Žindymas yra natūralus ir svarbus procesas, tačiau jis apipintas įvairiais mitais ir klaidingais įsitikinimais. Dažnai mamos nerimauja dėl savo pieno kiekio ir kokybės, ypač dėl jo riebumo. Šiame straipsnyje aptarsime, ar motinos pienas gali būti per liesas, kaip padidinti jo riebumą ir paneigsime dažniausius mitus, susijusius su žindymu.
Dažniausi Mitai Apie Žindymą ir Pieno Riebumą
Dauguma mitų apie žindymą yra giliai įsišakniję ir perduodami iš kartos į kartą. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų:
"Man dingo pienas"
Sakau vienareikšmiškai - pienas imti ir dingti negali. Po gimdymo už pieno gamybą atsakinga endokrininė sistema ir hormonai, tad nežiūrint į tai, ar jūs žindysite, ar ne, pieno bus. Jeigu po gimdymo buvo kažkokių probleminių situacijų, kūdikis buvo atskirtas, nežindė, tuomet 2 - 3 parą po gimdymo krūtys bus gausios pieno. Maždaug 1 - 2 savaitės po gimdymo už pieno gamybą tampa atsakinga autokrininė sistema ir viskas vyksta pagal paklausos - pasiūlos principą. Vadinasi, kol kūdikis žįs, tol pieno bus.
"Neprivalgo - arba per liesas pienas"
Visų moterų pieno santykis, kiek jame yra baltymų, riebalų, angliavandenių, yra tikrai labai panašus. Tad valgomu maistu mes jo negalime nei pariebinti, nei paliesinti. Tai, ką mamos mato bandydamos įvertinti pieno riebumą, priklauso nuo įvairių aspektų. Kokiu būdu tai daroma - rankomis ar pientraukiu? Kokiu paros metu? Ar vaikui dar nežindus, kai krūtis pilna pirmojo pieno? Skirtingais būdais gausite skirtingą nusistovėjusios grietinėlės kiekį, tačiau iš to mes nesprendžiame apie pieno kokybę. Pienas visada yra geras, tad jeigu kūdikiui neauga svoris, ne pieno liesume ar riebume reikėtų ieškoti priežasčių.
Internete netyla diskusijos apie mamos pieno riebumą. Kai kurios mamos išgyvena, kad jų pienas gali būti per liesas kūdikiui. Kitos teigia priešingai, kad kūdikis nuo jų pieno auga storulis. Pasirodo, „kalta” žindymo taktika. Jeigu kūdikis prastai priauga svorio, dažniausiai to priežastis būna netikusi maitinimo taktika, kai nedaug iš vienos krūties pažindęs (gavęs iš jos tik pradinio liesojo pieno) kūdikis perkeliamas žįsti iš kitos krūties ir iš jos taip pat gauna tik liesojo pradinio pieno. Mamos pieno gamyba vyksta pagal jos genuose užrašytą pieno sudėties kodą. Tad žindomo kūdikio iš mamos pieno gaunamų riebalų kiekis priklauso nuo maitinimo taktikos, t. y. ar jam leidžiama iš vienos krūties žįsti užtenkamai ilgai, kad gautų ir riebesniojo galinio pieno, ar jis per vieną maitinimą kilnojamas ir iš abiejų krūtų prisivalgo tik pradinio liesojo pieno. Riebalų kiekis piene padidėja žindant. Nustatyta, kad maitinimo pabaigoje riebalų piene kartais padidėja penkis kartus, palyginti su maitinimo pradžia. Taigi, kuo ilgiau žindysite, tuo riebesnis bus pienas.
Prolaktinas, hormonas atsakingas už pieno kiekį, geriausiai skiriasi naktį. Pikas yra tarp 1 - 4 valandos ryto, kuomet gauname daugiausia poilsio. Pienas tuo metu maistingiausias ir riebiausias, krūtyse jaučiamas didesnis pilnumo jausmas, todėl naktinis žindymas mažiausiems kūdikiams yra labai svarbus.
"Žindanti mama negali gerti kavos"
Reikėtų vertinti individualias situacijas. Jeigu tai labai jautrus vaikas, kurio tiek nervų sistema, tiek skrandis yra jautresni, jis gali reaguoti į didesnį kofeino kiekį. Kalbant apie pirmąjį kūdikio pusmetį, iki primaitinimo. Labiausiai viskas priklauso nuo išgeriamo kiekio ir kavos paruošimo būdo. Apie pastarąjį, beje, retai kas susimąsto. Jeigu geriate plikomą kavą, neretai jau atšalusią, tirščiai būna ilgai išmirkę ir kofeinas išsiskyręs dideliais kiekiais. Tad jeigu nenaudojate kavos aparato, užplikius kavą tirščius būtinai nupilkite. Tačiau visuomet galite pasitikrinti - pagerkite savaitę laiko kavą be kofeino ir matysite, ar kažkas keičiasi. Tik nepamirškite, kad kofeinas yra ne tik kavoje. Jo yra ir juodoje arbatoje, kakavoje, juodame šokolade, energetiniuose gėrimuose. Tad įskaičiuokite ir šiuos kiekius į tą 1 - 2 puodelių dienos normą.
"Skausmas žindant yra normalu"
Skaudėti neturi, bet jautrumas gali būti. Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo speneliai jautrūs, nes vyksta adaptacija. Jautrumas jaučiamas, kai liečiasi rūbai, kai šluostote rankšluosčiu, kai vaikas netyčia sučiumpa. Bet tai ne toks jausmas, kai kenčiate ir sunku kvėpuoti. Po tokių pakentėjimų atsiranda žaizdos ir jos nėra taip lengvai pagydomos. Moterys neretai sulaukia komentarų, kad „tau neturi skaudėti, neprisigalvok, pažiūrėk kaip kūdikis gerai apžioja spenelį“. Tačiau apžiojimą vertiname ne pagal išvaizdą, o pagal pojūtį. Jeigu neskauda, vadinasi viskas gerai. Nes nebūtinai problema gali būti matoma iš išorės, galbūt ji vaiko burnos viduje. Tad jeigu skauda, nelaukite nieko ir kreipkitės pagalbos.
"Krūtis reikia saugoti nuo šalčio, kad neperpūstų"
Vėjas „nupūsti“ jūsų pieno tikrai negali. Jeigu jus vėjas įtakoja ir įprastai jo saugotės, nes susergate, tuomet ir žindymo metu tai darykite. Tačiau jei žiemą maudydavotės eketėje, tuomet specialiai nereikėtų per daug prisirengti ir papildomai saugotis, nes kaip tik sukaisite. O žindant lauke juk nereikia iki pusės išsirengti, kad kūdikį pamaitinti, iškišame vos spenelio galiuką. Svarbiau pasirūpinkite tinkamais žindymui rūbais, prisidenkite šaliku. O šiltuoju metų laiku mes visiškai apie tai nesukame galvos, nes mastitai ir uždegimai kyla ne nuo perpūtimo.
"Jei kūdikis neėmė krūties per pirmas valandas, tai ir nebežįs"
Tai išties liūdnas ir netgi medicinos įstaigose vis dar gajus mitas. Kad, jeigu kūdikis per pirmas savo gimimo valandas ar pirmą parą nežįs krūties, tėčiai jau gali keliauti pirkti mišinuko. Kūdikiai po gimdymo labai skirtingai elgiasi. Tai priklauso ir nuo nėštumo, ir pačio gimdymo. Jei gimdymas buvo sunkus, ilgas, medikamentinis - išvargusi bus ne tik mama, visą šią kelionę kartu praėjo ir kūdikis. Tad visiškai natūralu, jei kūdikis bus mieguistas, neims krūties ir norės tik miegoti. Viskas su tuo gerai, ilsėtis reikia, lygiai taip pat reikia ir pavalgyti. Tad mamai reikės nusitraukti priešpienio į indelį, kiekvieno valgymo metu jo pasiūlyti, pavilgyti lupytes ir tiesiog pabūti tokiame kontakte. Jeigu kūdikis vis nevalgo iš krūties, toliau maitinti kitu būdu, bet sekantį kartą vėl pirmiausia pradėti nuo krūties. Tam gali prireikti kelių parų ar net savaičių. Net ir pradėjus maitinti mišiniu, visuomet vėl galite sugrįžti prie maitinimo krūtimi. Tegul ir ne visu 100 procentų, bet ir 20 procentų bus puiku. Pirmąjį mėnesį tai padaryti pakankamai lengva, ypač kreipiantis pagalbos į žindymo specialistą.
"Juk žindyti natūralu, tai ir labai lengva"
Natūralumas ir lengvumas ateina su žiniomis. Kol žinių nėra, deja, tai nėra taip lengva. Mes, kaip visuomenė, esame nutolę nuo natūralumo, smegenys pilnos štai tokios gausybės mitų ir mums sudarytos visos sąlygos nežindyti. Tad susirinkti tinkamą informaciją, gauti pagalbą ir palaikymą pakankamai sudėtinga, tam reikės jūsų užsispyrimo ir kantrybės. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindymo sėkmę lemia būtent palaikymas. Neveltui yra tėvystės kursai, kuriuose pamatysite, kad ne jums vieniems nėra paprasta ir, kad tai visiškai normalu. Tad linkiu skirti laiko žinioms, nes jos įgalina ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.
Pieno Gamybą Skatinantys Produktai
Moksliniai tyrimai nėra įrodę, kad kažką vartojant mes padidinsime pieno gamybą. Pieno gamybą skatina pats kūdikio maitinimas, t. y. stimuliacija. Tad norint ją didinti reikėtų dažninti žindymą arba nutraukiamo pieno kiekį. Taip pat būdamas apžiojęs krūtį kūdikis ne visada žinda. Jis gali neturėti jėgų žįsti, o mums atrodys, jog tiek daug laiko laikome jį prie krūties, tačiau pieno nedaugėja. Tad kartais įvedamas papildomas pieno nusitraukimas, kad padidinti jo gamybą. Tačiau to nereikėtų patiems spręsti ir jeigu kyla mintys, jog pieno trūksta, reikėtų pasitarti su specialistu.
Kalbant apie dažnai minimus žolinius preparatus: pankolis - tikrai nėra tinkamas, jis priskiriamas prie neurotoksiškų priemonių. Vaistinė ožragė - yra šaltinių, kad gali prisidėti prie pieno gausinimo. Alaus mielės - gurkšnojant nealkoholinį alų, poveikis gali būti vien dėl to, kad atsipalaiduosite ir romantiškai vakarosite kartu su vyru.
„Svarbiausia yra tiesiog nepamiršti pasirūpinti, kad pakankamai valgytumėte ir gertumėte. Tuomet bendra savijauta bus geresnė, o kai jaučiatės ramiai ir atsipalaidavusiai, viskas daug paprasčiau. Pieno gamybai organizmas papildomai išnaudoja apie 300 - 500 kalorijų, tad tam reikia turėti ir papildomai energijos. Neretai mamos dalinasi, kad troškulys ir alkis tampa nuolatiniais palydovais,“ - akcentuoja žindymo konsultantė.
Karvių Pieno Riebumas
Pieno riebalai yra viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Natūraliame karvės piene randama nuo 2,5 iki 7 proc. riebalų. Pieno riebumą 60-80 proc. lemia šėrimas. Nepakankamas šėrimas pieno riebumą mažina 0,4 proc. Pieno riebumas mažėja ir tų karvių, kurios su pašarais gauna daugiau neprisotintų riebalų rūgščių, kai yra neteisingas koncentruotųjų ir stambiųjų pašarų santykis. Mažesnį pieno riebumą lemia nepakankamas maistinių skaidulų suvartojimas, dėl to gali išsivystyti acidozė. Geros kokybės šienainiu (gerai virškinamu, su tinkamu ląstelienos kiekiu) šeriamos karvės duoda 0,3 proc. riebesnį pieną, palyginti su tomis, kurios gauna vien šieno.
Šėrimo Rekomendacijos karvių ūkiuose
Ūkininkai, kuriems svarbu gauti daug baltymų ir riebalų turintį pieną (žinoma, atsižvelgiant į veislės galimybes), šėrimą turėtų tvarkyti, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų:
- Parinkti pašarus, geriausiai tinkančius pieninėms karvėms.
- Siekti, kad karvės suėstų kuo daugiau pašarų.
- Turėti tikslius šeriamų pašarų cheminės sudėties ir kokybės duomenis.
- Paruošti labai aukštos kokybės žolinius pašarus ir tinkamai juos laikyti.
- Sudaryti racionus, turinčius reikiamą kiekį energijos, baltymų, ląstelienos, mineralinių medžiagų ir riebaluose tirpių vitaminų.
Pašarų karvės suėda daugiau, kai:
- Kasdien išvalomos ėdžios.
- Ėdžios tinkamo ilgio, ir prie jų vienu metu lengvai telpa visos karvės.
- Šeriama dažnai ir laikomasi įprasto nuoseklumo.
- Raciono drėgnis ne didesnis kaip 50 proc.
- Suaugusios karvės ir pirmaveršės laikomos atskirose grupėse, kad pastarosios nebūtų nustumiamos nuo ėdžių.
- Pašarai racione keičiami palaipsniui.
- Karvidėje įrengtos patogios grindys ir gera ventiliacija.
Koncentruotųjų ir apėmingųjų pašarų tarpusavio santykis racione turi didelę įtaką primilžiui ir pieno sudėčiai. Pieningų karvių racionuose koncentruotieji pašarai sudaro 40 proc. ir daugiau. Tačiau dėl itin didelio koncentratų kiekio racione pieno riebumas gali sumažėti daugiau kaip 1 proc., o baltymų, priešingai, - padidėti 0,2-0,3 proc.
Pieningų karvių racionų SM žalios ląstelienos turėtų būti apie 20 proc., o mažesnio produktyvumo karvių - apie 24 proc. Ląsteliena išlaiko struktūriškumą ir gerina didžiojo prieskrandžio veiklą tik tada, jeigu žoliniai pašarai smulkinami ne mažesniais kaip 1 cm ilgio gabalėliais. Šeriant racionais, kuriuose ląstelienos mažai arba žoliniai pašarai yra labai susmulkinti neišvengiamai pasireiškia acidozė, prastėja karvių apetitas, jos liesėja, mažėja piene riebalų, bet 0,2-0,3 proc. daugėja baltymų.
Kaip Padidinti Mamos Pieno Riebumą Žindymo Metu?
Skubame nuraminti - motulė gamta taip jau viską surėdė, kad mamos pienas turi unikalią savybę - jis yra būtent tokios sudėties, kokios reikia kiekvienam mažyliui. Nėra dviejų moterų, kurių pieno sudėtis būtų identiška. Priešpienyje riebalų yra mažiau nei brandžiame mamos piene, tačiau imuninių medžiagų yra net 10 tūkst. Paprastai mamos pienas yra pakankamai riebus. Jo riebumas varijuoja nuo dviejų iki šešių procentų. Per liesas mamos pienas pasitaiko ypač retai, tik tuomet, kai mama smarkiai badauja. Ar jūsų pienas nėra liesas, nustatyti galima tik jį ištyrus. Tačiau tą daryti nėra tikslinga, nes mamos pieno riebumą gali lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, paros laikas (rytas, diena ar vakaras), žindymo metas (pradžia ar pabaiga).
Riebalų kiekis kinta kiekvieno maitinimo metu. Pats riebiausias pienas gaminasi naktį, paryčiais, o vakare yra liesesnis. Todėl vakarais mamoms patariama su vaikeliu būti kuo daugiau, kad jos kiek įmanoma anksčiau pastebėtų, kada jis nori valgyti, ir galėtų jam pasiūlyti krūtį, kol mažylis dar nepradėjo verkšlenti. Atsipalaiduokite ir kuo dažniau žindykite mažylį. Taip jis gaus daugiau riebalų.
Svarbu žinoti ir tai, kad žindymo pradžioje greitai ir gausiai besiskiriantis pienas yra pats liesiausias. Vėliau to paties žindymo metu, pieno srovei lėtėjant bei krūčiai minkštėjant, riebalų piene daugėja. Taigi, kuo ilgiau žindysite, kuo krūtis atrodys tuštesnė ir kuo lėčiau iš jos bėgs pienas, tuo riebesnis jis bus.
Ar tiesa, kad jeigu mamos pienas riebus, kūdikis žinda trumpiau, nes greičiau pasisotina? Taip, vidutiniškai riebalų mamos piene (3,8 g/dl) yra truputėlį daugiau negu karvės piene (3,7 g/dl). Tačiau žindantis kūdikis gauna ne visą laiką vienodo riebumo pieną. Gyvybei svarbesnis už riebalus ir kitas maistines medžiagas yra vanduo. Vandens reikia, kad kraujas būtų skystas ir galėtų tekėti net ir pačiomis smulkiausiomis kraujagyslėmis, kad kiekvienoje kūno ląstelėje vyktų medžiagų apykaita, kad į skrandį ir žarnyną išsiskirtų virškinti reikalingos sultys… Todėl bet kuris sveikos mitybos skatintojas sako: „Pirmiausia atsigerk, paskui valgyk!” Ši visuotinė taisyklė galioja jau nuo gimimo. Ją įvedusi gamta pasirūpino pieną mamų krūtyse paskirstyti taip, kad žįsdamas kūdikis pirmiausia „atsigertų” pradinio liesesniojo pieno, paskui „pasisotintų” ir galiniu riebiuoju, turinčiu daugiau riebalų. Trumpai žįsdamas gali greičiau pasisotinti tik tuomet, jeigu žinda taip efektyviai ir pienas iš krūties stumiamas taip veržliai, kad kūdikis spėja išžįsti ir pradinį liesesnįjį, ir galinį riebesnįjį pieną.
KŪDIKIO MAITINIMAS ŽINDYMU 🤱🏼 5 klaidos, kurių reikia vengti
Ar įmanoma padidinti ar sumažinti mamos pieno riebumą? Mamos pieno gamyba vyksta pagal jos genuose užrašytą pieno sudėties kodą. Krūtyse esančios liaukinės ląstelės paima iš kraujo tiek vandens, baltymų, angliavandenių, riebalų ir kitų medžiagų, kiek reikia. Pertekliaus neima. Labai riebiai valganti mama tik greičiau nutuks. Gerai besimaitinančios žindyvės medžiagų apykaita organizuojama taip, kad iš maisto gautas tos dienos poreikius viršijantis riebalų perteklius lengvai „padedamas” į atsargas poodiniame sluoksnyje. Ir taip pat lengvai iš ten paimamas mamos pieno gamybai tomis dienomis, kai jos maiste riebalų pritrūksta. O žindomo kūdikio iš mamos pieno gaunamų riebalų kiekis, kaip jau minėjau, priklauso nuo maitinimo taktikos, t. y. ar jam leidžiama iš vienos krūties žįsti užtenkamai ilgai, kad gautų ir riebesniojo galinio pieno, ar jis per vieną maitinimą kilnojamas ir iš abiejų krūtų prisivalgo tik pradinio liesojo pieno. Aišku, ilgai badaujančios moters (kai net išsenka poodinis riebalų sluoksnis) viso pieno riebumas sumažėtų.
