Kontracepcija apima visus metodus, leidžiančius moteriai apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Nors prabilti apie kontracepciją žmonės paprastai įsivaizduoja, kad kalbama vien apie sudėtines hormonines kontraceptines tabletes, iš tiesų šios priemonės apima kur kas daugiau metodų. Netgi tas pats nutrauktas lytinis aktas ar nevaisingų dienų skaičiavimas taip pat yra kontracepcijos metodai. Reikalas tas, kad gana reikšmingai skiriasi jų patikimumas. Grupuoti kontraceptines priemones galima skirtingai: vieni šaltiniai išskiria dirbtinius ir natūralius metodus, kiti klasifikuoja į barjerines ir nebarjerines apsaugos priemones. Tačiau efektyvumo prizmė yra vienas iš geriausių būdų suprasti šių priemonių patikimumą.
Paskaičiuota, kad prezervatyvų poveikis apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo siekia 72-82 proc., tačiau jie ne tik padeda išvengti nėštumo, bet ir gali padėti apsisaugoti nuo lytiškai perduodamų infekcinių ligų. Prezervatyvas - vienintelė barjerinė priemonė, kuri apsaugo ir nuo neplanuoto nėštumo, ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Efektyvumas priklauso nuo vartotojo žinių ir įgūdžių, 95-98 proc. Prezervatyvai yra svarbus kontracepcijos būdas, kuris saugo ne tik nuo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų. Reikia niekada nepamiršti, kad visais atvejais, kai vartojame kitą kontracepcijos būdą ne prezervatyvą, reikia saugotis ne tik nuo nėštumo, bet ir lytiškai plintančių ligų, tai reiškia - papildomai naudoti prezervatyvą.
Kai kas nerimauja, kad, apsaugai naudodami prezervatyvus, negalės jaustis natūraliai, tačiau šiuolaikinių technologijų dėka rinkoje jau yra prezervatyvų, kurie yra ypač ploni, tai padeda sukurti maksimalų komfortą, užtikrinant kokybę. Galima rinktis plonus ir lengvus prezervatyvus su natūraliu dermatologiniu geliu, kurio pagrindą sudaro silikono alyva - tokie prezervatyvai praktiškai nejaučiami. Kiti rekomenduojami natūralūs - kaučiuko latekso - prezervatyvai, padengti vandens pagrindo geliu, kuriame 98 proc. medžiagų yra natūralios kilmės, o juos gaminant nenaudojama jokių dirbtinių dažiklių bei kvapiųjų medžiagų. Prieš naudojant prezervatyvus, reikėtų patikrinti tinkamumo naudoti terminą, nurodytą ant pakuotės.
Barjerinė kontracepcija (prezervatyvai) neturi būti pamirštami net ir kalbant apie labai efektyvias priemones, mat tai yra vienintelė priemonė, apsauganti nuo lytiškai plintančių ligų, kas yra lygiai taip pat svarbu kaip ir apsauga nuo neplanuoto nėštumo.
Barjerinė kontracepcija - tai priemonės, kurios blokuoja spermos patekimą į makštį ir taip apsaugo nuo nėštumo. Spermicidai - tai trumpo veikimo cheminės kontracepcijos priemonės - žvakutės, gelis, tabletės, putos, kurios prieš lytinį aktą dedamos į makštį. Parduodamos be recepto.
Mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų - kremų, žvakučių, makšties tablečių - naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu.
Kokia kontracepcija veiksmingiausia?
Veiksmingiausia kontracepcija, kokia tik gali būti, yra arba ilgalaikiai grįžtami kontraceptiniai metodai - kontraceptiniai implantai, hormoninės gimdos spiralės, arba sterilizacija. Pastarasis būdas įprastai laikomas negrįžtamu kontracepcijos metodu. Tai yra arčiausiai to, kas gali būti 100 proc. patikimumas. Nors realiai neturime nė vienos kontraceptinės priemonės, kuri, galėtume sakyti, veikia 100 proc.
Itin efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2-99,9 proc. apsaugą - implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija.
Gimdos spiralė - tai mažas T formos įtaisas, kurį į gimdą įdeda gydytojas. Spiralė gali likti gimdoje 5-8 metus. Gydytojas įdeda hormonų spiralę į gimdą, ir ji saugo nuo neplanuoto nėštumo 3-5 metus.
Taip pat labai veiksmingos ir kitos hormoninės priemonės - sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai, progestino hormoniniai kontraceptikai, kontraceptinis žiedas, pleistras, injekuojami kontraceptikai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc. atvejų.
Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai.
Pleistras - klijuojamas ant moters pilvo, sėdmenų, liemens ar peties.
Žiedas - dedamas į makštį vieną kartą per mėnesį ir laikomas tris savaites. Naudojamas teisingai garantuoja didesnį nei 99,7 proc.
Hormonų injekcija - injekciją į raumenį atlieka gydytojas 1 kartą per 3 mėnesius. Injekcijos kartojamos reguliariai kas 3 mėnesius.
Šiek tiek mažiau veiksmingi ir efektyvūs metodai - barjerinės kontraceptinės priemonės. Visai kuklesniu efektyvumu pasižyminčios priemonės - tai jau būtų natūralūs šeimos planavimo būdai, kai yra skaičiuojamos arba vaisingos dienos, arba sekami tam tikri moters organizmo diktuojami sufleriai, kurie leidžia numatyti, kiek šiuo metu moteris yra vaisinga. Pavyzdžiui, sekamas kalendorius, gali būti stebimos gimdos kaklelio gleivės, matuojama kūno temperatūra. Bet, priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai nėra tokie veiksmingi metodai. Bet tai įrodymais pagrįsti metodai, tai nėra kažkokios nesąmonės.
Mažesnį šio metodo veiksmingumą gydytoja aiškino šiuolaikinės moters elgsena. Reikalas tas, kad viskas yra moters rankose ir priklauso nuo jos informuotumo, indėlio, skiriamo laiko į kontraceptinės priemonės efektyvumą. Tad kai kalbame apie modernią, visur skubančią moterį, kuri neretai būna įsitempusi, paveikta streso, gali turėti nereguliarų menstruacinį ciklą, sirgti kažkokiomis kitomis gretutinėmis ligomis, tada tie metodai nėra idealūs.
Kaip išsirinkti kontracepcijos priemonę?
Norint išsirinkti tinkamą kontracepcijos metodą, visų pirma reikėtų žinoti, kokie yra jos lūkesčiai. Klausimas, ar naudojant metodą man būtų dar visai nieko turėti dar vieną vaiką, kaip dievas duos, ar tikslas labiau toks, kad šiuo metu vaikų nenoriu, noriu atidėti nėštumą ar daugiau nėštumų gyvenime nenoriu. Tai ir nulemia, kokią priemonę rinksis moteris. Taip pat svarbu tai, ar moteris turi ilgalaikį partnerį.
Svarbiausias dalykas, į kurį turi teisę kiekviena moteris ir kiekvienas žmogus - tai informuotas pasirinkimas: svarbu, kad būtų pateikiama patikima informacija apie kontraceptinę priemonę, kad moteris žinotų, kokios yra rizikos ir naudos, koks veiksmingumas ir neturėtų iškreipto vaizdo apie kontraceptinę priemonę.
Specialistai vieningai pataria, kad norint išsirinkti tinkamiausią kontraceptinę priemonę, būtina pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Kada kontracepcija gali būti neefektyvi?
Kad ir kokiu efektyvumo procentu pasižymėtų hormoninės kontracepcijos priemonės, yra atvejų, kai ji gali nesuveikti. Hormoninė kontracepcija gali būti neefektyvi, kai yra vartojami vaistai, kurie veikia vienas kito efektyvumą. Yra įrodyta, kad net jonažolės preparatai gali turėti poveikį hormoninės kontracepcijos metabolizmui. Taip gali nutikti ir vartojant tam tikrus, retai skiriamus antibiotikus, antivirusinius vaistus. Dėl to visada prieš vartojant patariu paskaityti informacinį vaisto lapelį.
Hormoninės kontraceptinės tabletės gali nesuveikti ir dėl laikinų virškinimo sistemos sutrikimų, kai paveikiama žarnyno galimybė juos suvirškinti. Tai reiškia, jei vartojant hormonines kontracepcijos tabletes, tabletė išvemiama, tada per tris valandas reikėtų suvartoti kitą tabletę, nes pirmoji tabletė gali būti išvemiama. Vaisto absorbcija taip pat gali būti paveikiama gausiai ir dažnai viduriuojant.
Skubiosios kontracepcijos priemonės
Skubiosios kontracepcijos priemonės gali padėti išvengti nepageidaujamo nėštumo po nesaugaus lytinio akto. Šios priemonės veikia užkertant kelią ovuliacijai arba apsunkinant apvaisinimą ir kiaušialąstės implantavimą į gimdos gleivinę. Svarbu paminėti, kad skubiosios kontracepcijos priemonės nėra skirtos ilgalaikiam ar reguliariam naudojimui - jas derėtų naudoti tik nenumatytais atvejais, o ne kaip kasdienę kontracepcijos priemonę.
Skubiosios kontracepcijos priemonę derėtų suvartoti kuo greičiau po nesaugaus lytinio akto, geriausia per pirmąsias 72 valandas. Kuo anksčiau tokia priemonė suvartojama, tuo didesnė veiksmingumo tikimybė. Kaip bebūtų, tokios priemonės nesuveiks, jei moteris jau pastojusi.
Be to, šie vaistai gali sukelti trumpalaikius šalutinius poveikius, tokius kaip pykinimas, galvos skausmas ar menstruacinio ciklo pokyčiai.
Po nesaugių lytinių santykių patariama vartoti skubios pagalbos kontraceptikų. Tokių kontraceptikų sudėtyje yra sintetinio hormono, vadinamo levonorgestreliu. Vaisto rekomenduojama išgerti per 72 valandas po lytinio akto, kurio metu kontraceptinės priemonės nebuvo naudotos arba naudota kontraceptinė priemonė nebuvo veiksminga. Geriausia išgerti tabletę per pirmąsias 12 valandų po lytinio akto, tačiau netgi suvartotas per 72 valandas kontraceptikas 84 proc. atvejų apsaugo nuo nėštumo.
Skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją - 85 proc., trečiąją - 58 proc., ketvirtą ar penktą - tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau - nežinoma. Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą. Jeigu vis dėlto moteris pastojo, nėštumo ir vaisiaus pažeidimo rizika nepadidėja.
Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.
Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metu nereikėtų naudotis dažnai. Rekomenduojama po vienkartinio atvejo kreiptis į gydytoją ir su juo aptarti tolimesnės ilgalaikės kontracepcijos galimybes.
Viena iš didžiausių paauglių klaidų besirenkant kontracepcijos būdą - patikėti nutraukto lytinio akto metodu. Kartais ir tai būna priežastis, bet reikia žinoti, kad spermatozoidai skiriasi ne tik ejakuliacijos metu, jų būna ir priešspermyje ir viso lytinio akto metu, tad tai nėra patikimas apsaugos nuo nėštumo būdas.
Skubiems atvejams, kaip plyšus prezervatyvus, pamiršus išgerti kontraceptinę tabletę ar po išprievartavimo galima naudoti skubią kontracepciją. Tai vaistinėse parduodama nereceptinė tabletė, kurią reikia išgerti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Tabletė veikia tokiu principu, kad sustabdo ovuliaciją - ji nevyksta ir neįvyksta pastojimas. Kuo vėliau išgersite, tuo jos patikimumas mažesnis. Skubią kontracepciją esant būtinybei mergina gali vartoti, kai turi menstruacijas ir lytinius santykius.
Natūralūs nėštumo prevencijos metodai
Nors daugelis porų nori pastoti, jos tai daro tik kruopščiai suplanavusios ir būdamos pasirengusios tapti tėvais. Nėštumas yra natūrali reakcija, kuri atsiranda, kai spermatozoidas apvaisina kiaušinėlį. Vieniems tai maloni patirtis, tačiau kitiems tai gali turėti nenumatytų pasekmių. Galite pastoti, jei turėjote nesaugių lytinių santykių arba jei prezervatyvas sugedo. Tai gali būti emociškai sunkus ir varginantis įvykis, ypač jei neketinote pastoti taip greitai. Giliai įkvėpkite ir nepamirškite, kad šiuo metu nesate vieni šioje valtyje. Tačiau labai svarbu suprasti, kad yra pavojų. Atsižvelgiant į tai, yra keletas natūralių nėštumo prevencijos metodų, kuriuos galite išbandyti namuose. Juos verta išbandyti, net jei jie ir nėra tobuli.
1. Vienas vaisius, kuris, kaip gerai žinoma, natūraliai trukdo vaisiaus implantacijai, yra abrikosas. Norėdami naudoti, sumaišykite vieną puodelį vandens su maždaug 100 gramų džiovintų abrikosų ir dviem arbatiniais šaukšteliais medaus. Galite sumaišyti ingredientus ir gerti drungną arba virti apie 20 minučių.
2. Imbieras gali sustabdyti pastojimą ir pradėti menstruacinį ciklą. Kaip vaistą galite gerti paprastą imbiero arbatą. Užpilkite verdančiu vandeniu tarkuotą arba susmulkintą imbierą. Mišinį galima gerti po penkių minučių perkošimo. Kad nepastotumėte, kasdien pasigaminkite dvi stiklines stiprios imbiero arbatos.
3. Natūralios ananasų savybės padeda išvengti vaisiaus implantacijos ir neplanuoto nėštumo po lytinių santykių.
4. Džiovintos figos, kartais vadinamos džiovintu anjeer, yra viena veiksmingiausių natūralios nėštumo kontrolės formų. Figos taip pat gerina kraujotaką. Po nesaugių lytinių santykių suvalgykite dvi tris džiovintas figas, kad išvengtumėte nėštumo.
5. Manoma, kad cinamonas, sukeldamas gimdos susitraukimus, padeda išvengti nėštumo. Jį galima vartoti kaip papildą arba valgyti kaip prieskonį. Iki menstruacijų pradžios patariama vartoti cinamoną kiekvieną dieną, kad natūraliai išvengtumėte.
6. Kitas vaistažolių preparatas, turintis galimą kontraceptinį poveikį, yra karalienės Anos nėriniai, kartais vadinamos laukinėmis morkomis. Norint išvengti netyčinio nėštumo, juos galima gerti kaip arbatą arba vartoti kaip papildą.
7. Jei turėjote nesaugių lytinių santykių, kitas tris-keturias dienas vartokite papają du kartus per dieną.
8. Kadagio uogų, arba Indijoje Kala Jamun, vartojimas taip pat gali padėti išvengti nėštumo po lytinių santykių. Po nesaugių lytinių santykių jas galima gerti tris dienas iš eilės, kad išvengtumėte nėštumo.
9. Dar vienas naudingas būdas išvengti neplanuoto nėštumo yra vitaminas C. Šis vitaminas, sąveikaudamas su hormonu progesteronu, sustabdo pastojimą. Po nesaugių lytinių santykių gerkite po 1500 mg vitamino C tablečių du kartus per dieną dvi tris dienas. Venkite per didelio vitamino C kiekio, nes tai gali turėti neigiamų pasekmių jūsų organizmui ir sveikatai.
Jei ieškote natūralių būdų, kaip išvengti pastojimo po lytinių santykių, kreipkitės į savo ginekologą patarimo, kaip saugiai ir nepavojingai išvengti pastojimo po lytinių santykių. Nedelsdami apsilankykite pas savo ginekologą ir nustokite naudoti bet kokias namų gynimo priemones, skirtas išvengti nėštumo po lytinių santykių, jei susergate, jaučiate skrandžio skausmus arba pastebite kokį nors kitą keistą ar neįprastą poveikį sveikatai.
Kontracepcija vyrams
Paklausta, kokios yra vyriškų kontraceptinių priemonių galimybės, pašnekovė aiškino, kad joms be barjerinių apsaugos priemonių būtų galima priskirti ir nutrauktą lytinį aktą. Tačiau šių priemonių patikimumas priklauso nuo labai daug veiksnių, tad šių metodų efektyvumas nėra toks geras kaip sterilizacija. Be to, šiuo metu yra kuriamas nehormoninis kontraceptikas vyrams, šiuo metu yra atlikti tyrimai su pelėmis. Jo veikimas turėtų būti toks - vaistas būtų išgeriamas prieš lytinį aktą ir turėtų pakankamai greitai suveikti.
Ar kontracepcijos ateitis skirta vyrams?
Kontracepcijos nauda ir šalutiniai poveikiai
Kai kurie hormoniniai kontraceptikai palankiai veikia sveikatą. Pavyzdžiui, naudojant kontraceptikus, kurių sudėtyje yra gestodeno/etinilestradiolio, mėnesinės tampa reguliaresnės, jų metu kraujavimas gali būti silpnesnis ir trumpesnis. Be to, vartojant šias kontraceptines tabletes, skauda mažiau arba visai neskauda, taip pat gali sumažėti mažakraujystės galimybė. Nustatyta, kad moterys, vartojančios kontraceptines tabletes, kurių sudėtyje yra 50 mikrogramų etinilestradiolio, ne tik mažiau kenčia nuo menstruacinių skausmų, bet ir rečiau serga kai kuriomis sunkiomis ligomis, pavyzdžiui: gerybinėmis krūtų ligomis, kiaušidžių cistomis, uždegimine dubens liga, negimdiniu nėštumu ir gimdos gleivinės ar kiaušidžių vėžiu.
Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Pradėjus ją vartoti, gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime.
Be to, naudojamos barjerinės priemonės (prezervatyvai) apsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.
Verta rinktis tik labai efektyvias ar efektyvias priemones.
Kada tam tikra kontracepcija neskiriama?
Prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones, yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Vizito metu specifiniai kraujo tyrimai įprastai nėra skiriami.
Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama.
Nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivystęs makšties uždegimas, negalima įvesti gimdos spiralės. Vis dėlto, jeigu esant tam tikroms būklėms specifinės kontraceptinės priemonės neskiriamos, gydytojas gali rekomenduoti kitas, kurias būtų saugu naudoti.
Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Kartais kyla klausimų, kiek ilgai galima vartoti hormoninę kontracepciją. Atsakymas - tol, kol nėštumas nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės.
Nutraukus kontracepciją, vaisingumas grįžta
Priklausomai nuo kontraceptinio metodo, moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos - mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai.
Nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato. Tačiau reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų sveikų moterų tikimybė natūraliai pastoti ženkliai mažėja, taip pat didėja atsitiktinių chromosominių pakitimų rizika, dėl kurių ir persileidimų skaičius yra didesnis nei jaunesnio amžiaus moterims, tačiau buvusi kontracepcija čia niekuo dėta.
Merginoms lytinis gyvenimas pavojingesnis
Nėra nustatyta tikslaus amžiaus, kada saugu pradėti lytinį gyvenimą. Geriausias laikas, tuomet, kai paauglys ar suaugęs žmogus supranta lytinių santykių galimas pasekmes: nėštumą ir lytiškai plintančias ligas, jaučia dėl to atsakomybę ir geba su tais padariniais tvarkytis. Tai turėtų vykti jau sulaukus pilnametystės, bet žiūrint į Lietuvos statistiką, lytiniai santykiai pradedami gerokai anksčiau. Mergaitės lytinius santykius pradeda maždaug septyniolikos metų, berniukai apie šešioliktus gyvenimo metus. Sulaukę pilnametystės jau būna turėję po tris keturis lytinius partnerius.
Vis dėl to, ankstyvo lytinio gyvenimo pradžia yra pavojingesnė merginoms nei vaikinams. Pasak medikės, taip yra todėl, kad lytiškai plintančios ligos linkusios plisti iš vyro moteriai. Taip pat didžioji dalis lytiškai plintančių ligų simptomiškai pasireiškia moterims, vyrai dažniau būna besimptomiai ligos nešiotojai. Na, ir žinoma, jei yra nėštumas, tai tiesiogiai su tuo susiduria mergina, o ne vaikinas.
Paaugliai gali susirgti bet kuria lytiškai plintančia liga, kaip ir suaugusieji. Tai gali būti gonorėja, chlamidiozė, trichomonozė, hepatitai, sifilis, ŽIV, žmogaus papilomos virusas ar herpes infekcija. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų yra barjerinė kontracepcija - prezervatyvai.
Jie didžiąja dalimi apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau svarbu žinoti, kad prezervatyvus reikia naudoti ne tik vaginalinių santykių metu. Taip pat ir oralinių ar analinių santykių metu, nes lytiškai plintanti liga plinta ir burną ar išangę.
Svarbu pasinaudoti ir egzistuojančiomis vakcinomis nuo hepatito ir nuo žmogaus papilomos viruso. Dabar Lietuvoje tiek mergaitės, tiek berniukai, sulaukę vienuolikos metų, gali būti paskiepyti nemokamai devynvalente vakcina nuo žmogaus papilomos viruso.
Dažniausiai paauglėms, gyvenančioms lytinį gyvenimą, rekomenduojama hormoninė spiralė, kuri apsaugos, kad nepamirštų išgerti tabletės ar prisiklijuoti pleistro. Lietuvoje hormoninė spiralė yra nemokama merginoms nuo 15 iki 20 metų, gyvenančioms lytinį gyvenimą. Ją įsidėjus, trejus metus nereikia galvoti ir rūpintis, kad išgertų tabletę, nes apsauga nuo nėštumo yra 99 proc. Tai pats efektyviausias kontracepcijos būdas.
Kaip ir suaugusios moterys, taip ir paauglės gali vartoti visus kontracepcijos būdus. Galima gerti kontraceptines tabletes, bet svarbu nepamiršti to daryti kasdien tuo pačiu metu.
Kontraceptinius pleistrus reikia kas savaitę naują užsiklijuoti kitoje žasto vietoje ir ketvirtą savaitę nebesiklijuoti.
Kontraceptinį žiedą į makštį reikia įsidėti trims savaitėms, o ketvirtą išimti ir laukti mėnesinių.
