Alfonsas Jonas Navickas - poetas, technikas, inžinierius ir aktyvus visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo veikėjas. Jo gyvenimo kelias prasidėjo 1936 m. kovo 19 d. Sablauskiuose, Akmenės rajone. Nuo 1936 iki 1953 m. jis gyveno Šemetaičių kaime, kur lankė Žilių (Kuršėnų rajonas) pradinę, o vėliau septynmetę mokyklą. Nuo 1954 m. jo gyvenimo ir kūrybos vingiai glaudžiai susiję su Klaipėda.
Gyvenimo pradžia nebuvo lengva, todėl jaunasis Alfonsas pasirinko ne literatūrines studijas, o techniko-statybininko kelią. 1956-1959 m. jis tarnavo TSRS kariuomenėje. Vėliau, 1962-1967 m., mokėsi Klaipėdos politechnikume, kur įgijo techniko-statybininko specialybę. Nuo 1956 iki 1996 m. Alfonsas Jonas Navickas dirbo techniku, inžinieriumi, projektuotoju ir meistru Klaipėdoje, prisidėdamas prie miesto statybų ir plėtros.
Tačiau techniniai darbai nestabdė jo vidinio polėkio ir meilės žodžiui. Visgi techninius projektavimo darbus A. J. Navickas sėkmingai derino su kūryba. Kūrybą pradėjo publikuoti nuo 1959 m. Jo talentas ir aktyvumas greitai pastebėti - 1968-1969 m. jis buvo Klaipėdos jaunųjų literatų būrelio pirmininkas. 1971 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos nariu, o 1981-1982 m. vadovavo šiai sekcijai. Jo aktyvumas ir organizaciniai gebėjimai pasireiškė ir vėliau - 1989-1998 m. jis ėjo Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininko pavaduotojo pareigas. 1998 m. Alfonsas Jonas Navickas buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius.
Kūrybos kelias ir publikacijos
Alfonsas Jonas Navickas paliko ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje, išleisdamas dešimt poezijos knygų. Jo kūryba apėmė tiek suaugusiųjų, tiek vaikų literatūrą.
Knygų sąrašas:
- "Vieversio namai" (suaugusiesiems, 1990 m.)
- "Skruzdės metai" (vaikams, 1990 m.)
- "Gudrusis šamas" (vaikams, 1992 m.)
- "Grybų lietus" (vaikams, 1993 m.)
- "Dūzgia vėjo akmuo" (suaugusiesiems, 1997 m.)
- "Vaikų knygelė" (vaikams, 2003 m.)
- "Pasirinkimas" (suaugusiesiems, 2010 m.)
- "Vieninteliam laikui" (suaugusiesiems, 2011 m.)
- "Donelaičio kelyje" (suaugusiesiems, 2013 m.)
- "Pagautas buvau kelionėj" (suaugusiesiems, 2015 m.)
Be savo originalios kūrybos, A. J. Navickas prisidėjo prie kitų autorių kūrybos pristatymo. 1994 m. jis parengė Pauliaus Drevinio knygą „Nekrisk, žvaigždele“, kurioje sudėjo jo eilėraščius, autobiografiją ir atsiminimus. Taip pat 2022 m. kartu su Alfonsu Žiliu ir Sigimantu Žiemeliu parengė ir išleido dainų rinkinį „Dainų Tėvynei reikės“.
Jo eilėraščių vertimai pasiekė skaitytojus užsienyje. Jie buvo publikuoti rusų, latvių, lenkų ir vokiečių kalbomis periodikoje, almanachuose ir antologijose. Jo kūrybos motyvais sukurta daugiau nei 30 dainų.
Tarptautinis pripažinimas ir apdovanojimai
Alfonsas Jonas Navickas ne tik kūrė, bet ir domėjosi kitų šalių poezija, vertė ją į lietuvių kalbą. Jo dėmesys buvo nukreiptas į kinų, totorių ir indų poeziją. Šie darbai neliko nepastebėti - 2017 m. jam buvo suteiktas Europos totorių aljanso (ATA) medalis už kultūros saugojimą, vystymą ir populiarinimą Europoje, ypatingai už totorių poeto Gabdullos Tukay poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
2016 m. Alfonsas Jonas Navickas buvo apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija už raižią poetinę kalbą ir viso gyvenimo nuopelnus. Šis apdovanojimas - tai įvertinimas jo ilgametės ir vaisingos kūrybinės veiklos.
Pasak Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Nijolės Kepenienės, Alfonsas Jonas Navickas buvo kūrybingas ir išmintingas žmogus. Jis mėgo prisiminti savo gimtąjį Akmenės kraštą, pasakoti apie Papilę ir Naująją Akmenę. Jo gyvenimo ir kūrybos ramstis buvo šeima - žmona Liudvika, duktė Laima ir anūkė Monika.
Alfonsas Jonas Navickas mirė 2025 m. rugsėjo 3 d., eidamas devyniasdešimtuosius metus. Jo atminimas gyvuos per jo sukurtus eilėraščius, dainas ir vertimus, kurie praturtino Lietuvos kultūrinį lauką.
