Jurgita Krivickienė - moteris, išgarsėjusi realybės šou ir sukūrusi tvirtą šeimą.
Prieš 15 metų Jurgita išgarsėjo realybės šou „Baras“. Šis šou, kurio dalyviai tris mėnesius gyveno ir dirbo bare pajūryje, pavertė Jurgitą žvaigžde.
Į finalą patekusi ir jame kolegai Laimiui Bartasūnui pralaimėjusi Jurgita turėjo minias gerbėjų, kone kiekvienas sutiktas vaikas norėjo ją bent paliesti, bet rami, į skandalus šou nesivėlusi akinamos šypsenos juodaplaukė po „Baro“ tarsi pradingo.
Ji tvirtina, kad tuomet nesislapstė, tiesiog nebuvo noro užsiimti pašaline veikla - draugystė su itin populiariu televizijos laidų vedėju K.Krivicku ir greitos jų vestuvės užpildė visą laisvalaikį.
Asmeninis gyvenimas ir santuoka su Kristupu Krivicku
„Kristupas mane tikrai neslėpė, - kvatojasi Jurgita, dar kartą neigdama gandus, kad žinomas vyras ją uždarė namuose, - tai buvo mano pasirinkimas."
Kaip jos pasirinkimas buvo ir atsidėti motinystei, o ne siekti profesinės karjeros.
„Jūsų meilės istorija su tuomet jau populiariu televizijos laidų vedėju K.Krivicku apipinta gandais - niekas net nežinojo, kad susitikinėjate, o staiga vestuvės, viena po kitos gimė dukterys. Kaip tapote pora, nes iki šiol atrodote lyg iš skirtingų pasaulių? - paklausiau J.Krivickienės. - 2003 metais dalyvavau pirmajame realybės šou „Baras“. Tris mėnesius gyvenome ir dirbome bare - su išoriniu pasauliu beveik neturėjome galimybių bendrauti. Kristupas buvo kartą kitą atvažiavęs aplankyti kolegų, bet tada tik persimetėme keliais žodžiais."
Viskas prasidėjo per LNK sezono atidarymo vakarėlį.
„Baras“ baigėsi jo išvakarėse, patekau į finalą ir iš Palangos grįžau tik naktį. Ketinau vakarėlyje neužsibūti, kaip vėliau sužinojau, ir Kristupas ten tik trumpam užsuko. Kristupas mane užkalbino - šalia buvo ir daugiau žmonių: „Baro“ kūrėjai, dalyviai. Visi norėjo su mumis pabendrauti. Kristupas pasisiūlė pasaugoti mano rankinę, kai ieškojau, kur pasidėti. Kažkas jį pakvietė pasikalbėti, o jis, kad neišeičiau, su savimi pasiėmė ir mano rankinę. Grįžo negreitai. Paskui prasidėjo šokiai, ir galiausiai jis mane palydėjo namo. Bet savo telefono numerio tąsyk nepasakiau, nors jį gauti nebuvo sunku. Kitą dieną sulaukiau Kristupo skambučio. Beje, tądien susipažinome ne tik mes. Tame vakarėlyje prasidėjo ir Pauliaus Kovo bei Nijolės Narmontaitės draugystė."
Iš pradžių daug kalbėdavomės telefonu, dažnai susitikdavome.
Daugiausia laiko leidome dviese, nes aš nenorėjau dėmesio - po „Baro“ jo sulaukdavau itin daug.
Net per pirmąjį pasimatymą vos ne pati įsiprašiau pas Kristupą į svečius - nenorėjau eiti į kokią nors kavinę ar kur kitur, kur mane galėtų atpažinti.
Po pusantro mėnesio Kristupas pasipiršo.
Man tai buvo didelė staigmena.
Buvo gražus rudeniškas oras, tad išėjome pasivaikščioti.
Eidami pro Šv.Jonų bažnyčią išgirdome giedant ir užsukome paklausyti.
Ir staiga Kristupas išsitraukė žiedą.
Dar tą patį vakarą supažindinome savo mamas ir pranešėme joms naujieną.
Buvau jauna, tačiau man nekilo abejonių, ar elgiuosi teisingai.
„Bare“ mes mėgome pasvajoti.
Visada sakiau, kad labai norėčiau šeimos.
Net pati negaliu paaiškinti, iš kur jau tada buvo toks noras.
Mūsų vestuvės įvyko antrąją Kalėdų dieną.
Niekada nemaniau, kad tekėsiu žiemą, bet labai džiaugiuosi, kad taip nutiko.
Iki Šv.Jonų bažnyčios važiavome per tuščią baltą miestą, spaudė šaltukas ir buvo labai slidu.
Tačiau grožis - neapsakomas.
Nežinau, ar šiaip būtume susitikę.
Juolab kad ilgai pietaudavome toje pačioje kavinėje, bet visada prasilenkdavome.
Prieš patekdama į „Barą“ dirbau naktinio klubo administratore.
Pietaudavome kavinėje, kur valgyti eidavo ir LNK televizijos kolektyvas.
Kristupas ten irgi kone kasdien lankydavosi, bet niekada nepastebėjome vienas kito.
Motinystė ir šeimos gyvenimas
„Jūsų dukterys jau didelės: Atėnei - beveik keturiolika, Eladai - vienuolika, Faustai - septyneri. Ūgtelėjo ir anksčiau, nei tikėtasi, į pasaulį pasibeldęs Augustas."
Šiemet Krivickų šeimyna į mokyklą išleido visas tris savo mergaites.
Viena jų, itin laukdama naujojo gyvenimo etapo, žengė į pirmą klasę, kitos dvi - į penktą ir septintą klases.
Jas visas suruošti iššūkis buvo išties nemažas, tačiau apsukrioji mama visagalė viskuo pasirūpinti spėjo dar prieš iškylant problemai.
„Viso pasiruošimo nepalikome paskutinei minutei, visgi daug mergaičių, - juokėsi Jurgita.
- O šiaip labai ramu.
Kai pirmos dvi dukros ėjo į pirmą klasę, buvo daugiau streso.
Dabar, kai jau trečią kartą išleidau, viskas kitaip.
Be to, jos visos eina į tą pačią mokyklą, dėl to išvis nėra, ko jaudintis.
Aišku, gal jaunėlei dukrai kiek keista, daug nežinomybės, bet kai tokios sesės šalia, viskas ramu.“
Žinoma, namuose ramu būna ne visados - kai Fausta, Atėnė ir Elada yra skirtingo amžiaus, Jurgita pripažįsta, kad pasitaiko visko: „Tačiau už namų ribų, jos išvien, viena kumštis, viena kitą labai palaiko.“
Dvimetis brolis Augustas - taip pat to kumščio dalis.
J.Krivickienė džiaugiasi, kad visų vaikų ryšys - ypatingas.
„Jis jau išlepintas - juk turi tris seseris... Jam mergaitės yra viskas.
Vos atsikėlęs, iškart jų ieško - tad meilės ir dėmesio gauna per akis“, - šypsojosi ji.
Visgi tokioje didelėje šeimoje tėvams labai svarbu dėmesį paskirstyti po lygiai į keturias dalis.
O tai pavyksta toli gražu ne visuomet - vos spėja suktis, kai visų poreikiai tokie skirtingi.
„Kartais, atrodo, laiko dienoje pritrūksta...
Bet mergaitės supranta, kai kažkuriam reikia daugiau dėmesio, kai suserga ar šiaip kokia problema iškyla.
Svarbiausia, kad po to kompensuotumėme.
Todėl labai daug visko veikiame kartu, taip ir dėmesį po lygiai paskirstome.
O jei ir neužtenka kažkuriam, mažiau pamiegu ir sugalvoju, kaip išspręsti situaciją.
Mamos juk visagalės“, - šypsosi ji.
Ankstyvas gimdymas ir kova už gyvybę
Žurnalistui ir televizijos laidų vedėjui Kristupui Krivickui šie metai buvo itin sudėtingi.
Gegužės pabaigoje Krivickai susilaukė sūnaus, kuris gimė trimis mėnesius per anksti.
Vos 27 savaitę pasaulį išvydęs kūdikis gimė sverdamas tik 1 kg 300 g.
Kristupas pasakoja, kad pirmos paros buvo tarsi kino filme.
Visi šeimos nariai bandė tvardytis ir nepalūžti bei leisti medikams dirbti savo darbą.
„Privalėjau būti stipri, turėjau maitinti vaikelį, tačiau pienas iš to streso buvo dingęs.
Todėl stengiausi laikytis ramiai, kad tik pieno atsirastų.
Be to, negalėjau rodyti panikos ir savo trims dukroms, privalėjau joms šypsotis ir kartoti, kad mums viskas gerai", - sunkiausias akimirkas LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo.. Iki...“ prisiminė Jurgita Krivickienė.
Medikai gimusio mažylio būklę vertino kaip kritinę.
Netrukus mažylio svoris ėmė kristi.
Gydytojai sakė, jog kūdikiui šansų išgyventi yra nedaug, todėl Krivickams iš karto pasiūlė pagalvoti apie krikštynas.
„Tai buvo jautri ir prasminga ceremonija, per kurią ir mums, ir medikams suspaudė širdį.
Kunigo skaitomi tekstai apie stiprybės palinkėjimą ir sveikatą ten įgauna visiškai kitokią prasmę", - pasakoja Kristupas.
Žurnalistas sako, kad krikštynų ceremoniją galima vadinti stebuklu, nes vos tik gimusį mažylį užpuolė kelios rimtos infekcijos.
Vos kelių dienų mažyliui teko kovoti su plaučiu uždegimu ir meningitu.
O būtent po jos mažylio svoris pradėjo augti, sveikata ėmė gerėti, o medikai ėmė kalbėti apie mamos ir mažojo paciento išleidimą namo.
Per krikštynų ceremoniją ketvirtam Krivickų vaikui buvo suteiktas Augusto Kajaus vardas.
Augustas yra antrasis Kristupo Krivicko vardas, o apie sūnų vardu Kajus nuo paauglystės svajojo Jurgita.
„Su šypsena važiavome paskutinei gydytojų konsultacijai.
Tačiau taip sutapo, kad po dviejų valandų gimė ji“, - pasakojo laimingas tėvas.
Kristupas prisipažino labai norėjęs, kad pirmagimė būtų dukra.
Pasak Kristupo, Jurgita jaučiasi gerai, nes gimdymas buvo pakankamai lengvas, truko vos dvi valandas.
Pats LNK laidų vedėjas gimdyme sakė dalyvavęs tik iki „rimtos pradžios“, o paskui veiksmą sekė pagal garsus už durų.
„Mes taip su Jurga buvome susitarę“, - sakė Kristupas.
Tėvai mažylei jau turi išrinkę vardą, tačiau kelias dienas tikina pabandysiantys patikrinti, ar jis tinka.
„Kol kas vadinsime ją žvaigždute.
Tėvai iš televizijos, tai kodėl ji negali būti maža žvaigždė?“, - juokėsi Kristupas.
Pomėgiai ir asmeninis laikas
Nors Jurgita nuolatos sukasi tarp vaikų ir viena dažniausiai niekada nelieka, moteris tikina, kad laiko sau jai ir nelabai reikia - anaiptol, visuomet nori, kad atžalos būtų šalia.
„Aišku, kartais norėtųsi pasėdėti, knygą paskaityti ir ramiai kavą išgerti, nes dažniausiai ją gerti tenka jau atšalusią.
Kartais pasvajoju ir apie SPA, bet tuomet iškart pagalvoju, kad geriau ką nors nuveiksiu su vaikais.
Gal galiausiai visada pasirenku juos, bet dėl to nesijaučiu nuskriausta.
Jei reikia į kirpyklą, be jokių problemų išleidžia Kristupas ar mano mama.
O šiaip mieliau ne į masažą einu, o renkuosi vaikų draugiją, susigalvojame įvairios veiklos ir smagiai leidžiame laiką“, - kalbėjo J.Krivickienė.
Būtent motinystėje ji sako save ir realizavusi.
„Kai yra tokia didelė šeima, tikrai yra ką veikti!
Atrodytų, vaikams augant mažėja ir problemų, bet tikrai ne.
Tačiau tuo užimtumu aš labai džiaugiuosi.“
Jurgita Krivickienė tvirtina visada svajojusi apie didelę šeimą, bet niekada nemąstė, kiek vaikų norėtų susilaukti.
Dabar ji su Kristupu augina trylikametę Atėnę, dešimtmetę Eladą, septynmetę Faustą ir dvejų Augustą Kajų, o netrukus susilauks ir penktojo vaiko.
Išvaizda ir stilius
Jurgita laisvalaikiui paprastai renkasi džinsus ir sportinius batelius, o švenčių progomis - sukneles ir aukštakulnius.
Labiausiai patinkančios spalvos - balta, juoda ir raudona.
Tačiau atidarę mano spintą išvystumėte įvairiaspalvių drabužių.
Jurgita privengia rožinių, žalių, pilkų, rusvai žalsvų spalvų, tačiau jeigu drabužis jei patinka, nedvejodama jį įsigyja.
Visą savo laiką Jurgita skiria vaikams - paskutinį kartą drabužių parduotuvėse lankėsi, kai laukėsi antrosios dukters.
Moteris džiaugiasi, kad praėjusios vasaros mada jai buvo labai palanki: kadangi buvo nešiojamos platėjančios ties krūtine rauktos suknelės, nereikėjo lankytis besilaukiančių mamyčių parduotuvėse.
„Per šventes vyras nupirko keletą gražių suknelių.
Nors drabužius jis man dovanojo pirmąkart, tačiau jo išrinktomis suknelėmis likau labai patenkinta“, - sako Jurgita.
Dažnas apsipirkimas vargina, todėl į parduotuves Jurgita užsuka būdama pakilios nuotaikos arba skubiai ko nors prireikus.
Dabar ji dažniau užsuka į vaikiškų drabužėlių parduotuves.
Jurgita prisipažįsta, kad nešioja tik keletą mėgstamiausių papuošalų: laikrodį, vestuvių ir sužadėtuvių žiedus, kuklią baltojo aukso grandinėlę, puoštą deimančiukais.
Ypatingomis progomis Jurgita pasipuošia vyro dovanotu perlų vėriniu.
„Grožiuosi, kai matau kitus žmones, pasipuošusius įspūdingais aksesuarais, tačiau pati nelabai smagiai su jais jaučiuosi.
Jurgita vis dažniau pagalvoja apie auskarus (ji nėra prasidūrusi ausų), ji įsitikinusi, kad jie turėtų būti nešiojami ausyse, o ne bambose ar liežuviuose.
Jurgitos kūną puošia dvi tatuiruotės (ant kulkšnies ir nugaros), pirmoji atsirado, kai jai buvo apie dvidešimt metų.
„Tatuiruotės yra tokiose kūno vietose, kur aš jų nepastebiu, todėl jos man neatsibosta ir nekrinta į akis.
Apskritai pamirštu, kad jas turiu“.
Jurgitai patinka didelės rankinės, kuriose sutelpa visas moters gyvenimas.
„Mano rankinėje visko galima rasti“, - juokiasi jauna moteris.
Tačiau Jurgitos pasirinkimą lemia ne tik mamytės statusas, anot jos, didelės rankinės - tai ir gražu, ir praktiška.
„Nemėgstu perdėlioti daiktų iš vienos rankinės į kitą, paskui negali rasti, ko ieškai.
Dėl šios priežasties nedažnai keičiu rankines: nešioju jas tol, kol pabosta“, - sako.
Žiemą paprastai ji renkasi juodas, o vasarą - šviesių spalvų rankines.
Atostogos ir kūno linijos
Kad jau šią vasarą buvo išskirtinai šilta, Krivickų šeimyna didžiąją jos dalį praleido pajūryje.
„Pagaliau jūra buvo šilta!
Retai pasitaiko, kai gali nuo ryto iki pat vakaro maudytis ir mėgautis saule!
Taigi buvo be galo daug maudynių, smėlio, saulėlydžių, daug važinėjomės dviračiu, vaikščiojome...
Viskas buvo taip gražu!
Labai šauni vasara“, - su džiaugsmu prisimena Jurgita.
Iš pradžių jie visi vyko į Palangą - čia vaikai lankėsi pirmą kartą, tėvai norėjo juos supažindinti su dar vienu Lietuvos miestu, taip pat atšvęsti 15-ąsias santuokos metines.
Vėliau šeima patraukė į ramiąją Nidą, kurioje atostogos jau tapo kiekvienų metų tradicija.
„Tai visai netikėtai tapo mūsų šeimos tradicija - pradėjome į Nidą važinėti, kai laukiausi pirmosios dukros.
Man tai be galo gražus Lietuvos kampelis, kur ir akys, ir siela pailsi“, - tikino Jurgita.
Beje, pajūryje įsiamžinusi su maudymosi kostiumėliu, Jurgita internautus sužavėjo savo išties nepriekaištingomis kūno linijomis.
Jokia paslaptis - juk sakoma, kad vaikai - pats geriausias sportas.
Dar kai keturi...
„Kol Augustas dar mažiukas, laiko sportui neturiu.
Tačiau esu labai už tai, Kristupas daug sportuoja, mes ir mergaitėms visada sakome, kad tai svarbu.
Tai ir aš imsiuosi jo ateityje“, - žadėjo Jurgita.
O ir dietos bei kalorijų skaičiavimas - Jurgitai svetima sritis.
„Valgau viską, kas man patinka, neriboju savęs ir džiaugiuosi gyvenimu.
Jeigu matyčiau, kad visgi reiktų susilaikyti, gal ir galėčiau kažkokių produktų atsisakyti.
Bet leidžiu sau labai daug ir tuo džiaugiuosi“, - juokėsi J.Krivickienė.
tags: #jurgita #krivickiene #gimimo #data
