Pirmosios motinystės dienos - miglotas sauskelnių keitimo ir bemiegių naktų vaizdas. Tačiau kartu tai - ir linksmų istorijų lobynas. Galbūt konkrečiu momentu tėvams ir nėra juokinga, tačiau vėliau tikrai bus ką papasakoti paaugusiam vaikui ir turbūt kartu nusišypsosite.
Nepamirštamos patirtys tėvystės kelionėje
Pirmosios motinystės dienos - miglotas sauskelnių keitimo ir bemiegių naktų vaizdas. Tačiau kartu tai - ir linksmų istorijų lobynas. Galbūt konkrečiu momentu tėvams ir nėra juokinga, tačiau vėliau tikrai bus ką papasakoti paaugusiam vaikui ir turbūt kartu nusišypsosite.
Mano dukrytei buvo apie 2 mėnesiai, kai nusprendžiau prisijungti prie kūdikių užsiėmimų grupės. Prisipažinsiu, šiek tiek jaudinausi ir norėjau padaryti gerą pirmąjį įspūdį. Mamytės, sėdinčios ratu, pradėjo prisistatyti save ir savo kūdikius. Kai atėjo mano eilė, aš nedvejodama pasakiau savo vardą, tada pradėjau sakyti savo vaiko... ir toptelėjo, kad jį pamiršau. Taip, pamiršau savo vaiko vardą. Juk aš jai tą vardą ir sugalvojau! Aš jo neprisiminiau tol, kol nebaigė prisistatinėti visos mamos. Tada pamačiau, kad dukrytės vardas išsiuvinėtas jos antklodėlės.
Mano 11 mėnesių vaikinukas vieną rytą buvo itin ramus, žaidė, taigi nusprendžiau, kad gal ištaikysiu minutę ir nusivaškuosiu „reikalus“. Jis patenkintas atokiai žaidė su mano plaukų šepečiu, o aš savo vaško šildytuvą pastačiau ant lovos krašto. Tačiau beveik iš karto išgirdau, kaip šepetys trenkiamas į komodą. Pakėliau akis ir pamačiau, kaip vaikas šliaužia link manęs, nusiteikęs, kaip animacinis piktadarys, padaryti epinę netvarką. Aš švelniai nukreipiau jį, atšliaužiantį link manęs, koja, bet jis griebė ją, įsikabino, taigi neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik pajudėti. Negalėjau nuo savęs atkratyti savo Gargamelio, taigi likau ant vienos kojos su vaiku, ant kitos - pusiau užmautomis pižamos kelnėmis ir dar su nemaloniu „bonusu“ - vaško juostelėmis „apatiniuose regionuose“.
Vidury nakties reikėjo pakeisti sauskelnes, ir tą labai maloniai pasisiūlė padaryti vyras. Tik šį kartą mažoji dar nebuvo baigusi savo „reikalų“. Taigi įsivaizduokite naujai iškeptą tėvelį, nekantraujantį pakeisti pirmąsias vaiko sauskelnes, akimirksniu užpultą sodriai geltonos prigimties raketų. Jo nevalingas atsakas buvo greitai palikti dukrą ant sofos ir bėgti kuo toliau, kad tik išsigelbėtų nuo užpuolimo.
Pirmaisiais Marijos gyvenimo mėnesiais su miegu buvo prastai: vaikas beveik nemiegojo, nebent būdavo įsupta ir suvyniota taip stipriai, kad negalėdavo pajudinti rankų ir kojų. Kai pastebėjome, kad vaikas tik taip užmiega, kiekvieną kartą ją taip ir įsupdavome. Su vyru nežinojome, ką daryti, kol vieną dieną jo akys užkliuvo už lipniosios juostos. Kiekvieną naktį vaiko antklodę pritvirtindavome lipniąja juosta už lovytės stipinų, kad ji jos neatplėštų, o ryte tą juostą nuimdavome. Tik tai garantuodavo ramų vaiko miegą.
Prisimenu pirmąją dieną, kai po ilgo buvimo ligoninėje parsivežėme savo pirmąjį vaiką namo. Su žmona buvome išsekę, o kūdikis rėkė kiek įmanydamas. Aš pažiūrėjau į savo žmoną keistai, ji - į mane, ir mes be žodžių iš karto žinojome, ką kiekvienas netrukus pasakysime: „Dieve mano, į ką mes įsivėlėme?“ Ir staiga supratome, kad viskas: kelio atgal nebėra, turime nerti į tėvystę stačia galva.
Iš pažiūros matyta maisto prekių parduotuvės kasininkė paklausė: „Kada jums gimdyti?“ Aš atsakiau: „Tai kad pagimdžiau praėjusį mėnesį.“ Ji susinepatoginusi: „Oi, atsiprašau, kažkaip pasirodė...“ Aš nesupykau, nes moteris buvo jauna ir nežinojo, todėl paaiškinau: „Po gimdymo pilvas iš karto nesumažėja.“ Moteris atsiprašė.
Vyras buvo labai susijaudinęs, kai nusprendėme vaiką pradėti primaitinti kietu maistu. Lyg toks mažas naujas etapas. Pasakiau, kad pradėsime nuo avižų. Vieną dieną, grįždamas iš darbo, nepatikėsite, parneša įprastinių avižinių dribsnių dėžutę. Jis neturėjo jokio supratimo.
Kai Julijai buvo viena diena, ji isteriškai verkė ligoninėje. Aš žindžiau ją ir taip pat daviau buteliuką su mišiniu, bet, kad ir ko griebiausi, niekaip negalėjau nuraminti. Į palatą atbėgo sesutė ir išplėšė iš manęs mergaitę sakydama: „Labai neįprasta, kad kūdikis taip neapsakomai stipriai verktų, galbūt yra kažkokių sveikatos problemų. Kartais gimdant lūžta raktikaulis.“ Mergaitė tiesiog buvo alkana ir jai nepatiko mano naudojamo buteliuko čiulptukas. Rimtai, mano vaikas verkė taip stipriai, kad personalas manė, jog jai galbūt kažkas lūžo ar šlubuoja sveikata, o iš tiesų viskas tik dėl čiulptuko. Su vyru juokaujame, kad vaikas gimė išrankus.
Prisimenu, kai pirmąjį kartą išėjau iš namų su Luku. Jis pradėjo nepertraukiamai verkti tik įpusėjus apsipirkinėjimą. Galvoju, tuoj išgirsiu garso pranešimą: „Ar mama su rėkiančiu kūdikiu gali dabar pat išeiti iš parduotuvės?“ Pradėjau prakaituoti ir pasakiau seseriai, kad grįžtu į automobilį, kad galėčiau jį pamaitinti atsisėdusi ant galinės sėdynės. Buvau be proto susijaudinusi, pienas nebėgo. Sūnus vis dar isteriškai verkė, o aš prakaitavau nuo hormoninio karščio bangų. Galų gale iš parduotuvės išėjo sesuo, pasižiūrėti, kaip aš, ir rado verkiančią kartu su vaiku. Nusprendėme važiuoti namo. Ironiška, tačiau vos tik išvažiavome į kelią sūnus užmigo. Šito streso nepamiršiu niekada.
Pirmas vaikas.
Juokingos pasakos vaikams - nepaprastas nuotykis
Pirmas vaikas. Įsivaizduokite, kaip jūsų vaikas tampa pagrindiniu herojumi smagiame, asmeniškai jam sukurtame juokingame pasakojime! Ar kada nors matėte, kaip vaiko akys sužimba, kai jis randa save pasakojimo viduryje, kur kiekvienas puslapis alsuoja linksmybėmis ir juoku?
Su mūsų asmeniškai kuriama vaikų knyga apie juokingus pasakojimus jūs įteikiate ne tik knygą, bet ir stebuklingą nuotykį, kurio pagrindinis veikėjas - jūsų mažylis! Personalizacijos dėka vardas, nuotrauka ir unikalūs bruožai įsilieja į istoriją, o dirbtinis intelektas kiekvieną kartą kuria vis kitokį, išskirtinį siužetą bei iliustracijas. Juokingų pasakojimų tema dovanoja galimybę pamatyti kasdienį gyvenimą naujomis akimis - su šypsena! Vaikas mokosi empatiškai reaguoti į juokingas situacijas, ugdyti kūrybiškumą, žaisti su žodžiais ir net pačiam kurti komiškas istorijas.
Asmeninis knygos kūrimo procesas yra paprastas ir smagus: įveskite vaiko vardą, įkelkite nuotrauką, pasirinkite mėgstamas smulkmenas - ir mūsų AI akimirksniu sukurs istoriją, kurioje jūsų vaikas juokiasi, išdykauja ir kartu su linksmais personažais sprendžia linksmus galvosūkius. Tai - nepamirštama dovana tiek gimtadieniui, tiek ypatingai progai ar tiesiog norint parodyti meilę. Įsivaizduokite džiaugsmo kupiną veidą, kai vaikas atpažįsta save tarp smagių personažų - tai akimirka, kuri suartina ir užmezga ypatingą ryšį.
„Asmeniška vaikų knyga apie juokingus pasakojimus“ - tai ne tik „unikali dovana vaikui juokingi pasakojimai“, bet ir galimybė turėti „vaikų knygą su savo vardu ir nuotrauka juokingų pasakojimų temoje“. Su mūsų generatyviniu DI sukursi istoriją pagal užsakymą. Iškart gauk el. knygą už 6,99 €.
Ar norėtum vėliau gauti ir fizinį egzempliorių? Pradedi pasirinkdamas įvairius istorijos žingsnius, įkeldamas asmens, apie kurį bus knyga, nuotrauką ir pasirinkdamas iliustracijų stilių. Tada mūsų generatyvinis DI naudoja šią informaciją, kad automatiškai sukurtų tau unikalią personalizuotą vaikišką knygą. Per 2 valandas gausi skaitmeninę 24 puslapių el. knygą, kurią galėsi atsisiųsti ir bendrinti.
Ar esi patenkintas? Tuomet lengvai užsisakyk knygą kietu viršeliu ir leisk ją išsiųsti kam tik nori. El. knyga už 6,99 € yra prieinama iš karto. Kadangi kiekviena knyga kuriama unikaliai, konkretus pavyzdys iš anksto nėra prieinamas. Tačiau gali peržiūrėti jau sukurtas vaikiškas knygas, kad susidarytum įspūdį apie galutinį rezultatą. Vėliau gali koreguoti tekstą ir iliustracijas. Kadangi knyga sukurta specialiai tau, pinigų grąžinimas negalimas. Todėl išlaikome žemas išlaidas, kad galėtum išbandyti knygą su minimaliomis investicijomis be didelių nusivylimų.
Kai tik gausi skaitmeninę el. knygą ir būsi patenkintas rezultatu, galėsi užsisakyti knygą kietu viršeliu. Knyga bus pristatyta tavo pasirinktu adresu per 3 savaites.
"Labai patiko ši knyga - kokybiška, gražiai išleista ir maloni skaityti. Taip pat nudžiugino greitas pristatymas. 100 % rekomendacijos visiems draugams ir pažįstamiems - tai puiki dovana ir nepamirštamas gimtadienio akcentas!"
"Likau labai patenkinta ir sužavėta. Jau vien peržiūrėjus elektroninę versija, o gavus knygą netekau žado. Tikrai nuostabi."
Kaip sudominti vaiką knyga?
Juokingų pasakojimų šaltiniai ir tradicinės pasakos
Juokingų pasakojimų tema dovanoja galimybę pamatyti kasdienį gyvenimą naujomis akimis - su šypsena! Čia atrasit istorijas, kurių radimo šaltinis bus labai įvairus: tiek laikraščiai, tiek žurnalai, tiek, aišku, ir internetas, tiek jūsų atsiųstos. Kai kurios bus aišku seniai gal girdėtos - skaitytos jums. Kitos, žinoma turėtut atrasti ir tokių manyčiau, bus visiškai neskaitytos - naujos. Nors yra toks posakis: Kad, viskas kas nauja, tai yra primiršta sena žinoma tik perdirbta prisiderinus prie šių laikų. Ką gi, kiek tame tos tiesos yra... turbūt tik laikas parodys... Siūlome pasidairyti..
Tradicinės pasakos su pamokomis
Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis! Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...
Pamiškėje trobelėje gyveno ožka su septyniais ožiukais. Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako: - Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso. - Gerai, motute, - sušuko ožiukai. - Mes jau mokėsim pasisaugoti! Vilkas girdėjo...
Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Stūkso miškai ir sodai sustingę,...
Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. landžiojo landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus griūva!" Ir pasileido bėgt. Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia, ir...
Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį ir padėjo jį džiūti ant palangės. Kur buvus, kur nebuvus, varna tik plast plast ir prišokus jį pagriebė. Pagriebus atsitūpė medžio viršūnėje ir patenkinta apsidairė. Tuo metu iš miško atslinko lapė ir pamatė varną su sūriu. Lapei iš...
Viename sodžiuje gyveno ūkininkas su žmona ir turėjo sūnų Mikutį. Guvus tai buvo bernaitis: padykęs ir pramaniūgas. Jis nuolat baidė paukštelius, vaikė šunelį ir katytę, gainiojo po kiemą vištas. Kai Mikutis paūgėjo, tėtė liepė jam ganyti gyvulėlius. Išgena būdavo Mikutis...
Gyveno senelis ir senelė. nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą. - Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis. Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova....
Buvo senelis ir senelė, turėjo juodu vištytę ir gaidžiuką. Senelė pasiuvo gaidžiukui naujas kelnytes, o vištytei sijonuką ir išleido abu riešutauti. Gaidžiukas įlipo į lazdyną ir raško riešutus. Vištytė aplink bėginėja ir karkia: - Kar, kar, kar! Ir man bent kekelę! Kai tik metė...
Vargingas žmogus girioj ant upės kranto capt capt medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto smukt ir nusmuko, pokšt į upės gelmę įkrito. Vargšas pravirko: - Ui ui ui mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo mano kirvuko! Tuo tarpu tik pakabakšt pakabakšt,...
Vienas žmogus turėjo septynis sūnus ir nė vienos dukters, o turėti ją labai norėjo. Galų gale jo noras išsipildė, ir pati pagimdė mergaitę. Koks buvo džiaugsmas! Bet kūdikis atėjo į pasaulį silpnutis ir menkutis, todėl reikėjo jį kuo skubiau pakrikštyti. Nusiuntė tėvas...
Kaimo gale, prie upelio, gyveno ožka su savo vaikeliu - juodu ožiuku. O už upelio, prie tankaus eglyno, trobelėje gyveno kita ožka su baltu ožiuku. Per upelį buvo nutiestas siauras siauras lieptas, per kurį visi eidavo atsargiai, kad neįpultų į vandenį. Abu ožiukai dažnai...
Ėjo siuvėjas per mišką ir sutiko alkaną vilką. Vilkas jam sako: - Dabar gulk, aš tave suėsiu! Siuvėjas pradėjo prašyti ir įkalbinėti, kad į vilko pilvą nepareisiąs. Vilkas liepė paimti matą ir pamatuoti. Bematuodamas siuvėjas kapt ir nutvėrė vilką už uodegos. Nutvėręs...
Vieną šaltą žiemos dieną važiavo per mišką ūkininkas ir rogėse vežėsi pilną maišą žuvų. Važiuoja žmogus, o iš paskos išalkusi laputė bėga. Toks gardus kvapas tvokstelėjo į nosį, taip ji panoro žuvies pasmaguriauti, kad net seilė nutįso.
Atėjo šiltas gražus ruduo. Neseniai nulijo ir miškas spindėjo lyg vaivorykštė. Po lietaus grybai šoko iš samanų pasižiūrėti saulutės. O kaime vaikai susiruošė grybauti. - Vaikai, grybai dyksta! - šaukė Petriukas. - Eikim visi grybauti! Vaikai, pasigriebę pintines, nuskuodė į...
Sėdėjo senelis ant akmenėlio, žiūrėjo į vandenėlį, nugi tik pliumpt ir įpuolė. Mirko mirko, išmirko - išrūgo, išlipo - išdžiūvo. - Tau graži ir man...
Neretai pasitaiko, kad mieste per gaisrą namuose lieka vaikai ir nėra kaip jų išgelbėti, nes jie persigandę nulenda kur nors ir tyli, o per dūmus negalima žiūrėti, kame jie yra. Tad Londone yra tam tyčia išmokytų šunų.
Kartą vilkas sutiko girioje žmogų ir prašo: - duok man duonos! Žmogus davė. Vilkas suėdė, apsilaižė, - duona jam pasirodė labai skani. Sako žmogui: - Ką reikia daryti, kad ir aš visada duonos turėčiau? Išmokyk mane! - Gerai, - sutiko žmogus ir pradėjo vilką mokyti. - Pirmiausia...
Seniai, labai seniai tai buvo. - Ne, netiesa. Visi žino,...
Kitados gyveno moteriškė, kuri turėjo dukterį ir podukrą. Pamotės duktė buvo negraži, nemandagi ir tinginė, o podukra - gero būdo ir kasdien darėsi vis dailesnė. Vieną žiemos dieną pamotė pasišaukė podukrą, padavė duonos kampelį ir sako: - Eik į mišką ir parnešk man...
Žydi sodo medžiai, pavasario šventę švenčia. Džiaugiasi vyšnios, obelys, slyvos, kad jas bitelės lanko....
Labai seniai viename kaime gyveno berniukas, vardu Virgutis. Sunkiai susirgo jo mama. Virgutis labai mylėjo savo mamą.
Vienas ponas labai troško turtų ir dieną naktį kartodavo, kad didžiausias jo noras - turėti daug aukso. Nuėjo jis kartą į bažnyčią ir meldžiasi: „Dieve, duok man aukso, duok man aukso!.." Kur buvęs nebuvęs, prieš jį atsirado šv. Petras ir klausia: - O kiek tu aukso nori, žmogau?...
Vieną dieną ėriukas su draugais ganėsi pamiškės pievoje. Panorėjęs gerti jis nubėgo prie upės. Tik strykt iš miško vilkas ir pribėgo prie ėriuko. - Ko čia man vandenį drumsti? - suriko vilkas. - Pone vilke, - atsakė nusigandęs ėriukas, - aš prie vandens prisiliesti nespėjau ir...
Ėjo katinas per mišką ir sutiko lapę. Žinodamas, kad lapė - didelė gudruolė, ją mandagiai užkalbino: - Sveika gyva, lapute. Kaip laikaisi, kaip gyveni? Lapė išdidžiai pažvelgė į katiną ir atšovė: - O tu, žebrasnuki, kaip drįsti mane sveikinti ir net klausinėti, kaip gyvenu....
Susimetė kartą draugėn pelytė, paukštelis ir dešra, bendrai tvarkė namų ūkio reikalus, ilgą laiką gražiai ir sutartinai gyveno ir nemažai gero užgyveno. Paukštelio darbas buvo kiekvieną dieną skraidyti į girią malkų. Pelė turėjo vandenį nešioti, ugnį kūrenti ir stalą...
Gimė vargšui žmogui berniukas. O tas žmogus sakydavo, kad pasaulyje nėra lygybės: vieni turtingi, kiti vargšai. Taigi sumanė anas ieškoti tokio kūmo, kuriam visi lygūs - teisingo žmogaus. Na, ir išėjo. Eina anas ir sutinka Dievą. - Kur tu eini? - klausia Dievas. - Kūmų...
Tai buvo labai seniai. Kartą gražų šventadienio rytą vienas žmogus išėjo į mišką malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę krūvą ir užsidėjęs ją ant pečių pasuko namo. Beeidamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadieniais rūbais ir keliaujantį bažnyčion.
Vaikščioja vištelė po kiemą ir kalba: - Kad-kad-kudešimts! Padėsiu kiaušinių dešimts, išperėsiu gražių viščiukų! Pasidarė vištelė gūžtą, prisidėjo kiaušinių ir atsitūpė viščiukų perėti. Šeimininkė norėjo užsiauginti ančiukų. Atsiėmė iš gūžtos vištos kiaušinius,...
Vidury miško, eglelėj, susikrovė strazdelis sau gūžtelę ir sudėjo penkis kiaušinėlius, o iš jų išperėjo penkis strazdžiukus. Atbėgo lapė ir sako: - Strazdel, strazdel, veskis savo vaikelius, kirsiu eglelę. - Lape, lapute, nekirsk,- prašo strazdelis. - Mesk man vieną...
Už jūrų plačiausių, už kalnų aukščiausių gyveno našlė. Ji turėjo dukterį Onytę ir podukrą Alenytę. Tikrąją savo dukrelę motina neapsakomai mylėjo, o podukrą ėste ėdė. Onytė buvo negraži, pikta ir labai tingi mergaitė, o Alenytė - graži, gera ir meili.
Susisuko kregždė lizdą po tiltu ir išsiperėjo vaikelius. - Kam tu susisukai lizdą po tiltu? Ar negalėjai geresnės vietos rasti? Čia visą laiką važiuoja, dunda ir trinksi, gali į vandenį nukristi. Motina...
- Aš dabar žinau, kodėl taip pavargo kojos! - Dėl tavęs buvo visą laiką taip šilta! O...
Vakar Tadukas daug bėgiojo, dėl to šiandien ilgai miega. Saulutė, aukštai pakilusi, šviečia pro langinių plyšius į Taduko kambarį. Atbudusios musės laksto aplink lovelę. Viena musė nutūpė Tadukui ant veido ir bėgioja sau, veidelį laižydama. Tadukas sapnuoja avietes renkąs,...
Seniai seniai gyveno ūkininkas su žmona, bet neturėjo vaikų. Jie labai dėl to liūdėjo ir nežinojo, ką daryti. Vieną kartą pas juos atėjo senelis elgeta ir paprašė valgyti. Ūkininkai jį gražiai pavaišino ir pasiskundė, kad nesulaukia vaikų. Senelis liepė ūkininkei nupjauti...
Buvo sau ožkelė balta, barzdota, raguota. Turėjo gražų, mažą ožkelį. Tas ožkelis dideliai mylėjo savo motinėlę - vis paskui ją lakstė ir vis bliovė: mee! mee! Vieną kartą užėjo didelis šaltis. Tuomet ožka tarė ožkeliui: ,,Aš eisiu j mišką žalio šėko paėsti, o...
Vienas ponas valdė daug dvarų ir visokio turto. bet jis vis sirgo ir sirgo, neturėjo sveikatos ir laimės. Jau apvažinėjo visokius gydytojus, išmėgino daug vaistų, tačiau sveikatos ir linksmumo neatgavo. Pagaliau kreipėsi į burtininkus užkalbėtojus, klausdamas jų patarimo. - Tamsta...
Prie kelio sėdėjo senas elgeta ir ištiesęs ranką prašė praeinančių išmaldos. Pro šalį ėjo neturtingas berniukas. Elgeta ištiesė jam ranką ir paprašė išmaldos. Berniukas neturėjo ko duoti, tad žemai seneliui nusilenkė ir mandagiai atsiprašė.
Beeidami per mišką, trys račlai savo likimu skundėsi. - Ei,- sako,- kad mes galėtume nusikratyti savo pilvais, kokie turtingi paliktume! O dabar dirbk nedirbęs - visa tie prakeikti pilvai suryja. Išgirdo jų kalbą senukas ir klausia: - Ar jūs norite pilvais atsikratyti? - O...
Juokingos pasakos vaikams. Mirsit iš juoko. Gyveno seniau vienas labai turtingas ponas. Kartą jis parašė lentoje: „Jeigu kas žino, kas yra bėda, tegu man pasako!" Prikalė tą lentą prie stuobrio pakelėj. Einu per lauką - ant kelio tabokinė. Atidarau. Joje kita, tik didesnė. Atidarau tą didesnę. Joje vėl kita, tik dar didesnė. Atidarau tą dar didesnę, joje skrynia, pilna gražiausio šilko rietimų! sivyniojo ir pasidarė gražiausias...
Viename sodžiuje gyveno sena vargana moterėlė, sukrapštė ji saujelę pupų - išsivirs valgyti. Užsikūrė ugnį ir, kad geriau degtų, pakišo šiaudų gniūžtę.
Senovėj, kada mano senelis tebebuvo mažas berniukas, lakstė su raudonomis kelnaitėmis, su raudona striukele, su raudona juosta ir raudona kepure su plunksna, - toks buvo anais tolimais laikais vaikų išeiginis apdaras,- tada viskas buvo daug kitaip, negu šiandien yra.
Pamokanti pasaka apie bebriuką Bronių, vis nukeldavusį savo koncertą vėlesniam laikui. Ką išmoko bebriukas (ir pasakos autorė!) apie vis atidedamus darbus.
Pasaka apie gyvūnėlius, kuriems sniegas patinka labiau už lietų? Ką apie tai išmoko laputė Laima, geniukas Gediminas ir kiškiukas Karolis? Ar lietus tikrai jau toks blogas?Seniai labai seniai, blizgančiu šviežio sniego sluoksniu užklotame miške, voverytė Giedrė šokinėjo po medžiais ir krūmais, niūniuodama smagią dainelę, kažką […]Seniai labai seniai, tankiame miško kampelyje gyveno sau būrelis miško žvėrelių. Jie stebėjo, kaip vienas po kito krito medžių lapai, […]
Pasaka apie drambliuko Dominyko ir skruzdėlytės Simonos susitikimą. Kaip bėdai užklupus jie išmoksta nesikuklinti ir paprašyti pagalbos?
Jaukiame mažame namelyje ramios gatvelės gale kartu gyveno trys gyvūnėliai: šuniukas Margis, katytė Emilija ir papūga Birutė. Žaisdavo jie dažniausiai […]
Pasaka apie boružėlę, susitaikiusią su metų kaita. Ar pavyko jai sutikti rudenį?
Pasaka apie darželio išvyką į parką ir pamoką kaip skirtingi vaikai gali žaisti skirtingai. Ir nieko tame nėra baisaus.
Šuniukas Margis leidžiasi į kelionę, išmokiusią jį vertinti tai, ką turi.
Seniai labai seniai, tolimuosiuose šiltuose kraštuose gyveno toks paukštis povas.
Mokytoja liepė vaikams nupiešti lauke besiganančią karvę. Petriukas atnešė tuščią popieriaus lapą. Mokytoja ir klausia Petriuko:- O kur žolė?- Ją suėdė karvė.- O kur tada pati karvė? - O ką ji ten veiks, kur nėra žolės?
-Petriuk, kiek bus 2 kart 2?-Penki,-atsako petriukas-Neee,-sako mokytoja-Tada šeši.-Ne,Petriuk ,geriau pagalvok.. -Keturi.-Tai ko iškart nesakei?,-nustemba mokytoja-Tėtis mane mokė dėrėtis,-atsako Petriukas.
Tėvas prieš išeinant Petriukui į mokykla sako:- Eik per gatvę tik kai mašina pravažiuos. Pareina Petriukas iš mokyklos tėvas jo ir klausia:- Kaip sekėsi mokykloje?- Aš nebuvau mokykloje.- Kodėl?- Nes mašina nepravažiavo.
Petriukas skundžiasi mamai: - Mane mokykloje vaikai mane gobšiumi vadina...- O kas tave taip vadina?- Duok penkis litus, tai pasakysiu.
Mokytojas:- Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais! Po kelių minučių atsistoja Petriukas. Mokytojas:- Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?- Ne... Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite...
Mokykloje. Mokytoja klausia vaikų- kas yra protingesnis šuo ar žmogus? Tyla. Petriukas atsako:- Aš manau, kad šuo.- Kodėl?- klausia mokytoja.- Todėl, kai aš pasakoju įvairias istorijas savo šuniukui jis mane puikiai supranta, o kai jis man nori kažką pasakyti aš nieko nesuprantu.
Krokodilas Gena po dideliu išgertuviu:- Ciburaska, mielasis, atnesk stikline vandens!- Mhm! Dabar jau mielasis! Vakar buvau tik sikna su ausim!
Mokytoja sako mįslę: - Lapas ant lapo, o adatos nė dūrio. Kas? Petriukas ranką išsyk tik kelia, tik kelia.- Na Petriuk.- Kopūstas.- Ne, čia rožė, bet tavo minčių eiga man patinka.- O dabar tamsta mokytoja jūs atspėkit: Du apvalūs, vienas ilgas Visom bobom reikalingas. Kas? - Ką??? Lauk iš klasės!!!- Ramiai, čia žirklės. Bet jūsų minčių eiga man patinka...
Blondinė prie perėjos klausinėja praeivio:- Sakykite, o kur kita gatvės pusė? - Kaip tai kur?
Populiariame socialiniame tinklapyje mokytojai buvo paprašyti pasidalinti juokingomis istorijomis, kurios jiems nutiko ugdant ir mokant vaikus. Siūlome paskaityti kelias iš jų ir smagiai pasijuokti!
Dirbu pradinių klasių mokytoja. Pernai klasėje buvo kilimas, kurio kraštai buvo papuošti abėcėle. Vienas berniukas vardu Dimitrijus visada sėsdavo tik ant D raidės. Vieną dieną toje vietoje atsisėdo mergaitė ir Dimitrijus pradėjo ją vilkti šaukdamas: „Dink nuo mano D ir sėdėk ant savo Z!“ Mergaitės vardas Zarija.
Dirbu su ikimokyklinukais. Tikrai dažnai pasitaiko, kad į tualetą nuėję vaikai grįžta su nusmukusiom kelnėm, kartais nepavyksta užtrauko užsisegti ar sagų susisagstyti. Vieną dieną berniukas išbėgo iš tualeto, nuleistomis kelnėmis ir pliku užpakaliu šaukdamas: „Pažiūrėkit, kaip aš moku!“ Pasirodo, kad jis išmoko nusišlapinti stovėdamas.
Karjeros pradžioje dirbau su trečiokais. Buvo diena prieš atostogas, taigi nesimokėm, o žiūrėjome filmus, valgėm picą. Vienas mano mokinys buvo iš tikrai neturtingos šeimos, bet pats sumąstė visiems padaryti knygų skirtukus. Jis namie neturėjo kartono, tačiau rado senas pakuotes tėčio darbe. Vaikas tokius skirtukus ir atnešė - vienoje pusėje jo paties piešinukai, o kitoje... Dėkoju vyresnei kolegei, kuri nepasimetė - mes greitai priklijavome spalvoto popieriaus ir uždengėm cigarečių reklamą, o skirtukus laminavom. Berniukui pasakėm, kad taip jie tarnaus ilgiau ir tiek jis, tiek kiti vaikai buvo labai laimingi.
Ikimokyklinukams rodžiau paveiksliukus su pabaisiukais, kurie turėjo kelias akis, rankas, kojas ir panašiai. Užduotis buvo suskaičiuoti, kiek pabaisa turi papildomų akių, rankų, kojų ir garsiai pasakyti. Vienas vaikas keldamas ranką pradėjo rėkti: „Vienas užpakalis!“. Tiesą sakant, tai vaikas juk buvo teisus...
Dirbu su pradinukais ir kasmet būna užduotis, kuomet sėdime ratu ir kiekvienas turime šūktelėti kažką apie savo tėtį. Štai ką pernai šūktelėjo vaikai: „Mano tėtis labai knarkia“ arba „Mano tėtis miega nuogas“. Vėliau man pačiai labai juokinga per tėvų susirinkimus būna.
- Tavo akys mėlynos, kaip mano mamytės. Tik jos papai žymiai didesni!
Dirbu su pirmokais ir vienas berniukas man papasakojo anekdotą. - Nežinau. Žinau, kad vaikams nedera tokių dalykų pasakoti ir turėjau vaiką subarti, bet nenusilaikiau ir išėjus iš klasės pradėjau garsiai juoktis.
