Selektyvus valgymas - viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria tėvai. Kai kuriems vaikams nauji ar tam tikros tekstūros, kvapo ar spalvos maisto produktai gali sukelti baimę ir pasipriešinimą, o tai apsunkina kasdienį maitinimąsi. Ką daryti? Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kad tai ne vaiko kaprizas ar „išrankumas“. Selektyvus valgymas - tai neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys. BET, tai nereiškia, kad situacijos negalima keisti. Tai reiškia, kad mums reikės kantrybės, jautrumo ir tinkamų strategijų. Aptarkime, kaip saugiai padėti mažajam žmogučiui išmokti skanauti naujus produktus.
Tiesa ta, kad išrankumas maistui arba selektyvus valgymas gali turėti pačias įvairiausias priežastis, ir jos kiekvienam vaikui individualios. Jei pavyktų nustatyti būtent Jūsų vaiko selektyvaus valgymo priežastį, būtų lengviau rasti būtent jam tinkamiausią sprendimą. Labai svarbu paminėti, kad visais atvejais prieš imantis kokių nors veiksmų, susijusių su maisto raciono plėtimu, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra medicininių priežasčių, dėl ko vaikui gali būti sunku ar nemalonu valgyti. Būtinai pasikonsultuokite su vaikų gastroenterologu, dietologu ir… odontologu. Taip, Jūs perskaitėte teisingai. Mes savo centro praktikoje turėjome atvejų, kai išsiaiškinome, kad vaikas nevalgo ne todėl, kad nenori, o todėl, kad jam skauda valgyti, nes dantukai sugedę. Todėl prieš imdamiesi mitybos raciono plėtimo visuomet prašome tėvų apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra svarbių išorinių medicininių priežasčių vaiko nevalgymui.
Maisto kultūra ir valgymo rutina - vienas svarbiausių aspektų sprendžiant selektyvaus valgymo keliamus iššūkius. Kodėl? Ne tik todėl, kad autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra pažįstama ir nuspėjama arba prognozuojama. Bet ir todėl, kad maisto rutina svarbi ir fiziologiškai, ypač, jei mes kalbame apie vaikus, kurie valgo labai mažai. Ką aš turiu omenyje. Labai svarbu, kad pusryčius, pietus ir vakarienę vaikas valgytų kasdien tuo pačiu metu. Tokiu būdu jo organizmas pripras, kad šiuo metu jis turi gauti maistą, ir artėjant šiam laikui praneš, kad laikas valgyti, t.y., vaikas ims jausti alkį, nes tokiu metu jis visada valgo. Ne mažiau svarbu, kad vaikas valgytų ne bėgiodamas, prisėsdamas, tarpuose tarp žaidimų ar televizoriaus žiūrėjimo, o tvarkingai, prie pietų stalo, kartu su kitais šeimos nariais. Vaikai mokosi stebėdami, tokiu būdu jis galės matyti, kaip kiti ragauja ir skanauja skirtingus produktus. Todėl būtinai rodykite džiaugsmą valgydami naujus produktus tuo pačiu nekritikuodami ir neversdami vaiko juos valgyti. Jei visi namuose valgo sveikai, yra laimingi, neverčia kito - didėja tikimybė, kad ir vaikas susidomės naujais produktais.
Vaikai gali būti itin jautrūs maisto kvapui, tekstūrai ar net jo regimajai išvaizdai. Todėl pradžioje leiskite vaikui liesti ir užuosti maistą neversdami jo valgyti. Pateikite naują produktą kaip žaidimo priemonę, pavyzdžiui, kodėl gi nenupiešus smagaus paveikslo lėkštėje daržovių tyre? Taip pat dar vienas variantas, kurį galima būtų tokiu atveju išbandyti - sumaišyti naują produktą su jau įprastu maistu, pvz., smulkintas daržoves įdėti į kotletus. Čia mes suprantame, kad dauguma mažųjų - tikri detektyvai, ir jie pastebi net mažiausius pokyčius, bet pabandyti verta. Tik čia reikia atsiminti, kad jei tokius kotletus vaikas suvalgo - pamažu galima ir reikia bandyti didinti daržovių gabalėlius kotletuose. Todėl tai ir vadinama desensibilizacija (palaipsniu pratinimu). Taip pat galima pabandyti įvairias sensorines priemones, tokias kaip minkšti šaukšteliai, skirtingos maisto temperatūros ar net kvapai, kad sumažintumėte jautrumą. Būkite kantrūs ir eikite žingsnelis po žingsnelio.
Vaikai dažnai bijo naujo maisto, todėl pabandykite kiekvieną naują produktą įvesti lėtai ir saugiai. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad visi turėtų valgyti prie vieno stalo ir vaikas gali tiesiog matyti, kaip Jūs ragaujate naujus produktus ar patiekalus. T.y., jis valgo savo maistą, bet mato, kaip tėtis, mama, brolis, sesuo ar močiutė skanauja naują, gražiai patiektą patiekalą ir rodo, kad jis labai skanus. Vėliau galima pasiūlyti ir jam pabandyti, bet nepersistenkite, pradėkite nuo gražiai pateiktų labai mažų naujo maisto porcijų. Pateikite jį skirtingomis formomis - keptą, trintą, tarkuotą. Taip pat, kaip ir visur kitur, čia gali praversti atsižvelgimas į jau pamėgtus skonius: jei vaikas valgo obuolius - pabandykime kriaušes. Jei skanauja keptas bulvytes - pabandykime tokiu būdu iškepti kitokias daržoves: morkas, saldžias bulves ar burokėlį.
Žinot, mums visiems labai malonu valgyti gražioje aplinkoje maistą, kuris lėkštėje atrodo ypatingai. Vaikai nėra išimtis. Kiekvienas vaikas turi tai, kas jam patinka. Jei mažajam patinka lego - kodėl neiškepus lego formos daržovinių keksiukų. Jei dinozaurai - juos galima puikiai išpjaustyti iš mėsos ar daržovių, sukurti dinozauro formos košę ar išpaišyti dinozaurą ant avižų košės cinamonu. Pasitelkite įvairius žaidimo elementus, spalvų įvairovę.
Selektyvus valgymas gali būti iššūkis, tačiau su tinkamomis strategijomis ir kantrybe jį galima įveikti. Nebūkite griežti - vaikui reikia laiko. Būkite kūrybingi - maistas gali tapti žaidimu. Jei sunku - kreipkitės į specialistus. Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta. Gali nevalgyti pietų ar vakarienės, jei tarp jų užkandžiavo, t. y. Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo.
Nesijaudinti, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus. Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Valgymui skirti apie 20 minučių. Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą. Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu. Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens…
Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš. Pernelyg didelė lėkštė vaiką… gąsdina. Geriausia metų vaikui valgyti penkis ar šešis kartus per dieną. Mažyliui duokite maisto mažomis porcijomis. Per didelė maisto krūva lėkštėje gąsdina vaiką ar net skatina, pvz., viską numesti ant grindų. Geriau, jei į lėkštę įdėsite nedaug. Kai vaikas tai suvalgo, įdėkite dar (nepamirškite ir magiškų žodžių: „Oho, koks tu šaunuolis!“).
Visai be reikalo užsiėmusiam vaikui mamos tarp rimtų maitinimų kaišioja sausainį, vaisių tyrelės ar sulčių. Vaikas gauna nenaudingų kalorijų ir atsiranda pavojus netekti apetito prieš pietus ar vakarienę. Jei jūs ar jūsų gydytojas mano, kad vaikas turi gauti daugiau kalorijų, sugalvokite valgių, turinčių daugiau maistinės vertės, bet nekeiskite maisto kiekio. Sotaus valgio siūlykite vaikui tuomet, kai ir patys valgote. Tačiau nemaitinkite mažylio per prievartą. Maži vaikai, turėdami galimybę patys spręsti, kada baigti valgyti, išsiugdo sveikus valgio įpročius. Jūsų užduotis - parūpinti sveiko ir skanaus maisto. Maitinkite vaiką kasdien tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Tačiau vaikas turi pats spręsti, valgyti ar ne.
Namai - lyg po karo…
„Ar tavęs niekas nemokė, kad negražu žaisti su savo pietumis?“ - sako vienas animacinio filmuko herojus. Tačiau žaisdamas vaikas gali labai daug išmokti. Leisdami mažiukui paragauti maisto, suspausti jį kumštelyje, patrinti, padedate vaikui pažinti įvairius patiekalus ir suvokti malonumą, kuris gaunamas valgant. Tikriausiai mažylis dar nemoka taisyklingai naudotis šaukštu, tačiau privalo jį turėti ir mokytis. Mažyliai labai mėgsta valgyti savarankiškai. Skatinkite šį jo malonumą. Net jei po to jūsų namai panėšės į nusiaubtus karo namus. Mokykite gerti vaiką iš puodelio. Net ir tada, kai jis daugiau išpila nei išgeria.
Valgo - vis mažiau
Metų - pusantrų vaikai būna nepaprastai išrankūs. Nevalgydinkite per prievartą, neverskite sėdėti prie stalo, kol ištuštins lėkštę. Vaikas pats žino, kiek maisto jam reikia. Prievartavimas valgyti skatina karą, kurio jūs tikrai nelaimėsite! Be to, ateityje dėl to gali būti mitybos bėdų.
Nevalgusis smaguris
Užpūtęs pirmą žvakę ant gimtadienio torto, vaikas gali valgyti daugybę šeimos valgomų patiekalų. Tik neužmirškite jam atidėti mažos porcijos, kol dar nepasūdėte maisto ir neįdėjote aštrių prieskonių. Žinoma, tai nereiškia, kad mažylis tikrai norės valgyti tą patį maistą kaip ir jūs. Šio amžiaus vaikams būdinga pamėgti vieną patiekalą, kurį gali valgyti daugybę dienų. Todėl nieko bloga, jei jūsų vaikas pusryčiams kasdien reikalauja grikių košės, o kaimynų vaikas kas rytą vakarą gali valgyti avižų dribsnius, kurie jam nenusibosta. Nesijaudinkite dėl to. Nesvarbu, kaip mažasis vis valgo šį patiekalą, tik labai svarbu, kad jame būtų visų reikiamų maisto medžiagų. Tačiau nenustokite siūlyti kitų įvairių gardumynų. Taip vaikas pratinsis prie įvairaus skonio ir tirštumo patiekalų.
„Suvalgyk šaukštelį už mamą! Juk myli mane?“ - kartais tenka girdėti besiderančią prie pietų stalo mamą. Kad ir kokį nevalgiuką auginate, stenkitės nevertinti maisto kaip apdovanojimo. Jei vaikas valgo, kad suteiktų jums malonumo, vadinasi, valgio priežastis yra netinkama. Neduokite mažyliui kyšio už tai, kad malonės ką nors suvalgyti. Taip tik įsivelsite į neišmintingą žaidimą, kuris ilgainiui gali virsti rimtu rūpesčiu.
Mamai - traškučiai, vaikui - morka
O dabar, mielieji, pridėkite dešinę ranką prie širdies ir prisipažinkite, ar niekada nebandėte pergudrauti savo vaiko? Ar nelaikote aukštai spintoje paslėpusi šokoladuko, kurio vogčiom atsilaužiate, kai vaikas miega pietų miego? Ar niekada vakarienei nevalgėte traškučių, o kai duktė jų irgi panoro, atsakėte: “Negalima!“, ir vietoj jų nuskutote morką? Jei į visus šiuos klausimus atsakėte “ne“, vadinasi, jūsų valgymo įpročiai iš tiesų puikūs! Dvejų metų vaikas daro viską, kad būtų panašus į jus. Norint išugdyti įprotį vaikui taisyklingai maitintis, nepakanka vien rūpintis maistingais ir sveikais patiekalais. Patys taip pat privalote tinkamai maitintis. Neužmirškite, kad vaikas vienodai perima ir gerus, ir blogus jūsų įpročius.
Tik nevadinkite savo dvimetinuko mažu kvailiuku. Tokio amžiaus vaikai jau turi savo nuomonę, kur, kada ir iš kokios lėkštės jie valgys. Jūsų mažylis gali dar kurį laiką atkakliai valgyti tik vieną, jo mėgstamą patiekalą. Tačiau vieną dieną imti ir lyg niekur nieko jo atsisakyti.
Kova dėl valgio!
Jei dvimetinukas atsisako maisto, vadinasi, paskelbta karo padėtis ir jūsų laukia kova, kurios nepajėgsite laimėti tam tiesiogiai prieštaraudami. Galite išbandyti vieną siūlomų būdų:- Leiskite vaikui pasitraukti nuo stalo ir pasistenkite jį vėl pamaitinti po keleto valandų, atėjus kito valgio metui.- Pradėkite nuo sočios užkandėlės, pvz., sūrio, nesaldaus trapučio arba vaisiaus. Padėkite ant lėkštės vieną šių produktų ir atsisėskite šalia vaiko. Nesižvalgykite į jį laukdami, kada suvalgys.- Jei jis ir toliau atsikalbinėja, leiskite grįžti žaisti. Kažin ar nors vienas sveikas vaikas numirė iš bado… Mažylis tikriausiai su malonumu pavalgys, kai bus valgoma kitą kartą. Paklausinėkite lopšelio - darželio auklėtojos, ką ir kada jis valgo.
Strateginė mityba: įtikti išrankiems valgytojams
Trimetis virėjas
Trejų metų vaikas virtuvėje yra dažnas svečias. Jo mama - ne iš tų, kurios bijosi miltais nusėtų grindų, aptaškytų sienų ir vaiko, panašaus į murzių. Berniukas šauniai plaka kiaušinienę, maišo blynus ir net turi savo firminį patiekalą - Kipro varškėtukus. Tai ypatingos formos varškėčiai - mama iškočioja tešlą, o berniukas joje savo plastilino formelėmis (švariomis, aišku!) išspaudžia mėnuliukų, žvaigždučių. Tai, kad vaikui be galo smagu pasisukioti virtuvėje ir padėti mamai, - aiškus dalykas. Tačiau tiesa ir ta, kad jums reikia apsišarvuoti kantrybe - vis dėlto vaiko įgūdžiai dar mažai išlavinti.
Trejų metų vaikui vis dažniau tenka ragauti naujų, nežinomų patiekalų. Kai kurie patiekalai vaikui patinka dėl spalvos ar formos. Mažylis gali norėti, kad jam siūlomas valgis kaip tik taip atrodytų. Šio amžiaus vaikai gali norėti suvalgyti naujai, įdomiai patiektą maistą - naujoje lėkštėje, netikėtos formos. Taigi teks truputį palaužyti galvą. Tačiau parodžius truputį geros valios ir fantazijos, visi galite ta proga gerai papramogauti. Sėdėdamas prie stalo kartu su šeima, trimetinukas mokosi viešosios elgsenos. Tyrimai paradė, kad vaikų, bent sykį per dieną valgančių kartu su visa šeima, žodynas kur kas turtingesnis. Išugdykite vaiko įprotį valgyti drauge su jumis prie stalo, o ne priešais televizorių. Neužmirškite tada, kai valgoma, išjungti televizorių. Be jo šeima galės laisvai ir ramiai šnekučiuotis. Stenkitės valgyti visuomet tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje.
Trumpai drūtai:
- Maitinkite vaiką kasdien tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje;
- Neuźmirškite tada, kai valgote, išjungti televizorių;
- Mažyliai labai mėgsta valgyti savarankiškai.
Vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų" tėveliai. „Mažųjų ekspertų mokyklos" ambasadorius, vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėvams neverta pernelyg jaudintis.
1. Per daug užkandžiauja
Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Tokio vaiko tėvams siūloma keisti įpročius, o jei vaikas nutukęs - parenkama speciali dieta.
2. Bijo valgyti tai, ko dar neragavęs
Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Galbūt kitose srityse jie - labai drąsūs, bet rinkdamiesi maistą jie yra itin konservatyvūs. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai gretai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti.
3. Paveldėtas liesumas
Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų.
4. Neigiamos emocijos
Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus.
5. Darželis - proga pasikeisti
Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tėvai bijo, kad atsisakydamas įstaigos maisto vaikas jaus diskomfortą, badaus, o gal netgi apsirgs. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą. Čia jie pamato, kaip elgiasi kiti vaikai, ir tai paskatina sekti jų pavyzdžiu. Kai į darželį vedamas vaikas sėdi prie stalo ir jokiu būdu nevalgo, tada gydytojas pataria tėvams įdėti jam į darželį namų maisto.
6. Kur kas blogiau, kai vaikas yra nutukęs
Polinkį sureikšminti ar akcentuoti maistą paveldėjome iš karo ir pokario metų, kai iš tikro tykojo badas, kai organizmas negalėjo gauti maisto. Dabar galimybių gauti maisto yra, tik kažkas jo nenori. Todėl dažnu atveju galėtume sakyti, kad nenorėti valgyti yra nieko baisaus. „Dabar visas pasaulis susirūpinęs ne kūno svorio stoka, bet svorio pertekliumi, kuris lemia daugelį ligų. Šį reiškinį skatina ir vaikų auklėjimas, kai jiems nuolatos sakoma: svarbiausia - pavalgyti, vaikui už tai žadami prizai. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad daugiau nieko ir nebereikia, jis jau viską pasiekė tuo, kad pavalgė: gyvenimo tikslas pasiektas", - perspėja „Mažųjų ekspertų mokyklos" ambasadorius doc. V. Urbonas. Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Ne ką rečiau tenka girdėti, kad vaikai nevalgo pietų arba jiems beveik neįmanoma įsiūlyti daržovių. Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį, riestainį ir kt. Keičiant vaikų mitybą nereikia imtis jokių drastiškų priemonių. Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys. V. Kurpienė pataria vengti vaikus versti kažką daryti. Daug svarbiau - rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus paragauti vienokio ar kito maisto. Pasak V. Kurpienės, tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs. Vakarienei tiktų varškės, kiaušinių ir kt. Vaikams vien pusryčių, pietų ir vakarienės neužtenka: reikia ir užkandžių. Vieno maitinimo metu geriau nemaišyti daugybės skirtingų produktų. Verčiau keisti racioną, o ne, pavyzdžiui, 2 kartus per dieną duoti žuvies ar mėsos. Kuo anksčiau pradedami formuoti sveikos mitybos įpročiai, tuo geriau.
„Vaikams augant būna fiziologinių apetito šuolių ir duobių, kada vaikai natūraliai mažiau suvalgo. Kitas dalykas yra pačių tėvų lūkesčiai, kiek vaikas turi suvalgyti - čia yra didžiausia bėda. Britanijoje yra padarytas vienas puikus tyrimas, kuriame tirta, kiek 1-3 metų vaikai turėtų gauti maisto pagal poreikį ir kiek tėvai jiems duoda. Paaiškėjo, kad beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją. Per 70 proc. tų pačių tėvų mano, kad jų vaikas yra nevalgus“, - nurodė gydytoja dietologė B. Jarašūnė. Gydytoja dietologė sako, kad tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba. „Kitas vertus kartais fiziologinis apetito sumažėjimas yra painiojimas su maisto išrankumu ar nevalgumu. Atrodo, kad iki metų vaikas valgė didesnes porcijas, tačiau po metų vaiko augimo greitis sulėtėja ir kurį laiką jis ima valgyti mažiau - tai normalu.“, - kalbėjo B. Jarašūnė.
Nevalgumo priežastys
B. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. „Arba vaikai, mažai valgydami, demonstruoja savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, arba jie patiria dėmesio trūkumą - pavyzdžiui, vaikas būna pamirštas patenkinant tik jo fiziologinius poreikius, ar šeimoje yra kivirčų, chaoso, tad vaikas taip nori atkreipti į save dėmesį. Taip pat vaikas gali turėti ryškiai mažesnį apetitą po ligos, pavyzdžiui, roto viruso. Mažesnį apetitą vaikas gali turėti ir dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos, kuri turi jau apčiuopiamą išraišką. Jeigu vaikas jau porą mėnesių atsisako mėsos, žuvies, jei vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar vaikui nėra mažakraujystės“, - pasakoja gydytoja. Todėl ji tėvams, besijaudinantiems dėl vaiko nevalgumo, pirmiausia siūlo parašyti kelių dienų dienoraštį, kuriame fiksuotų ką ir kiek vaikas valgo, ir tada įsivertinti, ar iš tikro vaikas tiek mažai suvalgo, kaip jiems atrodo.
Užkandžiai
B. Jarašūnė sako, kad dažna vaikų „nevalgumo“ priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. „Labai dažnai atrodo, kad vaikas nevalgo pagrindinių patiekalų, bet tarpuose tarp pagrindinių valgymų yra labai daug užkandžių: sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų. Suskaičiavus energinę maisto vertę pamatytume, kad su visais užkandžiais vaikas suvartoja pakankamai ar net daugiau nei reikia kalorijų“,- kalbėjo gydytoja.
Pasiūlymai tėvams
B. Jarašūnė sako, kad nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Jos teigimu, vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti. „Vaikas turi rinktis, kiek jis suvalgys, o tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai yra psichologiniai dalykai, yra išalkimas. Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir fizinio aktyvumo, du-trys užkandžiai tarpuose. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūlome gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais. Taip pat labai svarbu išlaikyti pertraukas tarp valgymų, kad vaikas spėtų išalkti, išmoktų ir palaukti. Užkandžiai turi būti suplanuoti, jų neturi būti daug“, - kalbėjo gydytoja dietologė.
Gudrybės
B. Jarašūnė nurodė, kad galima pasitelkti mažų gudrybių, kaip vaikui įsiūlyti valgyti tai, ko jis atsisako,„Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Kitas dalykas - valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Be to, tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge. Kitas dalykas, mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“. Leisdami vaikui rinktis tarp kelių variantų, mes skatiname jo savarankiškumą (pats nusprendžia) ir bendradarbiavimą. Kai kurie vaikai nemėgsta sumaišytų maistų, padažų, troškinių - maisto pateikimą reikia gerbti, tačiau ne iki tokio lygio, kad namie gaminami penki atskiri patiekalai“, - kalba gydytoja dietologė. Pasak jos, vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintume valgytojus. Taip pat, kalba dietologė, į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų. „Taip pat patariu, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko lauke: darykime piknikus, patys eikime į svečius, iškylaukime“, - sakė B. Jarašūnė.
Kreiptis į gydytojus
Taip pat gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti. „Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Svarbu žinoti, jog kai kurios su vaiko išrankumu maistui susijusios būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, gali turėti įtakos jo protiniam vystymuisi ir gebėjimui mokytis mokykloje. Taigi, gydytojo konsultacija gali padėti išvengti didesnių problemų bei grįžti prie malonumą, o ne stresą keliančio, valgymo“, - sakė gydytoja.
Užkandžiavimas ir ragavimas
„Sąmoningų mamų“ bendraįkūrėja, medikė Giedrė Veličkienė nurodė, kad pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas.„Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paragauti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“. Paragavus vaikas dažnai sako „gerai, man patinka“, - nurodo G. Veličkienė.
Maisto nekeisti jogurtukais
Pašnekovė sako, kad, jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. „Vaikui reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką“, - kalba ji. Moteris taip pat nurodė, kad, norint, jog vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo. „Dar vienas dalykas, dėl ko vaikas gali būti nevalgus - tai žarnyno parazitai. Kalbant „mamiškai“, ne moksliškai, tai parazitus galima įtarti, jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto. Tada reikia eiti pa gydytojus ir daryti tyrimus. Tokiems vaikams, kurie žaidžia smėlyje kartą per metus, vasaros pabaigoje, rekomenduoja sugerti antikirminėlinių vaistų kursą - mano vaikas, pavyzdžiui, jį geria“, - pataria G. Veličkienė.
Tad tėvams pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar tikrai jų vaikas valgo mažiau, nei reikėtų, o tada jau galima griebtis aibės gudrybių, kurias pateikia specialistės. Auginant vaikus pasitaiko įvairių etapų. Vienas iš jų - ninoriu, kuris, deja, galioja ir maistui. Tokiu atveju neretai tėveliai pradeda nerimauti ir dairytis patarimų, ką daryti, jei vaikas nevalgo, kaip paskatinti jį įsidėti bent kąsnelį į burną. Deja, bet vieno universalaus atsakymo nėra - kiekvienas vaikas unikalus ir norint jį įkalbėti gali prireikti unikalaus būdo, ar net kelių. Jums gali padėti tiek vaikiški indai, tiek neįprastos formos ar legendomis apipintas patiekalas.
Maištauja. Augdami vaikai pereina daug etapų. Vienas iš jų - maištavimas, arba kitaip - ribų ieškojimas. Maždaug po antrojo gimtadienio vaikai pradeda tyrinėti tėvų kantrybės ir meilės ribas. Jie daro neleistinus dalykus ir stebi, kokia bus tėvų reakcija, kur yra veiksmų ribos. Taip pat ir su maistu - kas bus, jei nevalgysiu, jei atsisakysiu vieno ar kito patiekalo. Nemėgsta. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas nevalgo vieno ar kito patiekalo, nes jo arba vieno iš ingredientų tiesiog nemėgsta. Pabandykite paeksperimentuoti ir ką nors pakeisti įprastiniame patiekale, pridėti ar kažko jame atsisakyti. Gal iš tiesų nėra išalkęs? Reikėtų nepamiršti, kad vaiko skrandis yra kur kas mažesnis, nei suaugusio žmogaus. Vaikai linkę valgyti nedaug, tačiau dažnai. Ir tai, kad jūsų atžala vakar valgė itin mažai, o šiandien valgo neišpasakytai daug - normali. Besivystantis organizmas nėra nuoseklus, tad ir maisto poreikis gali būti paprasčiausiai nestabilus. Jūsų vaikas atsisako ragauti naujų, jam neįprastų patiekalų? Nesibaiminkite, tai - natūralu. Kaip ir jums, taip ir jam pirmą kartą ragauti neaiškius patiekalus nedrąsu. Labai natūralu, kad pamačius įtartiną patiekalą iš karto yra atsisakoma jo net paragauti. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikas šio patiekalo niekada ir nevalgys... Norėdami paskatinti vaiką ragauti naują patiekalą jums prireiks kūrybos. Galite jam pasiūlyti gaminti kartu - taip mažylis matys visus naudojamus produktus, galbūt net vieno ar kito paragaus gaminimo eigoje. Jei jau patiekalas pagamintas - papasakokite vaikui apie jo ingredientus ir taip neutralizuokite jo nepasitikėjimą nauju vaizdu lėkštėje. Galbūt visi naudojami ingredientai vaikui yra žinomi ir taip jis naują patiekalą greičiau priims. Rodykite pavyzdį. Mūsų atžalos dažnai net nejausdami mus mėgdžioja. Taip gali būti ir su valgymu. Valgykite tuo pačiu laiku ir tą patį ką siūlote ir savo mažiesiems ir, tikėtina, vaikai mažiau spyriosis. Naudokite jiems skirtus indus. Žaismingi vaikiški indai ar indai kūdikiams gali taip pat paskatinti jūsų atžalą valgyti. Juk iš lėkštutės-zuikučio ar meškučio daug maloniau kabinti šaukštais košę, nei iš paprastos nuobodios lėkštės. Žaismingai patiekite pietus. Vaikams greitai atsibosta įvairūs dalykai. Tame tarpe ir maistas. Kepate blynus pietums? Šaunu - pakeiskite jų formą ir nustebinkite savo vaiką! Pildami paruoštą blynų masę į keptuvę pabandykite samčiu išvedžioti raides, skaičius, įvairius voratinklius, neaiškias formas. Papasakokite netikėtą istoriją. Pietums trinta sriuba su špinatais, kurios, nujaučiate, jūsų vaikas atsisakys? O jei papasakotumėte apie tą keistą žalią sriubą dar keistesnę istoriją? Gaminkite kartu. Jei jūsų vaikas jau geba atlikti nesudėtingas užduotis, pakvieskite jį kartu gaminti. Įduokite šaukštą ir paprašykite ką nors išmaišyti, perpilti, sudėti, suminkyti ar panašiai. Žinoma, toli gražu neduokite mažam vaikui aštrių ar kitokių įrankių, kuriais jie gali užsigauti. Gaminimas gali būti išties smagus, jei paversite tai žaidimu - prieš gamindami iš popieriaus išsilankstykite virtuvės šefo kepures, užsidėkite prijuostes ar kartu serviruokite stalą, lyg tai būtų restoranas.
1. Vaikas suvalgė viską, ko jam reikia dienos metu. Galimai vaikui tiesiog pakako to maisto, kurį jis gavo pusryčiams, pietums ir užkandžiams.2. Vakarienės patiekale yra sudėtingesnis maistas, toks kaip mėsa arba sumaišyti produktai. Vaikai labai dažnai valgo akimis, jei jie suvokia ką mato lėkštėje, viskas yra aišku, ir tokį maistą vaikas paprastai turėtų ragauti.3. Kaip žinia, vaikai nelabai mėgsta daržoves. Taip jau yra, vaikai nelabai jas mėgsta.4. Spaudimas niekada nėra gera išeitis.5. Leiskite vaikams pasirinkti, valgyti ar nevalgyti. Svarbu užtikrinti, kad maistas būtų patiekiamas kas 3-3,5 h. Tokiu būdu vaikas bus užtikrintas, kad kas tokį laiko tarpą gaus pavalgyti. Be to, nesureikšminkite paties valgymo, geriau paverskite vakarienę smagiu šeimos pasisėdėjimu po dienos veiklų. Patiekite vaikui to paties maisto, kaip ir kitiems šeimos nariams, tačiau jokiu būdu nepulkite gaminti naujo, jei vaikui nepatinka tai, ką pagaminote. Tiesiog leiskite jam rinktis.
Daugiau apie sveiką vaikų mitybą galite sužinoti mano parengtame video… Vaikų nevalgumas - daug diskusijų sukelianti tema vien dėl skirtingo tėvų bei senelių suvokimo, kiek vaikas išties turi valgyti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lijanos Veismanienės, didžiausia suvartojamo maisto dalis nukeliauja vaikų augimui. Iki paauglystės yra normalu priaugti 2 kilogramus kūno svorio ir užaugti apie 3-4 cm per metus. Vaistininkė taip pat priduria, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikas po kiekvieno valgymo bėga į tualetą, ar po valgio atsiranda tokių nusiskundimų, kaip pilvo pūtimas, skausmas, baimė valgyti. „Pastebėjus šiuos signalus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dėl detalesnių tyrimų. Be jų išvadų ar gydytojo rekomendacijų vaikams negalima savavališkai duoti virškinimo fermentų, vaistų nuo pilvo skausmo ir pan.“, - pažymi L. Veismanienė. Bandydami padidinti nevalgiukų apetitą tėvai dažnai griebiasi vitaminų. Tačiau ar iš tiesų jie veiksmingi? Kalbėdama apie apetitą gerinančius vitaminus vaistininkė sako, kad vienas svarbiausių ir pagrindinių šiuo atveju yra vitaminas C. „Vitaminas C yra rūgštis, todėl labai greitai skatina virškinimo rūgščių bei fermentų išsiskyrimą, taip pagerindamas apetitą. Tačiau parinkus netinkamą formą ar dozę, galima nudeginti stemplę, burnos ertmę ar pažeisti vaiko dantukus. Pasak L. Veismanienės, reikia stebėti, kad tarp vaiko pasirinkimų neimtų dominuoti saldūs gėrimai, saldumynai ar kiti ne patys tinkamiausi maisto produktai. Taip pat reikėtų stebėti ir vaiko valgymo įpročius - kad kelių didelių valgymų per dieną nepakeistų nuolatinis užkandžiavimas“, - kalba L. Veismanienė. Ji tęsia sakydama, kad valgymo režimas ir subalansuota mityba yra svarbu, bet praktikoje tai tinka ar patinka ne visiems. „Tėvai turėtų žinoti, kad visai tai yra absoliučiai normalu. Pasirinkimo laisvė vaikui taip pat labai svarbi. Jei morka jam bus primygtinai brukama kaip vienintelė galimybė - vaikui ji bus nepatraukli, bet jei bus leidžiama rinktis iš kitų daržovių, morka gali tapti net ir labai patraukliu variantu.
