Joninės, arba Rasos - sena, pagoniškas tradicijas išsaugojusi šventė. Ją lydi vandens, ugnies, mitų ir senųjų papročių simbolika, kuri skatina išlaisvinti fantaziją, padeda sustiprinti ryšį su gamta. Kadangi ši šventė jau trylikti metai Lietuvoje yra nedarbo diena, daugelis ją paverčia artimųjų sambūrio bei šeimos žaidimų diena. „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadoriai kviečia tėvelius ir vaikus pažaisti šiek tiek kitokius, ypatingesnius Joninių žaidimus.
Šventės ir žaidimai - neatsiejami dalykai. Per Jonines vienas tokių žaidimų yra stebuklingo paparčio žiedo ieškojimas. Vaikai padeda kurstyti laužą. Televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas vaikystėje Joninių nešventė, nors apie šią šventę ir jos simbolį - paparčio žiedą - ir žinojo. O štai per pastaruosius keletą metų nusistovėjo tradicija susiburti per Jonines artimųjų šeimoms. „Kartu su vaikais, tėčiais, mamomis, tetomis ir dėdėmis važiuojame pas mamą į sodybą, kuriame didelį laužą. Naktį su broliu einame maudytis į upę, nes juk, kaip teigiama, Joninių naktį vanduo tampa tyras ir šventas. Iki upės keliaujame su fakelais“, - sakė Ž. Stakėnas.
Šią tradiciją televizijos laidų vedėjo šeima pradėjo praktikuoti gal prieš penkerius metus. Aktoriaus atžalos per šią šventę mielai vykdo jiems patikėtą veiklą - padeda kurstyti laužą. Sūnūs dalyvauja visame šventės paruošiamajame darbe. „Jiems patinka visos šventės, nes tai yra proga pabūti visiems kartu. Šventinių Joninių maudynių, tiesa, jie nebesulaukia“, - sakė Ž. Stakėnas.
Psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak palaiko idėją, kad svarbu šios šventės prasmę ir reikšmę perteikti vaikams, kad Joninės nebūtų vien sėdėjimas prie bendro stalo. Per įvairius ritualus, žaidimus vaikai labai gerai tas šventes prisimena bei suvokia. Anot jos, ugnis, vanduo, augalai ir kita gamtinė medžiaga - tai, kas iš tiesų traukia vaikus. Ši medžiaga puikiai dera ir prie Joninių simbolikos. Kuriant šventės laukimo nuotaiką, tėvai galėtų vaikus paskatinti atlikti šventines užduotėles, spalvinant vandenį, piešiant ant akmenukų, kuriant iš augalų.
Pati psichologė kartu su šeima Jonines švenčia sodyboje prie Vilkokšnio ežero. Privalomi šventės atributai: gausaus giminaičių būrio šventinė vakarienė, laužas, prie kurio šokama. Pakuriama pirtis, kartu prausiamasi, švarinamasi. Pagrindinis šventinis ritualas - naktinės maudynės ežere. Praėjusiais metais A. Jasaitytė-Čeburiak į maudynes pasiėmė ir vyresniąją dukrelę, kuriai tada buvo ketveri metai. „Tai turbūt buvo didžiausia atrakcija. Maudomės apšviestoje vietoje, turime lieptą, kurį papuošiame gėlių puokštėmis. Panaktinėjame. Manau, mano vyresnėlei degantis laužas ir tamsa aplinkui sukuria nekasdienišką nuotaiką“, - sakė Aistė. Ji tiki ir pasakoja vaikams, kad Joninių naktį vanduo tampa gyvas, įgyja stebuklingų, gydančių galių.
Fotografė Raimonda Vyšnia mielai prisimena ankstyvųjų paauglystės metų Jonines skautų stovykloje prie Bražuolės upės (Trakų r.). Tai buvo pačios tikriausios Joninės su pagrindiniais tautiškos šventės atributais. Skautai su džiaugsmu ieškojo paparčio žiedo, žaidė įvairius žaidimus. „Pamenu, kaip susiskirstę komandomis naktį miške ieškojome paparčio žiedo. Naudojomės žemėlapiais, nešėmės deglus, teko atlikti įvairias užduotis. Paparčio žiedą atstojo butaforija. Vėliau leidome ežeru vainikėlius su degančiomis žvakelėmis ir savo norais. Man buvo dvylika metų, dauguma mergaičių turėjome savo simpatijas, visos jautėme šventės romantiką“, - sakė fotografė. Vėliau, studentiškais metais, Jonines ji švęsdavo per praktikas kaime.
Šiemet fotografė, ruošdamasi Joninėms, kartu su vaikais keliavo į mišką. Tai buvo pažintinė kelionė: vaikai pamatė, kaip atrodo papartis, išgirdo, kuo jis svarbus per Jonines.
Didžiulę reikšmę turėjo ne tik vanduo, bet ir augalai. Šventės išvakarėse arba rytą prieš saulėtekį buvo renkamos žolelės, tai vadinama kupoliavimu (kupolė yra surinkti žolynai). Suaugusios, jau ištekėjusios moterys per Jonines rūpinosi gyvuliais - saugojo juos nuo raganų. Iki mūsų laikų geriausiai žinomas ir per Jonines magiškų galių įgaunantis bei pražystantis papartis. Mūsų protėviai taip pat eidavo ieškoti paparčio žiedo. Tiesa, rasti paparčio žiedą - didelis darbas, nes miškas knibžda ieškotojus paklaidinti siekiančių dvasių. Joninių metu buvo pagerbiama ir Saulė bei ugnis. Žolynais ir gėlėmis išpuoštose valtelėse buvo įkuriami laužai, o jos paleidžiamos plaukti ežere ar upėje. Vėlai vakare buvo įkuriami laužai, garbinama šildanti ir sauganti ugnis.
Vienas iš pagrindinių Joninių simbolių yra vartai - jie buvo papuošiami augalais, gėlėmis, žolynais ir pastatomi šventės prieigose. Vainikas neturi nei pradžios, nei pabaigos, tad tai amžinybės simbolis, sietas, visų pirma, su santuoka. Šiuolaikiniai, ypač miestuose gyvenantys žmonės, tikrai neturi galimybės laikytis visų senųjų Joninių tradicijų. Juk retas turi karvių, kurias galima suginus į tvartą saugoti nuo raganų... Žinoma, būtina ir per laužą peršokti. Joninės taip pat puiki proga supažindinti vaikus su gamta, parodyti jiems skirtingus augalus ir vaistažoles, papasakoti, kodėl žmonės jas renka, nuo kokių ligų jos padeda.
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pelenė“ yra tapusi tradicija švęsti Rasų šventę (Joninės). Gražų birželio 21-os dienos rytą visų grupių vaikai, pedagogai ir visa įstaigos bendruomenė susirinko lauko aikštyne švęsti šią ypatingą šventę. Vaikai pasipuošė vainikais, atkeliavo į darželio kiemą, kur dainomis, rateliais pagerbia Saulę, Ugnį, Rasą, Žolynus. Pagerbė savo įstaigoje dirbančius Janą ir Janiną. Jiems vaikučiai įteikė gėles, sudainavo daineles. Auklytė Galina smagiai pagrojo akordionu.
2022 m. birželio 21 d. Panevėžio lopšelyje-darželyje „Voveraitė“ vyko šventė „Paparčio žiedo beieškant”, kurioje dalyvavę „Meškiukų”, „Boružiukų”, „Nykštukų” ir „Lapiukų” grupių vaikai aiškinosi Rasų (Joninių) šventės papročius ir tradicijas. Vaikai sužinojo, kad vasaros saulėgrįža - ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas, kada didžiausia pagarba būdavo atiduodama augmenijai, vandeniui, saulei ir ugniai. Vaikai ėjo pro Saulės sugrįžimą simbolizuojančius vartus, mokėsi burtų ir užkabėjimų, žaidė lietuvių liaudies žaidimus, šoko su ragana, o šventės pabaigoje vaišinosi keptomis bulvėmis. Už lango šniokščiantis lietus nesugadino šventės!
Šiemet su vaikais paminėjome Rasos ir Joninių šventę. Susipažinome su šventės tradicijomis ir papročiais, bandėme įminti įvairias mįsles. Su vaikais nupynėme bendrą vainiką, iliustravome laužą ir ieškojome paparčio žiedo.
Šiandieniniu įsitikinimu, mažų vaikų Joninių šventė turi būti kitokia, nei suaugusiųjų naktinėjamos ar etnokultūrinės Kupolinės. Vaikams reikia įspūdingo dalyvavimo veiksme, neįprasto maisto (keptų bulvių su lupenomis, kmynais), paslapties. Joninių šventimo tikslas - plačiau susipažinti su lietuvių papročiais, tradicijomis. Mes siekėme įprasminti lietuvių liaudies tradicijas, akcentuoti žmogiškąsias vertybes, atskleisti augalų, žolynų gydomąsias.
Darželyje kiekviena diena pilna atradimų, tačiau šventės ir renginiai turi ypatingą vietą vaikų širdelėse. Tai ne tik smagus laikas ar galimybė pasipuošti - šventės darželyje kuria patirtis, kurios padeda vaikams dar labiau paūgėti emociniu, socialiniu ir pažintiniu požiūriu. Renginiai darželyje dažniausiai apima drauge atliekamas veiklas: pasirodymus, dainavimą, šokius, improvizacijas ar bendrą žaidimą. Vaikai mokosi kalbėti garsiau, drąsiau išsakyti mintis, įsiklausyti į vienas kitą ir darniai veikti grupėje. Šventinė aplinka padeda suprasti, kad kiekvieno indėlis yra reikšmingas - ir visai nesvarbu, ar tai mažutis vaidmuo, ar ilgesnis ir labiau pastebimas pasirodymas. Šventės padeda vaikams išmokti priimti visokias savo pačių būsenas, suprasti, kad jaudintis yra visiškai normalu, o nesėkmės nėra pabaiga - jos padeda mokytis ir bandyti dar kartą. Šventės - puiki proga vaikams kurti kažką gražaus ir prasmingo. Dainos, kostiumai, vaidmenys, dekoracijos - visa tai suteikia erdvę laisvai reikšti savo idėjas ir mąstyti kūrybiškai. Vaikai mokosi, kad kūryboje nėra vieno teisingo atsakymo, kad galima bandyti kurti naujai, ieškoti naujų sprendimų ir improvizuoti. Ruošdamiesi renginiams, vaikai mokosi įsiminti žodžius, įsijausti į savo vaidmenį, planuoti veiksmus, pasirūpinti atributais ar tiesiog įsitraukti į bendrą veiklą. Nors šios užduotys suaugusiesiems gali atrodyti paprastos ir neitin reikšmingos, jos formuoja ateityje svarbius įgūdžius - atsakomybę, savarankiškumą ir supratimą, kad kiekvieno pastangos prisideda prie bendro rezultato.
Renginiai darželyje neretai įtraukia ir tėvus, o tai dar labiau sustiprina vaiko patirtį. Pavyzdžiui, darželio gimtadienio šventė ar šeimos popietės leidžia vaikui pamatyti, kad jo pasauliai - namai ir darželis - gali susijungti draugėn. Vaikui tai labai svarbu: jis jaučia pasididžiavimą, kad gali parodyti tėvams, kur sukasi jo “darželinis” gyvenimas, ko čia išmoko, kas jam čia artima. Tokios šventės kaip Joninės ar Užgavėnės darželyje vaikams suteikia progą susipažinti su Lietuvos kultūrinėmis tradicijomis, papročiais ir simboliais. Tokiu būdu vaikai mokosi suprasti metų laikų ritmą, puoselėti kultūrinį tapatumą, priimti įvairovę, domėtis supančiu pasauliu. Vaikystėje patirti džiaugsmai - pirmasis pasirodymas, drauge sudainuota daina, juokas bendraujant su draugais, tėvų plojimai - atmintyje išlieka labai ilgai. Šventės nėra tik renginiai - jos tampa vaiko emocinės istorijos dalimi.
Kasmet birželio 22 - 24 d. stoja ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų (Kupolės) šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono Krikštytojo varduvėmis.
Rasos (Joninės) - viena svarbiausių švenčių, kuri švenčiama nuo senų senovės iki šių dienų. Rasų (Joninių) tradicijos, apeigos, užkalbėjimai, dainos, siejamos su žmogaus laime, sveikata, sėkme, įvairių galių įgijimu, žolynų magija.
Joninės - viena smagiausių ir gražiausių vasaros švenčių, išsaugojusi gausybę senoviškų tradicijų bei pagoniškos simbolikos. Kokia Joninių prasmė? Ką reiškia Joninių simboliai? Joninės - trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos šventė, švenčiama naktį iš birželio 23 į 24 d. Ši šventė Lietuvoje siejama su Rasos švente (dar vadinta daugiskaitą reiškiančiu žodžiu Rasos, taip pat Kupolės, Saulės, Krešės), po krikšto ji prilyginta šv. Jono Krikštytojo gimimo dienai.
Joninių tradicijos ir simboliai vaikų darželyje
Joninių metu buvo pagerbiama ir Saulė bei ugnis. Žolynais ir gėlėmis išpuoštose valtelėse buvo įkuriami laužai, o jos paleidžiamos plaukti ežere ar upėje. Vėlai vakare buvo įkuriami laužai, garbinama šildanti ir sauganti ugnis.
Vienas iš pagrindinių Joninių simbolių yra vartai - jie buvo papuošiami augalais, gėlėmis, žolynais ir pastatomi šventės prieigose. Vainikas neturi nei pradžios, nei pabaigos, tad tai amžinybės simbolis, sietas, visų pirma, su santuoka.
Per Jonines būtina atkreipti dėmesį į orą - tikėta, kad jis lemia orą per Kalėdas. Jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos.
Joninių šventimo tikslas - plačiau susipažinti su lietuvių papročiais, tradicijomis. Mes siekėme įprasminti lietuvių liaudies tradicijas, akcentuoti žmogiškąsias vertybes, atskleisti augalų, žolynų gydomąsias savybes.
Joninių šventė vaikų darželyje gali apimti įvairias veiklas:
- Vainikų pynimas: Vaikai gali pinti vainikus iš lauko gėlių ir žolynų, mokydamiesi apie augalų simboliką.
- Paparčio žiedo paieškos: Organizuojamos estafetės ar žaidimai, imituojantys paparčio žiedo paiešką, skatinantys fantaziją ir komandinį darbą.
- Laužo kūrimas ir šokinėjimas per jį: Vaikai gali stebėti, kaip kuriamas laužas (saugiai, prižiūrint suaugusiems), o vėliau - šokinėti per mažesnius lauželius, simboliškai atlikdami tradicinį ritualą.
- Žaidimai su vandeniu: Vandens simbolika Joninių šventėje gali būti perteikta per įvairius vandens žaidimus, maudynes (jei yra galimybė ir saugu).
- Dainos ir šokiai: Vaikai mokosi ir atlieka tradicines Joninių dainas, šoka ratelius, pagerbdami gamtą ir šventę.
- Žolynų pažinimas: Vaikai supažindinami su įvairiais augalais ir žolynais, jų pavadinimais, savybėmis, pasakojama apie jų naudojimą liaudies medicinoje.
- Etnografinių žaidimų žaidimas: Žaidžiami lietuvių liaudies žaidimai, kurie padeda vaikams pažinti savo kultūrą ir tradicijas.
- Pasakojimai apie Joninių mitus ir legendas: Vaikams pasakojamos istorijos apie paparčio žiedą, vandens stebuklingas galias ir kitus su Joninėmis susijusius mitus.
Šventės metu vaikams gali būti pasiūlytas ir neįprastas maistas, pavyzdžiui, keptos bulvės su kmynais, siekiant suteikti šventei autentiškumo ir paslaptingumo.
Šventės darželyje kuria patirtis, kurios padeda vaikams dar labiau paūgėti emociniu, socialiniu ir pažintiniu požiūriu. Renginiai darželyje dažniausiai apima drauge atliekamas veiklas: pasirodymus, dainavimą, šokius, improvizacijas ar bendrą žaidimą. Vaikai mokosi kalbėti garsiau, drąsiau išsakyti mintis, įsiklausyti į vienas kitą ir darniai veikti grupėje.
