Tėvynės meilė prasideda nuo pagarbos jos istorijai. Lietuva mini svarbų įvykį, pakeitusį visą šalį - 1923 m. sausio mėnesį buvo suplanuota ir sėkmingai įvykdyta operacija, kurios pagrindinis tikslas buvo Klaipėdos krašto sujungimas su Didžiąja Lietuva. Šis pajūrio ir pamario ruožas, pagal Versalio taikos sutartį, buvo atimtas iš Vokietijos ir perduotas Prancūzijai, tačiau jį sugrąžinti pavyko drąsiems ir ryžtingiems žmonėms, mylintiems savo kraštą ir lietuvybę.
Viena iš svarbiausių sukilimo figūrų buvo organizatorius ir vadas Jurgis Lėbartas, gimęs Šlapšilės kaime netoli Gargždų. Jurgis Lėbartas - Tilžės akto signataras, Šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininkas. Gimė Gargžduose.
Jurgis Lėbartas anksti pradėjo visuomeninę veiklą. Jau 1911 m. jis įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau 1911-1914 m. vadovavo bendrovei „Lituanica“. Jis leido populiarias, visuomenei svarbias problemas kėlusias „Apžvalgos“ kalendras (1911-1912 m.) ir Lietuvių kalendras (1913-1919 m.). 1919 m. jis išleido du šio kalendoriaus variantus gotiškais ir lotyniškais rašmenimis. 1915 m. Jurgis Lėbartas parengė ir išspausdino iliustruotą elementorių „Pyweles, arba Lietuviškų Kūdikių Knygelė“, skirtą vaikams namuose mokyti.
1923 m. sausio 15 d. Jurgis Lėbartas dalyvavo žygyje užimant Klaipėdą. 1922 m. pabaigoje, įsteigus Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą, jis pasirašė atsišaukimą, kuriame pasisakoma prieš „Freištatą“ ir raginama jungtis su Lietuva. Jurgis Lėbartas pasirašė ir Šilutėje išleistą 1923 m. sausio mėn. 9 d. Klaipėdos krašto sukilėlių manifestą bei 1923 m. sausio 19 d. Šilutės deklaraciją, kurioje skelbiama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis susijungia su Lietuva. 1923 m. jis tapo Šaulių XX rinktinės nariu. Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimo, Valdybos ir tarybos narys (1924-1939 m.). Pirmininkaudavo lietuvių šventėms, telkė šaulius, santariečius, choristus. Buvo renkamas į daugelį lietuvių draugijų narius. 1935 m. jis įsteigė Šilutės Šaulių kuopą ir jai vadovavo. 1925 m. buvo paskirtas Šilutės apskrities viršininku. 1926 m., išrinkus pirmą Klaipėdos krašto Seimelį, buvo paskirtas Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas.
1939 m. kovo mėn., Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, Jurgis Lėbartas pasitraukė į Didžiąją Lietuvą (Palangą), jam buvo paskirta 200 Lt pensija.
Jurgis Lėbartas mirė 1944 m. rudenį. 2002 m. jis buvo perlaidotas Joniškės kapinėse Klaipėdoje. Kasmet, minint 1923 m. sukilimo metines, žmonės pagerbia sukilėlius atnešdami gėlių ant Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse.
Už nuopelnus Lietuvai ir Klaipėdos kraštui Jurgis Lėbartas buvo apdovanotas LDK Gedimino ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu (sidabro), Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.
J. Lėbarto atminimas Klaipėdoje ir Šilutėje įamžintas garbės ir atminimo lentelėmis, pažymint namus, kuriuose jis gyveno. 1999 m. Šilutėje ant geležinkelio stoties pastato, kuriame J. Lėbartas gyveno, atidengta atminimo lenta. 2019 m. liepos 3 d. Klaipėdoje ant Tiltų g. 16 pastato, kuriame šiuo metu yra įsikūręs prekybos centras „Kiras“, atidengta atminimo lenta, skirta Tilžės akto signatarui Jurgiui Lėbartui. Tai istorinis pastatas, kuris neišlikęs, bet atkurtas. Šiame pastate 1923-1925 m. dirbo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, o J. Lėbartas buvo jo vicepirmininkas.
Mažiesiems talkininkams, tvarkantiems apleistas Mažosios Lietuvos kapinaites, ši akcija tampa nuostabia empatijos pamoka. Vaikai patys tėvelių prašo net ir pusei metų praėjus po talkos užsukti į jų tvarkytas kapinaites. Jie jas it prisijaukina. Ir toji pamoka kartais būna net labai sukrečianti iki sielos gelmių.
Kaip ir 2022 metų spalio 23 dieną tvarkant senąją Laugalių kapinių dalį, kai tik pradėjus šveisti samanas nuo vieno iš ten esančių paminklų, pastebėta, kad kape galimai yra palaidoti Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto tėvai Jurgis ir Ilžė. Ši kapavietė buvo beveik visai sunykusi, kapo rėmas sukrypęs, paminklas laikėsi tik ant vieno strypo. Tėvelių Elzės ir Jurgio kapas seniausioje Laugalių kapinių dalyje ilgai buvo pamirštas ir nelankomas. Reikia pasidžiaugti, kad paskutinius dvejus metus pamirštomis Mažosios Lietuvos kapinaitėmis rūpinasi rajono žmonės ir rudenį tvarko. Taip dėmesio sulaukia ir iš Šlapšilės kaimo kilusios Lėbartų šeimos kapas.
Profesorius Domantas Kaunas pabrėžė, kad paminklas galimai statytas po motinos mirties neturint dokumentiškai patvirtintų gyvenimo datų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įrašas paminkle sukurtas ne Mažosios Lietuvos, bet normine Didžiosios Lietuvos kalba. Tai nulėmė sūnaus Jurgio Lėbarto politinė pozicija Klaipėdos krašto gyvavimo laikotarpiu.
Manau, kad Jurgis Lėbartas - motyvuotas, ne žodžiais, bet konkrečiais darbais liudijantis svarbiausias vertybes. Šios anksti subrendusios asmenybės pavyzdys rodo, kad išskirtinės asmenybės gimsta ir formuojasi ne tik didmiesčiuose, bet ir nuošaliose gyvenvietėse. Jurgis Lėbartas Klaipėdos rajone yra nepelnytai pamirštas ir apie jį per mažai pasakojama mokyklose. Siūlyčiau įsteigti Jurgio Lėbarto premiją pilietiškiausiai Klaipėdos rajono klasei. Šios premijos tikslas būtų skatinti mokinių kūrybiškumą ir pilietiškumą.
Šaltiniai:
- Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas. Vilnius. 2015
- Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius. 2003
- Budginas, Kazys. Mažosios Lietuvos didvyriai. Klaipėda. 2001
tags: #jurgis #lebartas #gime #gargzduose
