Mityba - tai procesas, kurio metu maiste esančios medžiagos virsta kūno audiniais ir suteikia energijos žmogaus fizinei bei psichinei veiklai. Mityba yra svarbi sveikatos ir vystymosi dalis. Augančiam žmogaus organizmui labai svarbu maitintis sveikai, todėl vaikus apie sveikos mitybos įpročius reikia mokyti nuo mažų dienų. Sveika mityba padeda vaikams augti ir sėkmingai mokytis. Labai svarbu tėvų švietimas ir domėjimasis sveika mityba. Kol žmogaus organizmas auga ir bręsta, jis gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau prasti mitybos įpročiai ateityje gali pasireikšti įvairiomis sveikatos problemomis, kurias ištaisyti gali būti sunku, o kartais - neįmanoma. Be to, jau suaugusių žmonių suvokimas, kokius produktus ir kodėl rinktis, formuojasi dar mažumėje, o vėliau tampa nesąmoningu pasirinkimu.
Dauguma alergijų atsiranda dėl nusilpusios imuninės sistemos ir užsiteršusio organizmo. Tikriausiai daug kam žinomi tokie alergijos simptomai, kaip: užgulta nosis, čiaudulys, niežtinčios, paraudusios akys, bėrimas. Alergija maistui - tai nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Kad įvyktų alerginė reakcija, vaiko imuninė sistema turi būti įjautrinta nuo prieš tai suvalgyto to paties maisto, arba per motinos pieną. Antrą kartą valgant - pasireiškia alerginiai simptomai. Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Alergijos maisto produktams yra susijusios su per stipria imuninės sistemos reakcija. Jos gali pasireikšti iškart, sukeldamos aiškius simptomus vos tik suvalgius alergizuojančio maisto, pvz. dilgėlinės tipo bėrimas. Taip pat gali būti ir uždelstos - sukelti ilgiau trunkančius arba pasikartojančius simptomus, pvz. egzema.
Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”. Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu.
Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.
Vienas iš alergijos simptomų, kuris gali būti ir kitų ligų priežastimi - bėrimas. Daugelis tėvų pirmą kartą susidūrę su vaikų išbėrimu, išsigąsta ir nežino ką daryti. Kiekvienas tėvas bent kartą yra susidūręs su nerimu, kai ant kūdikio odos netikėtai atsiranda raudonos dėmės, spuogeliai ar pleiskanojantys plotai. Nors pamatytas bėrimas dažnai sukelia paniką ir mintis apie visą gyvenimą truksiančias alergijas, realybė dažniausiai būna ne tokia gąsdinanti. Odos reakcijos gali būti labai įvairios: nuo paprasto sudirginimo dėl rūgščių produktų iki tikrosios maisto alergijos ar netoleravimo.
Bėrimas dažniausiai atsiranda, jei vaikui diagnozuota kontaktinė alergija. Kontaktinė alergija - tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Šio bėrimo galima išvengti, pašalinant šaltinį, kuris sukėlė alergiją.
Dar viena su bėrimais susijusi, gana dažnai vaikams pasitaikanti liga, apie kurią tėvai turi žinoti: atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Dažniausiai tokiu atveju pažeidžiami skruostai ir skalpo oda. Jeigu liga pasireiškia tarp 2 metų amžiaus ir paauglystės, bėrimas paprastai atsiranda alkūnių ir kelių odos raukšlėse, taip pat ant kaklo, riešų, kulkšnių arba odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų.
Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurie maisto produktai gali sukelti atopinį dermatitą. Atopinio dermatito paūmėjimą sukelia tie patys maisto produktai, kaip ir alergiją maistui: pienas ir jo produktai, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir jūrų gėrybės, riešutai (ypač žemės riešutai), šokoladas, citrusiniai vaisiai, ankštinės daržovės, pomidorai, vynuogės ir net avokadas. Atkreipkite dėmesį ar vaikui, duodant kurį nors iš šių maisto produktų, neatsirado atopinio dermatito simptomų.
Labai svarbu žinoti, kad dažnai žmonės yra alergiški ar jautrūs tiems produktams, kuriuos jie labiausiai mėgsta ir sako, kad be jų negalėtų gyventi. O tai yra dėl to, kad kai organizmas negauna šio maisto, jis siunčia į smegenis signalą.
Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai, netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.
Kaip atpažinti alergijos maistui požymius?
Alergijos maistui simptomai gali būti švelnūs, vidutiniai arba sunkūs. Stiprus švokštimas ir apsunkintas kvėpavimas gali būti anafilaksijos požymiai, tuomet reikia nedelsiant kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą arba kviesti greitąją medicininę pagalbą. Alerginiai bėrimai nėra vienodi - jie gali skirtis savo forma, vieta ir atsiradimo greičiu.
Dažniausi alerginiai odos reakcijų tipai:
- Dilgėlinė: Tai viena dažniausių ir lengviausiai atpažįstamų alerginių reakcijų. Išvaizda: Odoje atsiranda iškilūs, raudoni ar blyškūs pūkšlės, primenančios nudginimą dilgėle. Trukmė: Dažnai pūkšlės migruoja - vienoje vietoje išnyksta, kitoje atsiranda.
- Atopinis dermatitas: Tai lėtinė odos būklė, kurią maisto alergija gali išprovokuoti arba paūminti. Išvaizda: Oda tampa sausa, šiurkšti, paraudusi, pleiskanojanti.
- Kontaktinė alergija: Tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu.
Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.
Ką daryti, jei įtariate alergiją maistui?
Atsiradus alergijos simptomams, rekomenduojama apsilankyti pas alergologą. Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje.
Diagnostikos metodai:
- Odos dūrio testas: Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama, ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
- Odos lopo testas: Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.
Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto.
Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija, gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus.
Jei šeimoje yra kenčiančių nuo alergijos (ypač jei abu kūdikio tėvai yra kam nors alergiški, ir nebūtinai maistui), tai ženklas, kad kūdikį reikėtų stebėti atidžiau: nors kūdikis ir nepaveldi tam tikros alergijos rūšies, jis paveldi polinkį į alergijas. Priešingu atveju, jei šeimoje nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tikimybė susirgti kūdikiui yra mažiausia.
Prevencija ir mitybos rekomendacijos
Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidės principą. Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek, kiek norisi. Porcijų dydis išvardintas sveikos mitybos piramidėje, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus. Jų dydis, skirtas kiekvienam maitinimui, apskaičiuojamas sveikam, aktyviam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai judančiam vaikui, nepriklausomai nuo lyties. Mažiau aktyviam vaikui užtenka mažesnio porcijų skaičiaus.
Formuojant vaikų sveikos mitybos įpročius, nuo mažų dienų galime padėti užkirsti kelią alergijos plitimui. Rekomenduojama sumažinti perdirbto ir rafinuoto maisto vartojimą. Vietoj to siūloma valgyti daugiau: vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų. Suvartoti kuo mažiau gyvulinių baltymų (jautiena, kiauliena, vištiena, pieno produktai), išskyrus žuvį.
Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Geros naujienos yra tos, kad daugumą ankstyvųjų alergijų vaikai „išauga“. Pavyzdžiui, alergiją pienui, kiaušiniams, kviečiams ir sojai vaikai dažnai praranda iki mokyklinio amžiaus.
Svarbiausia yra drėkinti odą. Naudokite emolientus (specialius drėkinamuosius kremus be kvapiklių ir dažiklių) kelis kartus per dieną. Venkite savarankiškai tepti hormoniniais tepalais be gydytojo paskyrimo.
Senesnės rekomendacijos siūlė atidėti alergenų įvedimą vėlesniam laikui, tačiau šiuolaikinė medicina laikosi priešingos nuomonės. Tyrimai rodo, kad ankstyvas (nuo 4-6 mėnesių) ir reguliarus potencialių alergenų (pvz., žemės riešutų sviesto, kiaušinių) įvedimas mažais kiekiais gali padėti išvengti alergijos atsiradimo ateityje. Pagrindinė taisyklė pradedant primaitinimą - įvesti po vieną naują produktą ir stebėti vaiką 2-3 dienas. Tai vadinama „trijų dienų taisykle“. Jei per šį laiką neatsiranda bėrimų, virškinimo sutrikimų ar nuotaikos pokyčių, produktą galima laikyti saugiu ir įvesti kitą. Jei pastebėjote reakciją, nutraukite to produkto vartojimą, palaukite, kol simptomai išnyks, ir pasitarkite su gydytoju dėl tolesnių veiksmų.
Kūdikių (vaiko) alergiją maistui vertinkite labai rimtai, nes bet kuri akistata su alergizuojančiu produktu gali būti pavojinga gyvybei (net jei anksčiau reakcija buvo švelni). Būtinai informuokite visus besirūpinančius vaiku (senelius, auklę, vaikų darželio personalą ir t. t.).
Alergijos pradžiamokslis padės atpažinti ligą (pokalbis studijoje)
Alpiniams ar tam tikrų produktų netoleruojantiems kūdikiams ir vaikams paprastai skiriama eliminacinė dieta, kurios trukmė - 2-3, rečiau - iki 6 sav. Ši dieta paprastai skiriama, kai įtariama maisto alergija, tačiau sudėtinga nustatyti specifinį, pagrindinį alerginę reakciją sukeliantį alergeną.
ŽALIOSIOS DĖŽUTĖS komandos misija - padėti atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą ir geresnę savijautą. Dirbame tam, kad galėtume dalintis savo sukauptomis žiniomis ir įrodyti, kad natūralios priemonės yra naudingos ir veiksmingos. Mūsų klientai pamilo TOP produktus - inovatyvius rutuliukus su pelynu PONAS BAUBAS ir skaidulas DRAKONAS.
