Senovės Romos imperija, vienas didingiausių civilizacijos darinių, paliko neišdildomą pėdsaką istorijoje. Jos mastai buvo įspūdingi: imperijos klestėjimo laikotarpiu, pirmajame ir antrajame mūsų eros amžiuose, ji apėmė apie 6.5 milijonų kvadratinių kilometrų žemės, o gyventojų skaičius siekė nuo 50 iki 90 milijonų. Šiame didingame pasaulyje iškilo tokios asmenybės kaip Julijus Cezaris, Ciceronas, Augustas, tačiau taip pat prisimenami ir tamsūs valdovai, tokie kaip Neronas ir Kaligula.
Žymiausi Romos Asmenys
Senovės Roma yra turtinga istorija, kupina įžymių asmenybių, kurių likimai ir darbai iki šiol kelia susidomėjimą. Nuo ambicingų imperatorių ir narsiausių gladiatorių iki išminingų filosofų - šie žmonės formavo Romos imperijos veidą ir paliko ryškų pėdsaką istorijoje.
Julijus Cezaris: Karvedys ir Valdovas
Gajus Julijus Cezaris (100 m. pr. Kr. - 44 m. pr. Kr.) - ko gero, populiariausias visų laikų romėnas, kurio vardas žinomas net tiems, kurie menkai nusimano apie senovės Romą. Jis buvo ne tik genialus karvedys, bet ir įžvalgus valstybės veikėjas. Jo Galų užkariavimo kampanija, kurios strategijos vis dar nagrinėjamos, buvo milžiniškas žingsnis Romos plėtros kelyje. Cezaris išplėtė Romos valstybės ribas iki šiaurės Atlanto pakrantės, prijungdamas visą dabartinės Prancūzijos teritoriją ir netgi įsiverždamas į Britų salas.
Cezario karinė praktika pasižymėjo drąsiais taktiniais manevrais, sumaniu naujos technikos panaudojimu ir tiekimo tarnybos stiprinimu. Jis puikiai derino puolimo ir gynybos veiksmus, o jo legionai, vadovaujami jo paties, tapo viena efektyviausių ir labiausiai organizuotų kariuomenių. Jo pergalė pilietiniame kare su Pompėjumi ir jo šalininkais leido jam sutelkti valdžią rankose. Nors formaliai egzistavo respublika, Romoje buvo įvesta Cezario karinė diktatūra. Jis reformavo kalendorių, stiprino centralizuotą valdžią ir konsolidavo Viduržemio jūros baseino vergvaldžius.
Tačiau Cezario ambicijos ir valdžios koncentracija sukėlė pasipriešinimą senate. 44 m. pr. Kr. kovo 15 d. jis buvo nužudytas grupės senatorių, kurie baiminosi, kad jis siekia tapti karaliumi ir kenkia Romos respublikai. Netgi jo mirtis neatkūrė respublikos institucijų, o sukėlė naują pilietinį karą.
Cezaris taip pat buvo žinomas kaip puikus oratorius ir prozos autorius. Jo veikalo „Galų karo užrašai“ septynios knygos yra vertingas istorinis šaltinis, aprašantis jo kampanijas.
Spartakas: Vergas, Tapęs Legenda
Vienas garsiausių Romos istorijos gladiatorių buvo Spartakas, Trakijoje gimęs kareivis, paimtas į nelaisvę ir parduotas į gladiatorių kovas. Jis tapo didžiulio vergų sukilimo, prasidėjusio 73 m. pr. Kr., lyderiu. Spartakas sugebėjo suburti apie 70 000 vergų armiją, kuri kėlė didelį nerimą Romos valdžiai. Nors vergų sukilimai vykdavo dažnai, Spartako sukilimas buvo vienas didžiausių ir pavojingiausių.
Istoriniai šaltiniai mini, kad didžiausias vergų skaičius Romoje galėjo siekti apie pusantro milijono. Nors senatas ir piliečiai dažnai ignoravo vergų sukilimus, Spartako vadovaujama armija privertė juos atkreipti dėmesį.
Augustas: Imperijos Įkūrėjas
Gajus Oktavijus, vėliau žinomas kaip Augustas, tapo Romos imperijos įkūrėju ir pirmuoju jos imperatoriumi (27 m. pr. Kr. - 14 m. po Kr.). Jo valdymo laikotarpis padėjo pamatus galiai, išlikusiai beveik tūkstantį penkis šimtus metų. Augustas, siekdamas pagerbti Julijaus Cezario pasiekimus, buvo pervadintas į Augustą. Po Julijaus Cezario nužudymo, jis kartu su Marku Antonijumi keršijo sąmokslininkams, o vėliau įveikė Antonijų ir Kleopatrą, užsitikrindamas savo šlovės kelią.
Augustas valdė išmintingai, kartu su senatu parašė naują konstituciją, statė kelius, akvedukus ir žymius pastatus. Jo valdymo laikotarpis laikomas Romos aukso amžiumi.
Markas Tulijus Ciceronas: Filosofas ir Oratorius
Markas Tulijus Ciceronas buvo garsus romėnų filosofas, oratorius ir politikas. Jo citata „Padėka yra ne tik didžiausia gėrybė, bet ir visų kitų motina“ išliko iki mūsų dienų. Jo įtaka lotynų kalbai buvo tokia didelė, kad iki 19 amžiaus istorikai ar ginčijosi su jo stiliumi, ar rėmėsi juo.
Kiti Žymūs Romėnai
- Neronas: Blogai pagarsėjęs imperatorius, kurio valdymo metu (54-68 m. po Kr.) sudegė du trečdaliai Romos. Jis garsėja tuo, kad stebėjo gaisrą dainuodamas.
- Komodas: Imperatorius, save laikęs Herakliu ir gladiatoriumi, dažnai apleisdavo politines pareigas ir pats kovodavo arenoje.
- Trajanas: Pirmasis Romoje negimęs imperatorius, valdęs valstybę iki neregėtų aukštumų. Jis rūpinosi paprastų žmonių gerove, statė kelius ir uostus.
- Tiberijus Gracchus: Nors kilęs iš elito, jis garsėjo pasiaukojimu vargšams ir siekė lygybės tarp socialinių sluoksnių.
- Konstantinas Didysis: Imperatorius, suvienijęs susiskaldžiusią Romą ir perkėlęs sostinę į Bizantiją. Jis taip pat buvo pirmasis krikščioniškas Romos imperatorius.
- Gajus Marijus: Legendinis generolas, išplėtojęs Romos armiją į vieną efektyviausių pasaulyje. Jis taip pat septynerius metus išlaikė konsulo poziciją.
Gladiatoriai ir Koliziejus
Gladiatoriai buvo neatsiejama senovės Romos kultūros dalis. Šie kovotojai, dažniausiai karo belaisviai, vergai ar pasmerkti nusikaltėliai, kovojo vieni su kitais ar su žvėrimis didžiuliuose amfiteatruose, tokiuose kaip garsusis Koliziejus, pramogai.
Gladiatorių kautynės atsirado Etrūrijoje, kur jos buvo rengiamos per karvedžių laidotuves siekiant nuraminti vėles. Romėnai perėmė šią tradiciją, o vėliau gladiatorių kovos tapo masine pramoga, skirta visiems žmonėms. Jas rengė pareigūnai, privatūs asmenys ir imperatoriai.
Koliziejus, pradėtas statyti 72 m. po Kr. imperatoriaus Vespasiano ir užbaigtas 80 m. po Kr. imperatoriaus Tito, buvo didžiulis amfiteatras, galėjęs sutalpinti apie 50 000 žiūrovų. Jame vyko ne tik gladiatorių kovos, bet ir viešos egzekucijos, mitologinės dramos ir imperatoriaus propagandos renginiai. Nors Koliziejus buvo vadinamas Flavijaus amfiteatru, vėliau jis gavo „Koliziejaus“ pavadinimą, tikriausiai dėl šalia stovėjusios didžiulės Neronui skirtos statulos.
Įėjimas į žaidynes Koliziejuje dažniausiai buvo nemokamas Romos piliečiams, nes imperatoriai naudojo šį renginį savo politinėms politikos priemonėms populiarinti. Užsieniečiai turėdavo susimokėti.
Gladiatorių kovos, trukusios šimtus metų, pradėjo nykti su Romos imperijos žlugimu. Paskutinės gladiatorių kovos Koliziejuje įvyko 435 m. po Kr. Vėlesniais amžiais Koliziejus buvo apleistas ir tik nuo 19 amžiaus pradėti restauravimo projektai.
Filmas „Gladiatorius“ (2000 m.) atgaivino susidomėjimą gladiatorių pasauliu, nors ir sukūrė išgalvotą pagrindinį veikėją. Filmas vaizduoja istorinę Romos politinę situaciją, gladiatorių kovų specifiką ir kai kuriuos istorinių asmenų, tokių kaip Markas Aurelijus ir Komodas, bruožus.
Nuo vergijos iki maištingo gladiatoriaus: Spartako gyvenimas – Fiona Radford
Nors filmas ir ne visada tiksliai atspindi istorinius faktus, jis suteikia įžvalgos apie Romos imperijos laikų kultūrą ir jos žiaurią, bet tuo pačiu ir didingą praeitį.
tags: #julijaus #cezario #gladiatoriai
