnis už iki šiol naudotas pompas (specialius įtaisus, padedančius lengvai pašalinti gleives iš kūdikio nosytės), nes jos didele jėga siurbdavo gleives dirgindamos gleivinę. Tas pats gali nutikti ir per dažnai naudojant aspiratorių, todėl gydytojai rekomenduoja juo nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai. Vaistinėse galima įsigyti rankiniu principu veikiančių arba elektroninių aspiratorių.
Kitas dėmesio vertas slogos gydymo būdas - druskos tirpalo arba jūros vandens lašinimas į nosį. Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų. Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas gali padėti išgydyti slogą. Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinti, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama.
Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
Svarbu atitinkamai guldyti vaiką miegoti. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
Verta parinkti atitinkamą dietą slogai gydyti. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C. Jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
Mairūnų tepalas - viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį. Vaiko slogą lengviau išgydysite taip pat naudodami mažiesiems skirtus nosies lašus.
Dažni mitai apie vaikų peršalimo gydymą
Vaistininkė Zita Janušauskienė pastebi, kad tėveliai dažnai peršalimui gydyti naudoja priemones, apie kurias nugirsta iš kitų. Ji komentuoja dažniausiai pasitaikančius mitus apie vaikų peršalimo gydymą.
Mitas: Prasidėjus slogai vaikui į nosytę reikia lašinti alijošiaus sultis ir motinos pieną.
Netiesa. Nors liaudyje slogai gydyti naudojami morkų, alijošiaus, svogūnų bei česnakų sulčių lašiukai, tačiau mažiems vaikams šios priemonės netinka. Tai gali dar labiau sudirginti vaiko nosies gleivinę. Itin paplitęs mitas, kad motinos pienas gali išgydyti nuo slogos. Jis tik dar labiau sutirštins gleives, esančias vaiko nosytėje, ir ją dar labiau užkimš. Pasak vaistininkės, pigiausia ir geriausia išeitis - nosies ertmes plauti specialiu jūros vandeniu ar didesnės koncentracijos druskos tirpalu, kurį galima už mažą kainą įsigyti vaistinėje ar lengvai pasigaminti ir namuose. Kai gleivės tirštos, itin rekomenduojamas hipertoninis druskos tirpalas, praturtintas magniu, variu, auksu ir manganu.
Mitas: Nuo kosulio ir gerklės skausmo padės medus su karštu pienu.
Netiesa. Tai vienas iš plačiausiai paplitusių mitų. „Nors medaus gydomosios savybės yra neginčijamos, tačiau nedaug kas žino, kad karštame vandenyje ne tik žūsta jame esančios naudingos medžiagos, bet taip pat jis tampa toksine medžiaga. Geriau medų ištirpinti vos šiltame gėrime arba dar geriau - duoti vaikui jį laižyti nuo šaukštelio. Pienas sergančiam vaikui - per sunkus maistas, todėl jo geriau atsisakyti. Verčiau duokite vaikui gerti aviečių lapų, šalavijų, čiobrelių arbatos“, - sako Z. Janušauskienė.
Mitas: Karščiuojantį vaiką reikia ištrinti actu arba spiritu.
Netiesa. Tokiu būdu karščiavimą bandydavo sumažinti mūsų mamos ir močiutės. Tiesa yra ta, kad actas bei spiritas ne tik savo aštriu kvapu gali dar labiau suerzinti sergantį vaiką, bet ir pakenkti. Z. Janušauskienė teigia, kad jie per odą bei garuodami per kvėpavimo takus patenka į kraujotaką, todėl vaikas gali apsinuodyti alkoholiu arba rūgštimi. Anot jos, norint apšluostyti vaiko kūną, nieko nėra geresnio nei vanduo.
Mitas: Pakilus temperatūrai reikia ją kuo greičiau „numušti“.
Netiesa. Pakilusi kūno temperatūra - vienas veiksmingiausių ginklų, kuriuos imuninė sistema pasitelkia kovoje prieš ligą sukėlusius virusus. Kol vaiko temperatūra yra pakilusi iki 38 laipsnių, jos mažinti nereikia. Tegul organizmas „išprakaituoja“ ligą. Tačiau, jei ji pasiekia 38,5 laipsnio ir vis dar kyla, reikėtų vaiko kūnelį atvėsinti. „Mažylį nurenkite ir palikite pagulėti be drabužėlių arba su plonais marškinėliais, taip pat nuprauskite kambario temperatūros vandeniu, o vyresniam nei trejų metukų vaikui ant kaktos, nugaros arba pilvuko uždėkite drėgną kompresą ar servetėlę. Taip pat reikėtų mažinti temperatūrą ir vaistais, kadangi mažam vaikui ilgai besilaikanti temperatūra gali būti pavojinga“, - pataria Z. Janušauskienė.
Mitas: Peršalusiam vaikui kuo greičiau duoti antibiotikų.
Netiesa. Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, todėl paskubėję gydyti antibiotikais, kurie nenaikina virusų, galite dar labiau pakenkti vaiko organizmui. Tada teks išleisti dar daugiau pinigų atstatant vaikelio sveikatą. Pasak Z. Janušauskienės, dažnai peršalimo ligos turi panašius simptomus, tačiau jų gydymas gali būti visiškai skirtingas. Pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju, kuris nustatys, kokia liga vaikas serga. Taip dėl netinkamo antibiotikų naudojimo nereikės papildomai gydytis probiotikais.
Maisto papildai ir vitaminai
Maisto papildai vaikams peršalimui slopinti yra sukurti siekiant stiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui efektyviau kovoti su peršalimo simptomais. Šie papildai dažnai apima vitaminą C, cinką, ežiuolę ir probiotikus, kurie kartu gali padėti mažinti peršalimo trukmę ir stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms. Vitaminas C, žinomas dėl savo antioksidacinių savybių, yra būtinas imuninės sistemos funkcijai ir gali padėti sumažinti peršalimo trukmę bei intensyvumą.
Cinkas yra svarbus mineralas, galintis padėti stiprinti imunitetą ir prisidėti prie greitesnio sveikimo, mažinant simptomus ir spartinant organizmo atsistatymą. Ežiuolė gali padėti stiprinti imuninės sistemos funkcijas ir atsispirti infekcijoms. Probiotikai, sveikų bakterijų šaltinis, gali palaikyti žarnyno sveikatą, o geras žarnyno mikrofloros balansas yra svarbus bendram imuniteto stiprinimui ir organizmo atsparumui ligoms.
Reguliarus tinkamų papildų vartojimas gali padėti vaikams greičiau pasveikti nuo peršalimo ir sumažinti simptomus, taip prisidedant prie jų bendros sveikatos ir gerovės. Tačiau jeigu vaikas jau yra užsikrėtęs, vartojant daugiau vitaminų mažylis greičiau nepasveiks. Perdozavus vitaminų gali atsirasti viduriavimas ar skrandžio skausmai.
Vaikų peršalimo gydymas: kokių klaidų vengti?
Vaistiniai augalai nuo seno naudojami sveikatai stiprinti ir infekcinėms ligoms gydyti. Augalai taip pat turi apsiginti nuo virusų, bakterijų ir grybelių, o gauti vaistų jie negali. Dažnai sergančiam vaikui pediatrai pataria duoti vaistinių augalų preparatų, kurie veiksmingai kovoja su peršalimo negalavimais. Mat augalų aktyviosios medžiagos panašios į organizmo medžiagas. Dar vienas vaistinių augalų pranašumas, kad dauguma jų dar ir stiprina imunitetą. Drėgnu ir šaltu oru pasigautos mažylio ligos nebus tokios baisios, jeigu iš karto duosime jam augalinių vaistų. Augaliniai preparatai daug lengviau pasisavinami ir veikia švelniau už cheminius. Mažylio nealins įvairiausia chemija, kuri dar nesustiprėjusiam organizmui gali būti žalinga. Sergant sunkiomis infekcinėmis ligomis, kai cheminiai vaistai neišvengiami, natūralūs augaliniai preparatai gali puikiai juos papildyti.
Kuri mama neprisimena skubios močiutės pagalbos peršalusiai jai arba sesutei ar broliukui - aviečių arba liepžiedžių arbatėlės. Gydomosios augalų savybės žinomos nuo seno. Aviečių, putino, šaltalankių uogos, liepų žiedai, čiobreliai turi antivirusinių savybių, slopina uždegimą. Taip pat mažina sergančiojo karščiavimą ir raumenų skausmą. Šių uogų ir vaistažolių arbatos palengvins mažojo ligoniuko būklę. Dar vienas liaudiškas receptas - karštas pienas su sviestu ir medumi. Šis močiučių vaistukas padeda vaikui išvengti bronchito ir tracheito. Vaistinėse gausu arbatų nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra ir melisų lapų, erškėtuogių vaisių šeivamedžių žiedų, saldžiųjų pankolių vaisių. Peršalusiam vaikui tinka ramunėlių žiedų užpilas. Stikline verdančio vandens užpilame 2 - 3 arbatinius šaukštelius ramunėlių žiedų, palaikome 2 valandas. Nukošę duodame vaikui pagal amžių - po du valgomuosius šaukštus arba trečdalį stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį. Galima užplikyti ir džiovintas avietes. Du valgomuosius šių uogų šaukštus užplikome 2 stiklinėmis vandens ir paliekame 10 -15 minučių.
Kad peršalus padeda kvėpavimas eukalipto eterinio aliejaus garais, žino kiekviena mama. Šis augalas atkeliavo iš Australijos subtropikų ir išpopuliarėjo kaip priemonė nuo peršalimo ligų. Eukalipto lapuose yra daug malonaus kvapo eterinio aliejaus, kuris dedamas į daugelį vaistų nuo kosulio, bronchito ir astmos. Iš eukalipto lapų gaminamas vandeninis šio augalo ekstraktas puikiai naikina mikrobus bei virusus. Vandeninis lapų ekstraktas naudojamas gerklei skalauti. Peršalimo liga sergančio vaiko kvėpavimą pagerins eukalipto sirupas, kurį galite įsigyti vaistinėje. Eukalipto preparatai padeda gydyti ir bronchitą bei bronchų astmą.
Ežiuolė turi daug naudingų savybių, padedančių sergantiesiems įvairiomis ligomis. Ji ne tik stiprina imunitetą, bet ir neleidžia daugintis bakterijoms ir virusams. Šis uždegimą slopinantis augalas padeda pūslelinei, žarnyno infekcija sergančiam žmogui. Vaiko imunitetą sustiprins, pavyzdžiui, ežiuolės sirupas. Atsparumas ligoms ypač svarbus rudenį ir žiemą, kai virusai suaktyvėja. Ežiuolė - vienas pagrindinių vaikų peršalimo ligų gydymo pagalbininkų. Suskubę šio augalo preparatą duoti vaikui nuo pat pirmųjų virusinės infekcijos dienų, padėsite jam greičiau pasveikti.
Ar naudoti nosies aspiratorių yra skausminga? Ne. Ar pienas skatina gleivių išsiskyrimą? Ne, bet burnos ertmė ir liežuvis gali pasidengti storesniu gleivių sluoksniu, kuris susidaro susilietus pienui ir seilėms. Ar vitaminai gydo vaiko peršalimą? Ne, jie padeda stiprinti imunitetą, bet nepašalina viruso. Ar vaiko peršalimas praeina savaime? Taip, dauguma peršalimo atvejų praeina savaime, tačiau svarbu stebėti simptomus ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją. Ar vakcina nuo gripo apsaugo vaiką nuo peršalimo? Kadangi gripo virusas ir peršalimo virusas skiriasi, todėl neapsaugo.
Peršalimas vaikui Peršalimas mažiems vaikams Maži vaikai gali sirgti peršalimu net iki 12 kartų per metus. Paprastai galioja taisyklė - kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis serga peršalimu. Ypač dažnai peršalimu suserga ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurių imuninė sistema dar tik vystosi. Maži vaikai turėtų mokėti pūsti nosį, o teisingos nosies pūtimo technikos išmokymas turi labai svarų vaidmenį greičiau sveikstant. Sergantiems mažiems vaikams einant miegoti, verta kilstelėti pagalvę aukščiau. Kitais atžvilgiais mažų vaikų peršalimo gydymas yra panašus į suaugusiųjų - svarbiausia parinkti vaiko amžiui tinkamus vaistus. Dauguma vaikiškų vaistų peršalimo gydymui yra skirti vaikams nuo 2 metų amžiaus.
Peršalimas kūdikiams Peršalimas gali būti labai varginantis kūdikius, nes jų nosies landos labai siauros, o gleivinė minkšta. Peršalimui būdingas nosies gleivinės patinimas dar labiau apsunkina kvėpavimą pro jau ir taip siauras landas, o tai ypač juntama kūdikio maitinimo metu. Kadangi kūdikiai dar nemoka pūsti nosies, efektyvią pagalbą gali suteikti aspiratoriai, skirti išskyrų iš kūdikio nosies pašalinimui. Vaistinėse galima rasti mechaninius Rhinomer nosies aspiratorius ir jų antgalius. Į nosį kūdikiams taip pat galima lašinti fiziologinį tirpalą, jį kartu su išskyromis pašalinant aspiratoriumi. Taip pat, kūdikių peršalimo gydymui rekomenduojama naudoti inhaliatorių. Ypač patogūs kūdikiams yra ultragarsiniai inhaliatoriai, kurie veikia tyliai ir gali būti naudojami, kai kūdikis miega.
Dauguma ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų vaikams sukelia virusai. Užsitęsusi infekcija gali pereiti į apatinius kvėpavimo takus. Tuomet vaikas suserga bronchitu arba plaučių uždegimu. Dažniausiai šiomis ligomis serga mažiausi vaikai - iki trejų metų. Virusams palankūs siauresni ir trumpesni vaikų kvėpavimo takai, mažesnis plaučių tūris, silpnesnis mažųjų imunitetas. Ligas skatina stresas, netinkama mityba, greičiau suserga neišnešiotas kūdikis bei kita liga sergantis vaikas.
Kaip gydyti vaikų peršalimą? Vaikų peršalimas paprastai gydomas simptomiškai. Tai reiškia, kad stengiamasi palengvinti virusų sukeltus simptomus, pavyzdžiui, gerklės skausmą ar varginantį nosies užgulimą. Būtina pasistengti, kad mažylis galėtų laisvai kvėpuoti per nosį. Nosytė valoma arba pučiama taip dažnai, kaip to reikia. Kūdikiams naudojami siurbtukai ir jūros vandens lašai, didesni vaikai nosytę išpučia patys. Kiekviena šnervė pučiama atskirai. Jei sekretas labai tirštas arba kietas, jis suminkštinamas jūros vandeniu. Ypač didelis nosies užburkimas mažinamas nosies lašais, tačiau nosytė prieš jų lašinimą turi būti labai gerai išvalyta (kitaip vaistai tiesiog neveiks).
Peršalimo ligų gydymo esmė - pakankamas skysčių vartojimas ir poilsis. Vaiko nereikėtų vesti į darželį ar mokyklą, nes jo imuninė sistema silpnesnė, negana to, jis gali užkrėsti kitus mažylius. Mažų vaikų kosulys vaistais paprastai neslopinamas, nebent taip rekomenduoja gydytojas ir sausas kosulys labai dirginantis, trukdantis miegoti. Drėgnas kosulys skatinamas gausesniu skysčių vartojimu, atsikosėjimą gerinančiais preparatais. Patalpos, kuriose būna vaikas, turi būti kuo dažniau vėdinamos. Jos negali būti per sausos - geriausia, kai santykinė oro drėgmė siekia apie 50-60 proc. Vaikų skausmas ir karščiavimas mažinami tuomet, kai tai būtina ir vaikas dėl to jaučia diskomfortą arba tuomet, kai karščiavimas didesnis nei 38,5 laipsniai Celsijaus. Ibustar 40 mg/ml geriamoji suspensija vaikams yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU). Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam silpno ar vidutinio stiprumo skausmo bei karščiavimo gydymui. Ibustar tinka 10 kg ir daugiau sveriantiems (1 metų ir vyresniems) vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Kaip išvengti peršalimo? Rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas ir vengti sergančių asmenų. Sloguojant reikėtų naudoti tik vienkartines nosinaites ir jas saugiai išmesti. Dažnas patalpų vėdinimas taip pat padeda sumažinti peršalimo ligų tikimybę. Vaiką reikėtų grūdinti nuo pat mažų dienų - dažnas ėjimas į lauką, buvimas gryname ore, tinkama apranga ir sveika mityba padeda išvengti peršalimo ligų arba bent jau suretinti jų pasireiškimą. Jei vaiko mityba nepakankamai įvairi, tuomet reikėtų apsvarstyti papildomą vitaminų ir mineralų vartojimą.
