Gajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Julius Caesar, 100 m. pr. Kr. liepos 13 d. - 44 m. pr. Kr. kovo 15 d. Roma) - senovės Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas. Iš patricijų Julijų giminės. Jaunystėje suartėjo su populiarų politinių grupių vadais ir pateko į diktatoriaus Sulos nemalonę. Gyveno Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. Sulai mirus (78 m. pr. Kr.) grįžo į Romą ir kovojo su jo šalininkais. Vykdė plebėjams palankią politiką.
Julijus Cezaris turėjo puikius karinio stratego ir taktiko gebėjimus, nugalėjo priešininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstybės valdovu. Per galų karus užkariavęs Galiją Cezaris išplėtė Romos valstybės ribas iki šiaurės Atlanto pakrantės ir prie Romos prijungė visą dabartinės Prancūzijos teritoriją, taip pat buvo įsiveržęs į Britų salas. Jo karo praktikai būdinga drąsūs taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laikė lygiareikšmiais ir sumaniai derino.
Politinė karjera ir I Triumviratas
Cezario karjera klostėsi sparčiai: 68 m. pr. Kr. jis buvo kvestorius, 65 m. pr. Kr. - edilas, 63 m. pr. Kr. - didysis pontifikas, 62 m. pr. Kr. - miesto pretorius. 61-60 m. pr. Kr. valdė Tolimosios Ispanijos provinciją. 60 m. pr. Kr. grįžo į Romą ir su Pompėjumi bei Krasu sudarė I triumviratą - Senatui priešišką sąjungą, kuri netrukus tapo faktiška Romos vyriausybe.
59 m. pr. Kr. Cezaris tapo konsulu. Senatui priėmus Cezario agrarinį įstatymą, žemės gavo Pompėjaus armijos veteranai ir vargingiausi Romos piliečiai. 58 m. pr. Kr. jis buvo paskirtas Cizalpinės Galijos, Ilyrijos, Narbono Galijos vietininku ir gavo teisę surinkti 3 legionus. Iki 51 m. pr. Kr. jis užkariavo visą Galiją ir atrėmė germanų puolimus. 55-53 m. pr. Kr. surengė sėkmingus karo žygius į Britaniją ir Germaniją.
Cezario Diktatūra ir Reformos
49 m. pr. Kr. Cezaris su kariuomene peržengė Rubikono upę (ji skyrė Cezario valdomas sritis nuo Italijos) ir pradėjo kovą su Pompėjumi dėl valdžios. I triumviratas iširo 53 m. pr. Kr. žuvus Krasui. Per pilietinį karą (49-45 m. pr. Kr.) Cezaris nugalėjo Pompėjaus ir jo šalininkų kariuomenes. Lemiamas mūšis įvyko ties Farsalu. Po Farsalo mūšio jis nusivijo Pompėjų į Egiptą, kur padėjo soste įsitvirtinti Kleopatrai VII.
Sutelkęs valdžią (48 m. pr. Kr. - liaudies tribūnas iki gyvos galvos, 46 m. pr. Kr. - cenzorius, 44 m. pr. Kr. - diktatorius iki gyvos galvos) Cezaris nesilaikė populiarių idėjų, kurias anksčiau propagavo. Nors formaliai gyvavo respublika, Romoje buvo įvesta karinė diktatūra. Cezaris tapo neribotu valstybės valdytoju. Politinėmis reformomis jis stiprino centralizuotą valdžią, naikino provincijų atskirtį nuo Italijos ir konsolidavo Viduržemio jūros baseino vergvaldžius. Mokėjo laviruoti tarp įvairių socialinių grupių.
46 m. pr. Kr. Cezaris reformavo kalendorių - metai turėjo 365 dienas ir kas ketveri metai buvo pridedama papildoma diena. Įvykdė pirmą visuotinį gyventojų surašymą. Siaurindamas respublikos institucijų įtaką, teikdamas Romos piliečių teises provincijų gyventojams, Cezaris sukėlė Senato respublikonų nepasitenkinimą.
Cezario palikimas
Julijus Cezaris laikomas cezarizmo ikona. Cezarizmui būdingas stiprus charizmatiškas lyderis, kurio valdžiai būdingas asmenybės kultas, jėga paremtas valdymas, prievarta įvedama socialinė tvarka ir reikšmingas kariuomenės vaidmuo. Kai kurios istorinės asmenybės, tokios kaip Napoleonas Bonapartas ir Benitas Musolinis, save laikė cezaristais.
Išliko Cezario parašytų veikalų, tarp jų „Galų karo užrašai“ (Commentarii de bello Gallico), kurie aprašo vieną iš jo kampanijų į Galiją ir pietinę Britaniją. Cezaris buvo laikomas vienu geriausių oratoriumi ir prozos autoriumi lotynų kalba.
Julijaus Cezario gyvenimas – Romos koloso iškilimas ir žlugimas – Žiūrėkime istorijoje
| Metai pr. Kr. | Pareigos / Įvykis |
|---|---|
| 78 | Grįžo į Romą po Sulos mirties |
| 68 | Kvestorius |
| 65 | Edilas |
| 63 | Didysis pontifikas |
| 62 | Miesto pretorius |
| 61-60 | Valdė Tolimąją Ispaniją |
| 60 | Sudarytas I Triumviratas su Pompėjumi ir Krasu |
| 59 | Konsulas |
| 58 | Paskirtas Galijos ir Ilyrijos vietininku |
| 58-51 | Užkariavo Galiją |
| 55-53 | Karo žygiai į Britaniją ir Germaniją |
| 49 | Peržengė Rubikono upę, pradėjo pilietinį karą su Pompėjumi |
| 48 | Nugalėjo Pompėjų ties Farsalu, tapo diktatoriumi |
| 46 | Reformavo kalendorių, paskelbtas cenzoriumi |
| 44 | Paskelbtas diktatoriumi iki gyvos galvos |
Jo vardas tapo titulu: buvęs Romos imperatorių garbės vardu (pirmasis 44 m. pr. Kr. Cezariu pasivadino Augustas) nuo imperatoriaus Hadriano laikų (117-138 m.) tapo sosto įpėdinių, o nuo 4 a. - Romos imperatorių titulu.
